Visuomenėje plačiai paplitusi nuomonė, jog norintys atsikratyti nereikalingų kilogramų turėtų vengti didelių porcijų ir valgyti kas 2–3 val. Mat maistui įsisavinti yra reikalinga energija, todėl valgant dažniau išeikvojama daugiau kalorijų. Tačiau mokslininkai įrodė, kad energija sunaudota maistui įsisavinti priklauso ne nuo to, kokio dydžio porcijomis jis valgomas, o nuo per dieną suvartoto kiekio ir sudėties.
„Kitaip tariant, valgydami tris kartus per dieną po 800 kcal išeikvosite tiek pat energijos maisto įsisavinimui, kiek šešis kartus suvartodami po 400 kcal. Didesnio efekto maitindamiesi mažesniais intervalais ir porcijomis – nesulauksite, – sakė R.Kairaitis. – Svarbiausia yra neviršyti rekomenduojamos dienos kalorijų normos ir valgyti kokybiškus maisto produktus.“
Kodėl nevertėtų aklai pasikliauti etiketėmis?
Sveikai maitintis šiuo metu yra ypač madinga. Pavyzdžiui, JAV išgyvena tikrą maisto be gliuteno bumą – 2013 metų duomenimis, net trečdalis šalies gyventojų stengiasi atsisakyti maisto produktų, kurių sudėtyje yra gliuteno. Sveikos mitybos mada puikiai naudojasi maisto pramonė, perdirbto maisto produktų pakuotes puošdama lipdukai ir etiketėmis: „natūralus“, „ekologiškas“, „be gliuteno“ ir pan.
„Savo sudėtyje neturintis gliuteno, tačiau perdirbtas maistas vis tiek yra prastas pasirinkimas, – įspėjo R. Kairaitis. – Perdirbtas maistas turi mažai maistingų medžiagų, daug cukraus bei konservantų. Renkantis maisto produktus reikėtų atidžiai įsiskaityti į jų aprašymą ir nesikliauti vien reklaminėmis etiketėmis. Kai kurie moksliniai tyrimai rodo, kad daug konservantų turintis maistas gali didinti antsvorį.“
Ko atsisakyti – angliavandenių ar riebalų?
Sumanymas riboti angliavandenius ir daugiau kalorijų gauti riebalų sąskaita ilgą laiką sulaukdavo daug kritikos. Buvo manoma, kad tokios dietos gali iššaukti įvairias sveikatos problemas, ypatingai širdies. Tačiau per pastarąjį dešimtmetį, daugėjant mokslinių tyrimų šiuo klausimu, požiūris po truputį keitėsi. Šiandien daugelis sveikatos specialistų sutinka, kad mažai angliavandenių ir daugiau riebalų turinti dieta yra žymiai efektyvesnė.
„Mažai angliavandenių turinčios dietos turi 2–3 kartus didesnį poveikį kovojant su antsvoriu, lyginant su riebalus ribojančiomis mitybos programomis, – žiniomis dalijosi „Natural Pharmaceuticals“ ekspertas. – O svarbiausia, kad tokia mityba teigiamai veikia sveikatą – mažina diabeto, metabolinio sindromo riziką ir neturi žalingo poveikio širdies ir kraujagyslių sistemai. Vietoje rytinės košės suvalgę kiaušinį, nepadinsite susirgimo širdies ligomis rizikos, o sotesni jausitės ilgiau.“ Vis dėlto, jei riboti angliavandenių nenorite arba neturite galimybės – nėra taip jau blogai, tačiau būtina atskirti „gerus“ angliavandenius nuo „blogų“. Vertėtų rinktis daug skaidulų turinčius produktus ir vengti produktų iš baltų miltų bei cukraus. Taip pat reikėtų riboti vaisių sulčių vartojimą ir vietoje jų rinktis vaisius.“
Kodėl baltymų vartojimu grindžiamos dietos yra efektyvesnės?
Jei norite sumažinti antsvorį ir neinvestuoti į tai daug pastangų – valgykite daugiau baltymų. R. Kairaičio teigimu, nereikalingus kilogramus tirpdančiose dietose būtent baltymai yra pats svarbiausias ingredientas.
„Baltymai pagreitina medžiagų apykaitą – vien jų įsisavinimui per dieną gali būti suvartojama nuo 80 iki 100 kcal, – teigė R.Kairaitis. – Taip pat jie teikia sotumo jausmą. Naujausių mokslinių tyrimu duomenimis, valgant maistą, kuriame yra 30 proc. baltymų, suvartojama iki 400 kcal per dieną mažiau.“ Be to, baltymai (ypač vyresniame amžiuje) palaiko raumenų masę. Anot eksperto, raumenys yra didžiausi kalorijų eikvotojai, todėl jų masės sumažėjimas yra blogiausia kas gali nutikti mažinant antsvorį.
