Riebalai žudikai – kas jie?
Riebalai yra būtini mūsų organizmui. Jie dalyvauja hormoninėje medžiagų bei energijos apykaitoje, atlieka termoreguliacinę funkciją, padeda įsisavinti visus riebaluose tirpius vitaminus. Tačiau netinkamas ar per didelis kai kurių rūšių riebalų vartojimas yra siejamas su neigiamu poveikiu sveikatai.
Pasak mokslinių tyrimų, jei daugiau nei 2 proc. dienos maisto energijos gaunama iš transriebalų, rizika mirti nuo širdies ligų išauga 20–32 proc.
Žalingiausia riebalų rūšis, apie kurią sveikatos specialistai kalba jau ne vienus metus, yra transriebalai, dažniausiai susidarantys pramoniniu būdu hidrinant augalinius aliejus. Hidrinimo proceso metu augalinis aliejus paverčiamas pusiau kietais riebalais, dažniausiai naudojamais komerciniam maisto ruošimui (viešajame maitinime ir maisto gamybos pramonėje). Jie yra patrauklūs maisto pramonei, kadangi pasižymi ilga tinkamumo vartoti trukme, yra stabilūs gruzdinant maisto produktus (gali būti pakartotinai kaitinami).
Kaip pasakojo Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas dr. Almantas Kranauskas, transriebalai ne veltui populiariai vadinami riebalais žudikais. Tai pavojingiausia riebalų rūšis. Ji turi ne tik visas sočiųjų riebalų blogąsias savybes, bet ir papildomai savų.
Natūraliai gamtoje jų yra svieste, sūryje, grietinėje, riebiame piene, šiek tiek yra jautienoje ir avienoje. Pramoniniai − plačiausiai vartojami konditerijoje. Mat pramonėje dažnai reikalingi tarpinio kietumo (puskiečiai) riebalai, pavyzdžiui, jų gali būti dedama į šokoladinius glaistus, kremus, minkštus įdarus ir įvairius pertepimus.
Kokią žalą jie daro mūsų sveikatai?
„Augaliniai riebalai yra skysti, kadangi jų molekulė turi tam tikrų dvigubų jungčių, bet šios jungtys yra labai nestabilios, linkusios prisijungti deguonį ir oksiduotis. Dėl to šie riebalai greitai genda – jie apkarsta. Pramonininkai sugalvojo vietoje deguonies prijungti vandenilį. Tokiu būdu užblokuojama oksidacija, bet pats produktas tampa žalingas sveikatai.
Šie riebalai pirmiausia kenkia širdies ir kraujagyslių sistemai, skatindami aterosklerozės procesų vystymąsi. Jie mažina kraujyje esančio gerojo cholesterolio kiekį ir didina blogojo. Taip pat jie turi kancerogeninį poveikį, taigi didina riziką susirgti vėžiu“, − teigė specialistas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Ką reikėtų žinoti apie gerąjį ir blogąjį cholesterolį? Gydytojos kardiologės komentaras
Pasak mokslinių tyrimų, jei daugiau nei 2 proc. dienos maisto energijos gaunama iš transriebalų, rizika mirti nuo širdies ligų išauga 20–32 proc. Dėl širdies infarktų Europos Sąjungoje kasmet miršta per 660 tūkstančių žmonių, tai sudaro per 14 procentų visų mirčių. „Eurostat“ duomenimis, mirtingumas nuo šios ligos Europos Sąjungoje labai nevienodas – nuo 6 procentų nuo bendro mirčių skaičiaus Prancūzijoje iki 36 proc. Lietuvoje.
Statistikos duomenimis, Lietuvoje 2014 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė, t. y. 56 proc. visų mirusiųjų, ir tai yra dažniausia mirties priežastis.
Kiek transriebalų gauname su pagamintu maistu?
Šių riebalų dažniausiai būna saldainiuose, pigiame šokolade, sausainiuose, bandelėse, pyraguose, tortuose, šaldytoje tešloje ir iš jos pagamintuose pusfabrikačiuose, gruzdintuose ir spragintuose maisto produktuose (pavyzdžiui, bulvytėse, traškučiuose, pūstuose kukurūzuose). Saldainius, kuriuose yra transriebalų, galima netgi atpažinti vizualiai – jų paviršius blizgesnis.
„Natūraliuose produktuose transriebalų gali būti taip pat daugiau už mūsų nustatytą 2 proc. ribą. Pavyzdžiui, svieste jų gali būti ir 7–9 proc. Tačiau visos šalys, kurios įteisino panašų draudimą, natūralius transriebalus toleruoja. Ne todėl, kad jie natūralūs ar sveiki, o todėl, kad jų kiekio neįmanoma valdyti. Galima tik patarti valgyti mažiau sviesto, o kitus pieno produktus rinktis liesesnius.
