Kokios klaidos dažniausiai daromos, kai savarankiškai mėginama išsigydyti kosulį?
- Viena dažniausiai pasitaikančių kosulio gydymo klaidų – savavališkas antibiotikų vartojimas, kai to nereikia. Ne paslaptis, kad viena pagrindinių kosulio priežasčių yra virusinė infekcija, o jos atveju antibiotikai nevartotini. Negana to, daugybė asmenų antibiotikus vartoja neteisingai – pasirenka ne tokią dozę, ne tokį vartojimo dažnį ar vartojimo trukmę. Neracionalus antibiotikų vartojimas kenkia ne pačiam žmogui, bet ir mažina bendrąjį antibiotikų veiksmingumą. Gali ateiti tokia diena, kai neturėsime jokių veiksmingų antibiotikų, nes bakterijos bus jiems tiesiog atsparios. Antibiotikai turi būti vartojami racionaliai – tik tuomet, kai tai būtina ir tik teisingomis dozėmis, dažniu ir pakankamą laiko tarpą. Antibiotikus paskiria gydytojas. Jų nereikėtų sandėliuoti namuose, dalintis su kaimynais ar mėginti įsigyti be recepto.
- Kita labai dažnai pasitaikanti klaida – sauso kosulio gydymas geriant drėgnam arba šlapiam kosuliui skirtus vaistinius preparatus. Sausas kosulys neturėtų būti gydomas acetilcisteinu arba ambroksoliu, nes šie vaistai skystina tik drėgno kosulio metu susidarančias tirštas gleives. Drėgnam kosuliui gydyti skirtus vaistus reikėtų vartoti atsakingai – pradėti juos gerti tik tuomet, kai aiški kosulio priežastis, žinoma bronchų laidumo būklė ir t.t. Drėgnam kosuliui gydyti skirti vaistai sauso kosulio periodu netinkami – jie tik dar labiau dirgina kvėpavimo takus, todėl žmogus gali pradėti dar stipriau kosėti. Taigi gaunamas atvirkščias efektas – sausas kosulys tik dar labiau sustiprėja, kai vaistiniai preparatai parenkami neteisingai.
- Trečioji klaida – drėgno kosulio periodu vartojami kosulį slopinantys vaistai. Kadangi produktyvaus kosulio metu susidaro daug gleivių, organizmas būtent kosuliu stengiasi pašalinti jų perteklių. Jei kosulys slopinamas, tokios gleivės gali pradėti kauptis kvėpavimo takuose ir sutrikdyti normalų bronchų pralaidumą bei laisvą kvėpavimo funkciją. Tai gali būti pavojinga, ypač jei drėgnas kosulys savavališkai slopinamas ilgą laiką.
- Ketvirtoji klaida – kosėjant vartojama per mažai skysčių. Virusinių infekcijų metu (kurios ir yra dažniausia kosulio priežastis) kosulys iš pradžių dažniausiai būna sausas. Po kelių parų jis paprastai tampa drėgnas, tačiau tokiam kosulio pobūdžio virsmui labai svarbus pakankamas skysčių vartojimas. Drėgno kosulio metu gali formuotis tiršti ir tąsūs skrepliai, kuriuos itin sunku atkosėti. Tokiu atveju pacientas gali pradėti vartoti gleives skystinančius vaistinius preparatus, tačiau jie nebus pakankamai veiksmingi, jei nebus geriama daug skysčių. Taigi nesunku pastebėti, kad skysčiai svarbūs ir sauso, ir drėgno kosulio atvejais. Vis dėlto daugybė pacientų skysčių vartoja per mažai ir taip elgiasi ne tik ligos atveju, bet ir įprastomis sąlygomis.
- Penktoji kosulio gydymo klaida – kosulys ilgą laiką tiesiog ignoruojamas. Naujausi tyrimai rodo, kad kosulys vidutiniškai trunka nuo dviejų iki trijų savaičių. Žinotina, kad ūmus kosulys trunka būtent iki trijų savaičių ir jo slopinimas gali pridaryti tik dar daugiau žalos. Kadangi tai apsauginis mechanizmas, ūminio kosulio slopinti nereikėtų. Priešingai, drėgną kosulį reikia skatinti ir tam labai tinkami ambroksolio klasės vaistiniai preparatai, pavyzdžiui, Flavamed tabletės. Dėl kosulio gydymo geriau pasitarti su gydytoju ir jokiais būdais neleisti jam įsisenėti. Kuo ilgiau kosulys vystosi, tuo sunkiau gali būti jį išgydyti. Be to, dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.
