Kuo unikali kūdikio kūno termoreguliacija?
-
Naujagimio odos plotas, lyginant su jo kūno svoriu, yra beveik tris kartus didesnis, todėl per odą jis labai greitai netenka šilumos.
-
Didelė galva kūno atžvilgiu, dėl ko patiriama iki 25 proc. šilumos nuostolių.
-
Kūdikio organizme yra itin mažas riebalų kiekis, t.y. trūksta poodinių riebalų, o tai lemia nepakankamą šilumos izoliaciją. Tačiau jų organizme yra žymiai didesnis vandens kiekis, lyginant su suaugusiojo.
-
Naujagimio organizme dar nėra visiškai subrendę metaboliniai procesai (tai organizme vykstančios cheminės reakcijos ir medžiagų apykaita, kurių metu suvartotas maistas paverčiamas energija arba kalorijomis).
-
Taip pat dar nėra iki galo subrendusios prakaito liaukos, t.y. jų veikla neefektyvi, todėl kūdikiai labai mažai prakaituoja ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl jiems sudėtinga atiduoti šilumos perteklių.
Kaip patikrinti, ar kūdikiui ne per karšta ir ne per šalta
Vaikų ligų gydytojas R.Selvestravičius pabrėžė, jog labai svarbu prižiūrėti naujagimį, kad jis neperkaistų ir neperšaltų, o tai gali nutikti bet kuriuo metų laiku. Kambario, kuriame yra naujagimis, temperatūra turėtų būti nuo 20 iki 23 laipsnių šilumos. Patalpos, kuriame maudote kūdikį, optimali temperatūra turėtų siekti apie 24 laipsnius, kad mažylis jaustųsi komfortiškai
„Kūdikio kūno temperatūra paprastai būna apie 36,5°C, tačiau gali būti ir gerokai aukštesnė (apie 37,5°C) ir tai yra normalu. Tėvai turėtų atidžiai stebėti jo kūno kalbą: jei jam šalta, jis gali verkti arba nevalingai judėti, galite pastebėti nevalingus rankyčių ir kojyčių traukuliukus. Jei bus šalta, mažylis stengsis susiriesti į kamuoliuką, kad atiduotų kuo mažiau šilumos“, – pasakojo gydytojas.
Kalbant apie perkaitimą (net ir šaltuoju sezonu), jei kūdikis bus per šiltai aprengtas, palietę jo odą pajausime, kad ji karšta, paraudusi. Be to, šilumos perteklius gali sukelti prakaitinį bėrimą. Pasak gydytojo R.Selvestravičiaus, mažylio kvėpavimas taip pat bus dažnesnis, taip jis bandys pašalinti šilumą. Pastebėjus perkaitimo simptomus, patariama kuo greičiau kūdikį nurengti ir atvėsinti jo kūną.
O kaip suprasti, ar kūdikiui ne per šalta tiek esant viduje, tiek lauke? Kūdikio rankos ir kojos atvėsta greičiausiai, tačiau, anot vaikų ligų gydytojo, galūnės nėra rodiklis, norint patikrinti, ar mažyliui ne per šalta: „Norint tuo įsitikinti, geriausia užkišti ranką už vaikučio kaklo ir krūtinės. Jei pajusite šaltą odą, kuo skubiau neškite vaiką į šiltą patalpą arba šilčiau aprenkite“.
Kūdikis šilumos gali netekti įvairiais būdais, pavyzdžiui, jei jį paguldysime ant vėsių svarstyklių poliklinikoje, nepakloję vystyklo, šaltas paviršius „atims“ iš jo visą šilumą. Panašiai nutiks, jei ruošitės mažyliui pakeisti sauskelnes patalpoje, kurioje susidaro nedidelis skersvėjis ar tiesiog yra pravertas langas.
Kaip žinoti, kiek ir kaip rengti kūdikį
Gydytojas R.Selvestravičius sako pastebintis, jog dažniausiai tėvai bijo, kad kūdikis peršals, o ne perkais, todėl ruošdamiesi eiti į lauką stengiasi jį aprengti kuo šilčiau (net jei jis guli vežimėlyje). Tačiau taip elgtis klaidinga.
„Reikia orientuotis į savo pojūčius, o geriausia vadovautis paprasta taisykle – rengti vaiką vienu drabužių sluoksniu daugiau, nei mes patys apsirengę. Tarkime, jei pavasarį mums užtenka apsivilkti marškinėlius ir megztinį, kūdikiui tikrai kailinukų ar šiltos striukės nereikės, – šyptelėjo gydytojas. – Vadovaukitės „svogūno principu“: kuo daugiau drabužių sluoksnių, tuo lengviau reguliuoti kūdikio kūno temperatūrą. Jei išėję į lauką pastebėjote, kad mažyliui per šilta, visada galite nurengti vieną sluoksnį“.
Ar kūdikiui reikia kepurytės guldant miegoti
Dažnai mamos galvoja, kad naujagimiui reikia užrišti net ir ploną kepurytę, guldant į lovytę miegoti. Tačiau, anot gydytojo, jei patalpoje šilta ir nėra skersvėjų, to daryti nereikėtų.
„Kūdikio galva yra neproporcingai didelė, lyginant su kūnu (augant šios proporcijos išsilygina), todėl jo galvytė yra tarsi „radiatorius“, pro kurį pašalinamas šilumos perteklius. Jei užrišite kepurytę, dar aprengsite kūdikį šliaužtinuku ir papildomai užklosite antklode, sukursite tarsi „šiltnamį“ – kūdikio kūnas nebeturės galimybės išspinduluoti šilumą“, – paaiškino vaikų ligų gydytojas.
Kaip dažnai atlikti „oro vonias“
Oro vonios, gydytojo R.Selvestravičiaus teigimu, yra itin naudingos, nes jų metu ne tik grūdinamas vaiko organizmas, bet tai ir puiki profilaktika nuo iššutimų. Oro voneles galima daryti jau nuo naujagimystės, tik prieš tai reikia įsitikinti, kad kambario temperatūra siekia apie 21–22 laipsnius šilumos.
Pirmuosius mėnesius rekomenduojama kūdikį išrengti ir leisti jo odai pakvėpuoti bent kartą per dieną po kelias minutes, o vėliau galima jam leisti paplikinėti ir dažniau bei ilgiau.