Pramoninių transriebalų kiekiai maisto produktuose gali viršyti mūsų nustatytą normą 10–40 kartų.
Tačiau pramoninių transriebalų kiekiai maisto produktuose gali būti gerokai didesni. Jie gali viršyti mūsų nustatytą normą 10–20 kartų. Beje, daug žmonių įsitikinę, kad margarinas yra pagrindinis transriebalų šaltinis. Tačiau margarinas jau seniai gaminamas pagal kitokias technologijas, šiuo metu dauguma margarino rūšių gaminami be hidrinimo proceso − kietumas juose gaunamas įmaišius palmių riebalų“, − aiškino A.Kranauskas.
Specialistas patarė, kol neįsigaliojo įsakymas, atidžiai skaityti etiketes ir stengtis rinktis maisto produktus, kuriuose nėra transriebalų. Etiketėse šie riebalai vadinami „iš dalies hidrintais“, tačiau kartais šis pavadinimas iškraipomas ir jie įvardijami iš dalies hidrintais ar hidrolizuotais, transformuotais ar pusiau hidrintais augaliniais aliejais. Kadangi jų kiekio maisto produkte nurodyti nėra privaloma, apsiribojama tik įvardijimu sudedamosiose dalyse.
Maisto produktai brangs, bet tai tik į sveikatą
Pasak A.Kranausko, tai, kad Lietuvai pavyko įteisinti transriebalų naudojimą maisto produktuose, yra didelė sėkmė, kadangi visoje Europoje pramonininkai nepritaria tokiam draudimui. Šiuo metu transriebalai apriboti tik Austrijoje, Danijoje, Vengrijoje ir Latvijoje. Didžiosiose Europos šalyse, kuriose įsikūrę maisto pramonės gigantai, tai padaryti ypač sunku, kadangi pastarieji daro kliūtis tokiam įteisinimui. Be to, tose šalyse ne tokia grėsminga situacija širdies ligų srityje.
Dėl to maisto produktai brangs, tačiau mes kalbame juk apie tuos maisto produktus, kurie apskritai nėra palankūs sveikatai. Kuo mažiau jų valgysime, tuo būsime sveikesni.
„Žinoma, gamintojams teks keisti maisto produktų gamybos technologijas ir naudoti sveikesnius riebalus. Dėl to maisto produktai brangs, tačiau mes kalbame juk apie tuos maisto produktus, kurie ir taip nėra palankūs sveikatai.
Kuo mažiau konditerinių gaminių ir greito maisto produktų valgysime, tuo būsime sveikesni. O kol kas reikia atsiminti: kuo saldainiai ar panašūs konditerijos gaminiai pigesni, tuo jie sveikatai nepalankesni, nes žema kaina pasiekiama naudojant pigius transriebalus. Ypač tai aktualu iš Rytų įvežtai produkcijai“, − įspėjo pašnekovas.
Pasak specialisto, antri pagal žalą sveikatai yra sotieji riebalai, kuriems priklauso ir palmių bei kokosų aliejai, kurių taip pat būna minėtuose produktuose. Taigi reikėtų mažiau vartoti konditerijos gaminių.
Produktų, kurių reikėtų vengti, sąrašas
Visuomenės sveikatos specialistai siūlo tokį produktų, turinčių daug transriebalų, sąrašą ir pataria jų vengti:
1. Greitojo maisto restoranų asortimentas: gruzdintos bulvytės, gruzdinti tešloje volioti viščiukų sparneliai bei kiti gruzdinti patiekalai, tortilijos, bulvių traškučiai, mėsainiai bei sumuštiniai (transriebalai gali būti naudojami ir įprastuose restoranuose gaminant panašų maistą).
2. Konditerijos gaminiai: saldainiai, tortai, pyragai, spurgos, glaistytos, įdarytos bandelės, pertepti vafliai, keksai, sausainiai, krekeriai, ledai ir kt.
3. Šaldyti pusgaminiai: tešla, picos, žuvų piršteliai, mėsainiai ir kiti kepti užšaldyti gaminiai iš miltų.
4. Greitai paruošiamos užpilamos sriubos bei kai kurios košės, kukurūzų spragėsiai, įvairūs glaistyti ryžių, kukurūzų trapučiai, glaistyti varškės sūreliai, bulvių traškučiai, rafinuotas riešutų sviestas ir pan.
5. Pramonėje naudojamas margarinas kepti, tepieji riebalų mišiniai bei kulinariniai riebalai.
