Konsultavo klinikos „Bendrosios medicinos praktika“ odontologė periodontologė dr. Renata Šadzevičienė.
Kiekvienas žmogus, tiek jaunas, tiek senas, turi rūpintis burnos higiena. Juk mūsų organizmas – vieninga sistema, kurioje viskas glaudžiai susiję ir, jeigu viena grandis išeina iš rikiuotės, pokyčius netrukus pajunta ir kita. Tad nesakykite „kitą savaitę“, „kitą mėnesį“ ar „po atostogų“, o dabar pat paimkite į rankas mobilųjį telefoną ir surinkite odontologo numerį.
Keletas skaičių
Net 90 proc. pasaulio gyventojų kenčia nuo burnos ertmės ligų, ypač – dantų ėduonies ir periodontito.
Odontologų rūmų duomenimis, visiškai sveikais dantimis pasigirti gali tik kas šimtasis lietuvis. 2015 m. lapkritį vykdyta apklausa parodė, kad vos trečdalis Lietuvos gyventojų yra patenkinti savo dantų būkle, o net penktadalis ją laiko labai bloga. Pasak odontologų, pasitaiko, kad dantis protezuoti tenka ir vaikams, bet pati baisiausia diagnozė – burnos vėžys.
Statistika nedžiugina: mūsų šalyje kasmet maždaug 340 žmonių nustatomas burnos ar burnaryklės vėžys, iš jų – apie 275 vyrams ir 65 moterims. Burnos vėžys gerokai dažniau diagnozuojamas 50–70 metų žmonėms, bet pastebima, kad pastaraisiais metais daugėja ir jaunesnių ligonių.
TAIP PAT SKAITYKITE: Ankstyvi įspėjamieji ženklai, kad santykiuose gali kilti rimtų problemų
Kodėl reikia tikrintis
Sveiki dantys – tai ne tik patraukli išvaizda, jie suteikia pasitikėjimo savimi ir yra viso organizmo sveikatos rodiklis. Juk rimtos dantų ir burnos ligos gali paskatinti cukrinį diabetą, širdies ligas, susilpninti imuninę sistemą.
Ar žinojote, kad pasaulyje labiausiai paplitusių burnos ligų – dantų ėduonies ir periodontito – atsiradimą daugiausia lemia mūsų elgsena, t. y. burnos higienos įgūdžiai, mitybos pobūdis, žalingi įpročiai?
Ėduoniui pažeidus dantis, dėl irstančių danties audinių ir stringančio maisto burnoje atsiranda nemalonus kvapas. Uždelsus gydytis, pažeidžiami gilesni danties sluoksniai, net šaknys. Vėliau dantys tampa jautrūs valgant šaltą, karštą, saldų ar kietą maistą ir, jeigu nieko nedaroma, gali iškristi ar tekti pašalinti.
Netekus vieno danties juntamas estetinis ir fizinis diskomfortas – tik blogybių pradžia. Ilgainiui dėl neturimų dantų gali pasikeisti net veido bruožai. Uždelsus prarastus dantis keisti dirbtiniais, pamažu atrofuojasi žandikaulis: į priekį gali atsikišti smakras, įdubti skruostai, sumažėja aplinkinių raumenų tonusas.
Tokie pakitimai ypač akivaizdūs, jei netenkama priekinių dantų. Turbūt esate matę žmonių, kurie nebesišypso, kalba beveik sučiauptomis lūpomis, vengia viešumo ir atrodo daug senesni, nei yra iš tiesų.
Apydančio ligos
Apydančiu, arba periodontu (lot. Periodontium), vadinamas audinių kompleksas, supantis dantis. Jį sudaro dantenos, danties raištis ir žandikaulio kaulas. Šie audiniai mūsų burnos sveikatai ne mažiau svarbūs nei dantys. Pagrindinė periodonto ligų priežastis – infekcija, ją sukelia dantų apnašų bakterijos. Įtakos joms atsirasti turi rūkymas, stresas, esamos ligos, vartojami medikamentai ar paveldimumas.
Mūsų šalyje dantenų, danties raiščių ir žandikaulio kaulų patologijomis skundžiasi apie 95,7 proc. gyventojų. Periodonto ligos yra antroji pagal dažnumą priežastis, dėl kurios Lietuvos gyventojų burnos būklė yra prasta, netenkama dantų.
Dažniausios periodonto ligos yra gingivitas ir periodontitas. Gingivitas (dantenų uždegimas) pasireiškia dantenų kraujavimu valant dantis, blogu burnos kvapu, dantenų paraudimu ir paburkimu. Negydoma liga progresuoja, gali išsivystyti periodontitas.
Pagrindinė periodontito priežastis – kietosios ir minkštosios dantų apnašos ir jose esančios bakterijos. Minkštosios dantų apnašos ilgainiui sukietėja, susiformuoja dantų akmenys. Akmenys nenuvalomi šepetėliu, juos turi pašalinti burnos higienistas, kartais – periodontologas.
Iš pradžių dantų akmenys ir juose esančios bakterijos ardo dantenas, prasideda dantenų uždegimas. Dantenos parausta, paburksta, kraujuoja. Ilgainiui dantenos slenka žemyn, pradeda irti žandikaulio kaulas, susidaro vadinamosios dantenų kišenės, apsinuogina danties šaknis.
