Pateikiama netgi tokia statistika, kad optimistai gyvena gerokai ilgiau nei pesimistai – teigiamai nusiteikę ir pasaulį matantys šviesiomis spalvomis žmonės tiesiog užprogramuoja save ilgai ir sveikai gyventi. Austrų mokslininkai po penkerius metus trukusių tyrimų nustatė penkias labiausiai žmogaus sveikatą žalojančias emocijas. Verta įsiklausyti ir keisti savo mąstymą bei požiūrį, atsikratyti šių ydingų emocijų.
Kaltė
Kaltinti save už viską, kas vyksta ne taip, kaskart minėti savo klaidas ir nesėkmes – tai tiesus kelias į ligas, susijusias su imuninės sistemos nusilpimu, ir jų spektras gana platus: nuo paprasčiausio peršalimo iki onkologinių ligų. Kaltė tiesiog ardo imuninę sistemą.
O ką jau kalbėti apie tai, kad šis jausmas trukdo puoselėti sveikus santykius, džiaugtis gyvenimu. Išsivaduoti iš kaltės nėra lengva, tai ne vienos dienos darbas, tačiau verta. Jei nepajėgiate patys, nesidrovėkite kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą.
Šykštumas
Nenoras dalytis su kitais, netgi pačiais artimiausiais žmonėmis materialiais dalykais ir širdies šiluma gali baigtis sunkiais virškinimo sistemos sutrikimais. Pastebėta, kad daugelis šykštuolių kenčia nuo persivalgymo arba atvirkščiai – neturi apetito, yra anemiški.
Vaistų nuo šykštumo nėra, tiesiog reikia imti ir liautis galvojus tik apie save. Duoti yra nepalyginamai didesnis malonumas nei gauti, ir kuo greičiau tai pajusite, suvoksite, tuo didesnę paslaugą padarysite savo sveikatai.
Savigaila
Žmonės, kurie nuolat skundžiasi savo „sunkiu likimu“ net nesuvokia, kaip sau kenkia. Visų pirma, taip likimas tik dar labiau pasunkėja, nes sritis, į kurią sutelkta mūsų energija, t. y. mintys, tik didėja, plečiasi. O antra, pasirodo, kai mes gailime savęs, dėl ko nors apgailestaujame, organizme padidėja acetilcholino koncentracija.
Tai – cheminė medžiaga, kurią išskiria nervinės ląstelės. Ta padidėjusi acetilcholino koncentracija sukelia vegetatyvinės nervų sistemos pakitimus: kraujospūdžio pokyčius, cukraus kraujyje rodiklius, netgi veikia kraujagyslių sienelių tonusą. Taigi jei jus kamuoja hipotonija, kepenų ligos, paanalizuokite savo emocijas, ar tikrai nesate apimti savigailos.
Pavydas
Žmonės, kurie kitiems pavydi sėkmės, materialinės gerovės, karjeros pasiekimų, ne tik blogai miega, yra irzlūs ir nemalonūs aplinkiniams. Pavyduoliai anksčiau ar vėliau tampa kardiologų pacientais. Mokslininkų teigimu, tikimybė patirti infarktą pavydiems žmonėms išauga net du kartus.
Geriausias būdas įveikti šį nuodingą jausmą – paversti jį konstruktyvia jėga. Užuot niršę, verčiau išsiaiškinkite priežastis, kodėl kitiems sekasi. Ką tie žmonės darė, kad pasiektų to, ką turi. Kaupkite vertingą informaciją, pasinaudokite ja ir greitai sėkmės jums pavydės kiti.
Pyktis
Ši emocija didžiausią poveikį turi smegenims ir skaudžiausiai kerta per protinius gebėjimus: piktas žmogus nuolat galvoja apie konfliktinę situaciją, narplioja senas nuoskaudas, kuria keršto planus. Į pyktį, ypač spontaninio protrūkio metu, kai į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja pulsas, jautriai reaguoja ir virškinimo sistema, ne veltui yra posakis „lieja tulžį“ ar „tulžingas žmogus“.
Sveikatai kenkia ir susikaupęs, neišsakytas pyktis, todėl visada geriau iki galo išsiaiškinti konfliktinę situaciją, išsikalbėti, jei reikia – ir pasibarti. O pats geriausias būdas atvėsti – užsiimti fizine veikla: pasivaikščioti, pabėgioti ar išplauti grindis.
Dvasinė sveikata – prioritetas
Psichosomatinės ligos – tai ligos, kurias sukelia dvasiniai negalavimai ir neigiamos, anksčiau išvardytos emocijos. Medikų teigimu, net 80 proc. visų ligų priežasčių yra psichosomatinės. Netgi tokių rimtų kaip hipertonija, cukrinis diabetas, artritas, bronchinė astma, skrandžio opaligė ir pan.
