„Iš tiesų, palyginus su kitomis šalimis, ypač Didžiąja Britanija, Norvegija, Vokietija, Lietuvoje pernelyg dažnai atliekami kraujo tyrimai. Taip yra dėl to, kad daugybė tėvų nepasitiki gydytoju, gydymo taktika, kartais jiems per mažai paaiškinama, kodėl skiriamas tam tikras gydymas“, – sako vaikų gydytoja.
Svarbu suprasti, kad tėvai neturėtų užsiimti savigyda ir savarankiškai pasiskirti įvairius kraujo tyrimus, jie turėtų būti atliekami tada, kai juos skiria gydytojas arba kai tie tyrimai atliekami patarus gydytojui siekiant stebėti ligos eigą.
Anot I.Plėštytės-Būtienės, vaiko apžiūros metu gydytojas vertina esamus simptomus, kalbant su tėvais išsiaiškinama ligos istorija ir nusiskundimai, įvertinami vaiko sveikatos sutrikimai ir nusprendžiama, kada kraujo tyrimas padėtų diagnozuoti ligą arba nustatyti tam tikrų medžiagų trūkumą, o kada ir be tyrimo viskas aišku.
Tiesa, kartais pamirštama, jog ne viską galima ištirti. Pavyzdžiui, kraujo tyrimas neparodys, kad vaikas per daug laiko praleidžia prie kompiuterio ir trinka jo rega arba per mažai sportuoja, juda ir vaikšto visas sukumpęs.
„Labai dažnai socialiniuose tinkluose gaunu begalę žinučių – tėvai nusprendžia, kad reikia, ir bet kokioje laboratorijoje atlieka vaikui tyrimus. Aišku, gana dažnai tyrimų rezultatai tėvų nedžiugina, nes parodo įvairių nukrypimų nuo normos. Vaikų kūnai greitai kinta ir auga, imuninė sistema ir kraujotaka reaguoja į bet kokius aplinkos veiksnius gana spontaniškai ir greitai nurimsta. Tėvus rasti pokyčiai gerokai išgąsdina, todėl panikuodami prašosi kuo skubiau pakomentuoti. Aš dažniausiai atsisakau, nes, nežinant anamnezės, kodėl buvo atliekami tyrimai, kokie simptomai užfiksuoti, komentuoti sudėtinga. Tai būtų tik spėlionės, ne profesionali konsultacija. Juk iš vienos dėlionės detalės neįmanoma nusakyti, kas paveiksle pavaizduota.
Daryti tyrimus ir tik pagal skaičiukus diagnozuoti ligą – nesąmonė. Tyrimai, kaip primenu, yra tik dalis diagnozės, jie reikalingi pasitikslinti, ar gydytojas teisingai mąsto“, – akcentuoja vaikų sveikatos ekspertė.
Kraujo tyrimas neparodys, kad vaikas per daug laiko praleidžia prie kompiuterio ir trinka jo rega arba kad per mažai sportuoja.
Pasitaiko atvejų, kai vaikams atliekami tyrimai, kurie yra tinkantys tik suaugusiems. Pavyzdžiui, visiškai sveikam dviejų metų vaikui tiriamas cholesterolis, skydliaukės hormonai, kepenų fermentai, buvo net tirtas prostatos antigenas. Anot gydytojos, tokie tyrimai vaikams, kurie jaučiasi visiškai gerai, nedaromi.
Kada reikalingas tyrimas?
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad tyrimus pirmiausia turi rekomenduoti gydytojas, jie turėtų būti atliekami argumentuotai, o ne tik norint nuraminti tėvus.
„Jeigu vaikas dažnai serga, tuomet naudingi tyrimai nustatyti, kodėl taip yra. Jeigu yra bakterinė infekcija, naudinga paimti pasėlius, nustatyti, kas ją sukėlė. Jeigu įtariama alergija, įtariamas vitaminų trūkumas arba perteklius, tuomet taip pat gali praversti tyrimai. Taip pat gali būti atliekami ir išmatų tyrimai, jeigu yra sutrikęs virškinimas, gali būti bakterinės arba virusinės infekcijos. Vėlgi tyrimų yra daugybė ir naudinga juos atlikti tam, kad patvirtintume arba atmestume įtariamą gydytojo diagnozę“, – atvejus, kada svarbūs tyrimai, vardija gydytoja.
Anot jos, užsienyje tėvai dažnai netgi atsisako tyrimų, nenorėdami sukelti vaikui streso. „Suprantu, kad tėvai išgyvena, ar vaikais sveikas, galbūt jie kažko nepastebi, bet vaiko interesai turi būti svarbiau nei tėvų baimė. Yra tėvų, kurie kas savaitę daro kokius nors tyrimus, yra tų, kurie net neveda į profilaktinius patikrinimus. Yra įvairiausių kraštutinumų, bet viskas turi būti daroma pasitarus su gydytoju“, – akcentuoja ekspertė.
Profilaktinė patikra
Vasara neretai yra pasiruošimo rudeniui sezonas, kai svarbu pasitikrinti sveikatą. Visgi gydytoja pataria nepainioti sveikatos patikros ir kraujo tyrimų, pastarieji nėra visuomet būtini. Profilaktinės sveikatos apžiūros metu gydytojas turi įvertinti visą vaiko kūną, apžiūrėti detaliai, įvertinti visas organų sistemas, ir tik tuo atveju, jeigu jam kyla įtarimas, kad gali trūkti tam tikrų medžiagų, yra prasidėjęs lėtinis uždegimas, alergija, skirti kraujo tyrimus.
„Juos naudinga atlikti kartkartėmis, bet jeigu kraujo tyrimai atliekami kiekvienos ligos metu, o vaikas dažnai serga, tai tokio bendro profilaktinio bendro kraujo tyrimo atlikti nėra prasmės“, – nuramina gydytoja.
Prieš rugsėjį turėtų būti atliekama bendra apžiūra, vertinamos lėtinės ligos, jeigu tokių yra, tais atvejais, kai jos sunkiau kontroliuojamos, gali būti siunčiama apžiūrai pas gydytoją-specialistą. Taip pat įvertinama vaiko laikysena, rega – tai, kas pastaruoju metu yra stipriai suprastėję.
„Nėra vienodų vaikų, kiekvienas skirtingas. Labai norėčiau, kad profilaktinės vaikų apžiūros būtų detalios, nes kartais vaikas neserga, bet nėra ir sveikas, neretai galima pastebėti tam tikrus simptomus, kurie prasidėjus mokslo metams, įtampai, stresui, nuovargiui, gali pavirsti į rimtas ligas, dėl kurių tenka praleisti pamokas. Visada siūlau profilaktines apžiūras atlikti kuo anksčiau, nepasilikti paskutinėms atostogų dienoms, tam, kad per vasarą suspėtume atstatyti organizmą“, – pataria gydytoja.
