Netikėta spinduliuočių gausa
Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, radiacija yra skirstoma į gamtinę ir dirbtinę. Gamtinė dažnai žmogui nekelia didelio pavojaus, nes šis yra prie jos prisitaikęs. Žmogaus akis veikia ultravioletinės, infraraudonųjų spindulių, mikrobangų ir jonizuojančiosios spinduliuotės. Nežymios radioaktyvių medžiagų dozės pasiekia mus iš kosmoso, antžeminių šaltinių, kasdien vartojamo maisto.
Bet egzistuoja ir kita medalio pusė – tokie žmogaus sukurti radiacijos šaltiniai, kaip kompiuteriniai tomografai, rentgeno aparatai, buities, žemės ūkio ar pramonės prietaisai.
Pastarieji apima išmaniųjų ekranų ir radijo spinduliuojamas elektromagnetines bangas, rentgeno spindulius, radioaktyvius izotopus ir medžiagas, patenkančias į orą veikiant atominių elektrinių procesams. Europos Sąjungos šalyse leidžiama jonizuojančia spinduliuote papildomai apšvitinti maisto produktus, kad šie ilgiau galiotų ar nebūtų užpulti kenkėjų.
Kiek radiacijos gauname lėktuve
Radiacijos veikiamo žmogaus organizme randasi laisvųjų radikalų, kurie ima kenkti ląstelėms. Tokiu atveju šios yra pažeidžiamos ir žūsta arba paveikiama jų DNR – genetinė ląstelės medžiaga. Esant didelei spinduliuotei organizmas nebespėja ląstelių atkurti.
Daug epidemiologinių tyrimų, atliktų su išgyvenusiais Hirošimos ir Nagasakio katastrofas, taip pat augusiems pavojingose Černobylio zonose, pilotais, astronautais ir radiologijos specialistais, patvirtino radiacijos ir kataraktos vystymosi sąsają.
Astronautų gaunamas radiacijos kiekis kosmose pranoksta atominių elektrinių darbuotojų patiriamą radiaciją – 10 kosmose praleistų dienų atstoja tokį radiacijos kiekį, kokį žmogus žemėje gautų per 4,3 metų.
Anot JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro, lėktuvų pilotams, patiriantiems ne tik didelę dozę kosminės radiacijos, bet ir ultravioletinių saulės spindulių, rekomenduojama daryti pertrauką tarp ilgų skrydžių, o besilaukiančioms moterims šiuo laikotarpiu visiškai atsisakyti skrydžių, kadangi vieno transatlantinio skrydžio radiacijos dozė kartais prilygsta visam nėštumo laikui leidžiamai radiacijos dozei.
Kokias akių ligas sukelia UV spinduliai
Ultravioletinė spinduliuotė yra ir vienas iš tinklainės ir ragenos ligų rizikos veiksnių. Nesaugant savo regos visiškai nekaltai atrodantys ultravioletiniai spinduliai gali pridaryti daugiausiai žalos. Akiniai nuo saulės yra būtina apsauga saulėtomis dienomis.
Akių chirurgijos klinikos „Lirema“ gydytojos mikrochirurgės Linos Socevičienės teigimu, ultravioletiniai saulės spinduliai net ir apniukusią dieną skverbiasi pro akies rageną ir, filtruojami lęšiuko bei patekdami giliau į akį, pasiekia tinklainę.
Dėl šios priežasties, kai akis ilgesnį laiką veikia šie spinduliai, padidėja tokių ligų, kaip fotokeratito (sniego aklumo), kataraktos, makulos degeneracinės (geltonosios dėmės), akių vokų odos vėžio, tinklainės, ragenos pažeidimų, tikimybė. Vienas ligas galima pagydyti lengviau – pavyzdžiui, nors fotokeratitas ir sukelia diskomfortą – parausta ir intensyviai ašaroja akys, tačiau šie simptomai retai virsta komplikacijomis. Kitos ligos regai gali turėti rimtų pasekmių.
Neigiamas mėlynųjų ekranų poveikis jau įrodytas
Taip pat regėjimui kenkia mikrobangos, kurių akys kasdien sugeria ypač daug, nes vis daugiau laiko mes praleidžiame prie kompiuterių ir išmaniųjų telefonų. Jie yra didžiausias elektromagnetinių bangų radiacijos šaltinis mūsų kasdienybėje.
Anot Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros mokslininkų atlikto tarptautinio „Interphone“ tyrimo, mobilieji telefonai Australijoje, JAV, Norvegijoje ir Švedijoje vartotojams sukėlė ne tik galvos skausmus, svaigimą, atminties susilpnėjimą, bet ir klausos bei regos pakitimų.
Besaikis naudojimasis išmaniaisiais ekranais taip pat skatina akių sausumą. Pajutus regos diskomfortą puolama pirkti dirbtinių ašarų lašų, tačiau ne visos jos tinkamos naudoti – daugelis tokių preparatų savo sudėtyje turi hormoninės kilmės medžiagų ir vartojamos ilgesnį laiką gali tik pabloginti situaciją, sukelti šalutinių nepageidaujamų efektų, tad patenkama į užburtą kenkimo akims ratą.
Kokios apsaugos akinius nuo saulės rinktis
Visgi medikė ramina, kad perdėtai jaudintis dėl radiacijos šaltinių nevertėtų.
„Medicina kasdien sparčiai žengia į priekį, medicinos įstaigose naudojami rentgeno aparatai atitinka galimas radiacijos spinduliuotės normas, juolab kad asmeniui rentgenas daromas ne kasdien. O bendrąja organizmo sveikata rūpintis reikia visada – reikia judėti, sveikai maitintis, reguliariai tikrintis, riboti laiką, praleidžiamą naudojantis išmaniaisiais įrenginiais, tada ir akys bus sveikos“, – tvirtina pašnekovė.
L.Sosevičienė pataria rinktis labiausiai nuo ultravioletinių spindulių apsaugančius akinius, pažymėtus ženklu UV400. Tokio tipo apsauga riboja iki 100 proc. ultravioletinės spinduliuotės, vadinasi, akys bus maksimaliai nuo jos apsaugotos.
Neapsigaukite, jeigu yra debesuota: ultravioletiniai spinduliai pereina kiaurai debesis, miglą ir rūką. Taip pat stenkitės nežiūrėti tiesiai į saulę, laikytis saugaus atstumo naudojantis išmaniaisiais įrenginiais, o baigus jais naudotis – išjungti. Taip pat rekomenduojama ne rečiau nei kas dvejus metus profilaktiškai pasitikrinti regėjimą.
