Analizuoti pradedame tada, kai ieškome sprendimo.
Analizuoti pradedame tada, kai ieškome sprendimo. Analitiškai mąstančios asmenybės dažniausiai delsia jį priimti, nes bijo pasirinkti netinkamą variantą. Mano, kad daugiau galvodamos, ras geresnį – tobulą – sprendimą. Tačiau taip nebūtinai nutinka – kartais kapstomasi ne ten, kur reikėtų, arba tiesiog toje situacijoje idealaus varianto nėra. Kartais žiūrima į detales ir neatsižvelgiama į visumą.
Kita problema, kai linkstama daug galvoti ir apie tas situacijas, kur, rodos, nėra, ką galvoti. Prikuriama įvairiausių scenarijų, kurie gali būti nelabai susiję su konkrečia situacija.
Kodėl tai blogai? Nes pervargsta smegenys, patiriamas stresas, emocinis nuovargis. Persimąstymas nepadeda, jis neduoda aiškumo ir nepadeda priimti sprendimų. Žmogus negali visą laiką galvoti, jam reikia pertraukos, vidinės tylos. Ilgainiui tai tampa žalinga sveikatai, gali paskatinti nerimą, depresiją, miego sutrikimus.
Londono universiteto mokslininkai paskelbė, kad daug mąstantys žmonės yra kūrybiškesni ir turi lakesnę vaizduotę. Tai gerai, jei dirbate kūrybinį darbą ar turite kūrybiškų pomėgių. Gerai ir planuojant keliones, pramogas, vakarėlius ir t. t. Tik čia pat galima ir suklupti – dėl lakios vaizduotės mąslūs žmonės gali primąstyti nebūtų dalykų, prikurti destruktyvių minčių, susieti nesusijusius dalykus su nemaloniais praeities įvykiais ir galiausiai – nebematyti realaus vaizdo.
Daug mąstantys žmonės yra kūrybiškesni ir turi lakesnę vaizduotę.
Kol ilgai svarstoma, realiai jokių veiksmų nesiimama ir problemos nesprendžiamos, nors energijos tam išeikvojama daug.
Kaip atsikratyti šio įpročio? Pirmiausia reikia sau pripažinti, kad turite tokią problemą. O tuomet imtis veiksmų. Vieni važiuoja į jogos stovyklas, kiti praktikuoja meditaciją, treti pasitelkia mąstymą, tik kreipia jį kita linkme.
Jei kažkokia situacija jums neduoda ramybės, pasistenkite struktūruoti savo mintis. Užduokite sau tris klausimus: kokia būtų geriausia baigtis/rezultatas? Kas galėtų nutikti blogiausio? Kokia pati realiausia baigtis?
Tai klausimai, kuriuos sau užduoti rekomenduoja psichologai. Taip greitai ir racionaliai pasveriamos galimybės. Kartais bijoma nežinios, tad atsakydami į tokius klausimus galite geriau suprasti, kad blogiausia, kas gali nutikti, nėra taip smarkiai baisu, kaip atrodė. Arba bent jau galėsite sugalvoti sprendimą, kaip elgtumėtės blogiausioje ar realistiškiausioje situacijoje.
Dar vienas dažnas psichologų patarimas – rašyti „dienoraštį“, žymėti savo mintis, net jei jos padrikos ir niekur neveda. Kartais žmonėms reikia tiesiog išsikrauti. O kartais reikia perskaityti, ką surašėte, ir šaltu protu pažvelgti į situaciją.
Raskite laisvas 15 minučių ryte arba vakare ir rašykite, kas tuo metu sukasi jūsų galvoje. Jau po savaitės turėtumėte pastebėti, kad geriau jaučiatės, mintys skaidrėja.
Užsiimkite kuo nors ir mažiau būkite vieni. Paprastai į analizę įninkama tuomet, kai esate vieni ir/arba neturite, ką veikti. Daugiau būkite tarp žmonių, sportuokite – fizinis krūvis labai gerai išvalo protą, nes viskas, ką tuo metu galite galvoti, tai kaip teisingai atlikti pratimą ar „Kada, po velnių, pasibaigs ši kankynė?“. Kaip tikriausiai esate pastebėję, po „kankynės“ pasijaučiama geriau, nes sportas skatina laimės hormonų išsiskyrimą.
Taip pat padeda susikaupimo reikalaujanti veikla. Žaiskite šachmatais, dėliokite dėlionę, spręskite sudoku, loškite kortomis, mokykitės kalbų, spalvinkite ar užsiimkite rankdarbiais.
Pernelyg analizuojančių žmonių problema ta, kad jie nelabai moka gyventi ir išgyventi dabartį. Stenkitės mažiau galvoti apie praeitį ir ateitį ir tiesiog pasidžiaukite šiandiena.