Fizinės sveikatos pablogėjimas, ligos yra ženklas, kad gyvenime kažkas vyksta ne taip. Galbūt mums trūksta dėmesio, o gal gailime jo kitiems; esame pernelyg reiklūs, siekiame tobulumo; vengiame atsakomybės arba, atvirkščiai, prisiimame jos pernelyg daug. Todėl dvasinei sveikatai skirti dėmesio verta ne mažiau nei fizinei.
Ką reiškia dvasinė sveikata? Tai – darna su savimi ir pasauliu, optimistiškas požiūris į gyvenimą, dvasinės energijos gausa. Tai – gyvenimas be nuoskaudų, konfliktų, sumaišties. Tokį gali turėti kiekvienas, jei stengsis auginti savo sąmoningumą, semtis išminties iš dvasinių mokymų, laikytis gyvenimo džiaugsmo filosofijos principų.
- Nebijokite klysti. Klaidos – tai mūsų gyvenimo patirtis, padedanti tobulėti ir irtis tolyn.
- Būkite išradingi. Ieškodami išeities iš sudėtingos situacijos, išmėginkite skirtingus variantus.
- Darykite tai, ką mėgstate, ir mėkite tai, ką darote. Darbas turi teikti džiaugsmą, o ne galimybę praturtėti ir išgarsėti.
- Nebijokite atsakomybės. Dėl savo nesėkmių nekaltinkite kitų žmonių ar aplinkybių.
- Stenkitės būti tokiu žmogumi, kokį norėtumėte turėti draugą.
- Negalima mylėti už kažką. Dosniai dovanokite savo meilę nesitikėdami už ją grąžos.
- Stenkitės būti tarp pozityviai mąstančių žmonių.
Kaip išsiugdyti teigiamas nuostatas
Išsamūs medikų tyrimai parodė, kad jaudinimasis dėl smulkmenų, neviltis, pesimizmas neigiamai veikia imuninę sistemą. Organizmas po truputį tampa ne toks atsparus išorės poveikiui, žmogus dažniau serga.
Nustatytas ir atvirkščias efektas: tie, kurie trykšta optimizmu, džiaugiasi gyvenimu, turi stipresnę imuninę ir endokrininę sistemą nei tie, kurie nuolat verkšlena. Taigi mūsų sveikata ir gera savijauta priklauso nuo teigiamos nuostatos, ir ją išsiugdyti nėra jau taip sunku. Štai keli paprasti būdai.
- Ugdykite humoro jausmą
Tai paprastas, bet efektyvus būdas. Juokas padeda atsikratyti įtampos, geranoriškai spręsti konfliktus, įsigyti naujų draugų. Juk linksmi, humoro jausmą turintys žmonės yra kur kas labiau mėgstami aplinkinių nei bambekliai ir pikčiurnos. Kuo dažniau būkite linksmų žmonių kompanijose, žiūrėkite geras komedijas, skaitykite knygas, anekdotus ir iš širdies juokitės. Juokiantis organizmas gauna daugiau deguonies. Be to, juokas stimuliuoja laimės hormono – endorfino – išsiskyrimą.
- Mokykitės atleisti
Sielos ramybė – didžiulė vertybė. Būkite atlaidūs ir patys prisiminkite akimirkas, kai elgėtės ne visada tinkamai, kai būdavo svarbu sulaukti atleidimo. Neteiskite, nesmerkite ir nekeršykite savo skriaudėjui – tai bus padaryta už jus, juk blogis anksčiau ar vėliau sugrįžta jį išleidusiam žmogui. Kita vertus, pamėginkite nemalonioje situacijoje įžvelgti ir teigiamų dalykų. Galbūt turėjote galimybę pamatyti artimą žmogų kitoje šviesoje, įgyti neįkainojamos patirties.
- Susiraskite hobį
Tyrimais įrodyta, kad žmonės, turintys širdžiai mielą užsiėmimą, daug rečiau serga depresija, lengviau įveikia sunkumus. Lengviausia ir paprasčiausia užsiimti kūryba, vadinamąja meno terapija. Piešiant, siuvinėjant, lipdant iš molio, ne tik suaktyvėja smegenų veikla, bet ir masažuojami delnai, kuriuose yra daugybė bioenerginių taškų. Gana ilgai juos stimuliuojant, gerėja viso organizmo veikla, taip pat ir nuotaika.
E. Pakrosnienės tekstas