Apnašos ir dantų akmenys pripildo dantenų kišenes, procesas apima vis gilesnius audinius. Ligai progresavus, dantys pradeda klibėti, o ilgainiui jie prarandami. Periodontitas tirpdo dantį supantį kaulą, todėl būtina kuo skubiau gydyti šią ligą.
Kreipkitės į periodontologą, jeigu:
- kraujuoja dantenos (tiek nuolat, tiek valant dantis);
- burnoje atsirado blogas kvapas, nemalonus skonis;
- padidėjo dantų jautrumas šaltam, karštam, rūgščiam ar saldžiam maistui;
- dantenos paraudo, paburko, pūliuoja;
- iškrypsta, pailgėja ar pradeda klibėti dantys, tarp jų atsiranda tarpų.
Negydant periodonto ligų, ne tik iškrinta dantys, bet galima susirgti ateroskleroze, diabetu ir osteoporoze, gali ištikti infarktas ar insultas. Besilaukiančios moterys gali pagimdyti neišnešiotą naujagimį.
Pasak odontologės periodontologės dr. Renatos Šadzevičienės, esant pradinėms periodonto ligų stadijoms, simptomai nebūna ryškūs, todėl reikėtų kartą per metus atlikti profilaktinę apžiūrą. Laiku pradėjus gydyti, padidėja tikimybė, kad dantys bus sėkmingai išsaugoti.
TAIP PAT SKAITYKITE: Melanomos diagnozė moteriai tapo išsigelbėjimu: kardinaliai pakeitė požiūrį į gyvenimą
Kaip gydoma
Gydymo metodai parenkami individualiai, atsižvelgiant į ligos stadiją, paciento amžių, sveikatos būklę ir kitus veiksnius. Didžiosiose odontologijos klinikose visų pirma atliekama išsami periodonto diagnostika.
Jei išgirdote iš gydytojo lūpų, kad sergate gingivitu ar periodontitu, labai daug sau padėti galite ir patys. Būtina kasdien kruopščiai valyti dantis, tarpdančius, liežuvį ir masažuoti dantenas. Sugedusius dantis laiku taisyti, protezuoti, atkurti prarastus dantis. Reguliariai lankytis pas gydytoją periodontologą.
Galima įsigyti specialių pastų, turinčių uždegimą stabdančių, antiseptinių, antibakterinių medžiagų: vaistažolių ekstraktų, triklozano, chlorheksidino. Dantų šepetėlis turėtų būti minkštais šereliais.
Tarpdančius būtina valyti specialiais šepetėliais, jų būna įvairių dydžių. Koks tinkamiausias būtent jums, patars gydytojas, atsižvelgdamas į tarpdančių plotį. Išsivalius dantis, kiekvieną rytą ir vakarą patartina išsiskalauti burną specialiu skysčiu.
Išsivalius dantis, papildomai dantenoms masažuoti ir tarpdančiams išvalyti galima naudoti specialius aparatus – dantenų irigatorius. Du kartus per metus būtina atlikti burnos higieną.
Svarbu!
Periodonto patologijos nėra iki galo išgydomos, todėl pacientai turi tinkamai rūpintis burnos sveikata, laikytis gydytojų rekomendacijų ir periodiškai lankytis pas specialistus. Jei vėl ima kauptis dantų apnašos, prasideda dantenų uždegimas, liga pasikartoja ir yra sunkiai gydoma.
Apie burnos vėžį
Dantų lankai padalija burną į burnos prieangį ir į tikrąją burnos ertmę. Burnos prieangio sienas sudaro lūpų, skruostų vidinės pusės, dantenos ir dantys. Už dantų prasideda burnos ertmė, kurioje yra pirmieji du trečdaliai liežuvio, po juo – burnos dugnas, virš liežuvio yra burnos skliautas, jį sudaro kietasis ir minkštasis gomurys, jo liežuvėlis.
Burnos gale, už žiočių lankų, yra sritis, vadinama burnarykle (vidurinioji ryklės dalis), jai priklauso užpakalinis liežuvio trečdalis, vadinamoji liežuvio šaknis, tonzilės, o visai gale yra užpakalinė ryklės sienelė. Visas paminėtas struktūras (išskyrus dantis) dengia minkšta, švelni gleivinė, kurios viršutinį sluoksnį sudaro epitelio ląstelės. Šioje gleivinėje gali atsirasti ir vystytis vėžys. Kad išvengtumėte šios baisios ligos, turite nuolat apžiūrėti savo burną.
Simptomai, kuriuos pastebėjus būtina nedelsiant pasirodyti gydytojui:
- burnoje ant lūpos yra negyjanti žaizda ar opelė;
- paburkusi skausminga raudonos ar baltos spalvos dėmelė;
- sustandėjęs darinys burnoje ar ant lūpos;
- nuolatinis gerklės perštėjimas;
- užkimęs ir pasikeitęs balsas;
- pasunkėjęs kramtymas, rijimas;
- skausmingi dantys ir kiti pakitimai, kurie per 1–2 savaites nepranyksta.
Ypač atidžiai burną tikrinkitės, jeigu rūkote, piktnaudžiaujate alkoholiu, turite iškritusių dantų, vargina dantenų uždegimas. Pagal statistiką, daugumai burnos vėžys nustatomas vėlyvos stadijos.
