Pamiršta banko kortelių PIN kodus
Anglijoje gyvenanti Anna Medvedeva pirmuosius koronaviruso simptomus pajautė lapkričio 1-ąją, o jau kitą dieną, atlikus testą, liga buvo patvirtinta. Moteris tris savaites jautė didžiulį kaklo, nugaros, pažastų skausmą, dusulį, nuovargį, laikėsi aukšta temperatūra.
„Nuolat bandžiau įvairiais vaistais mažinti temperatūrą, gėriau priešvirusinius vaistus, natūralias arbatas, vartojau vitaminus“, – 15min pasakoja A.Medvedeva.
Šiandien Anna save laiko pasveikusia, o darbovietė suteikia galimybę kasdien pasidaryti testą, kuris patvirtina koronaviruso nebuvimą. Vis dėlto liga A.Medvedevos be liekamųjų reiškinių nepaliko – moteris po mėnesio pastebėjo prastėjančią atmintį.
„Iš pradžių to nesureikšminau, tačiau prisiminiau brolio, kuris dirba Švedijoje, žodžius. Jis užsiminė, kad kolegos po ligos tarsi susirgo skleroze, jiems ėmė streikuoti atmintis. Tada pasijuokiau, bet kai pajutau, kad su manimi darosi tas pats, supratau, jog tai gali būti susiję su COVID-19“, – sako A.Medvedeva.
Darbo susirinkimų metu mano darbas yra žymėti minutes. Pastebėjau, kad kai tik pradėdavau užsirašinėti, turėdavau sustoti, nes nebeprisimindavau, kokia yra tema.
Atminties sutrikimai Annai prasidėjo, kai ji ėmė pamiršti vardus, nuolat pasimesti savaitės dienose, negalėdama prisiminti, kokia tiksliai diena, o netrukus sunkumus pajautė ir dirbdama.
„Turėjau nemalonumų su banku, nes dvi kortelės turėjo būti užblokuotos, kadangi iki šiol negaliu prisiminti jų PIN kodų, nors naudojau kelerius metus. Kaip staigus proto užtemimas...
Be to, darbo susirinkimų metu mano darbas yra žymėti minutes. Pastebėjau, kad kai tik pradėdavau užsirašinėti, turėdavau sustoti, nes nebeprisimindavau, kokia yra tema. Dabar kiekvieną nuotolinį susitikimą įsirašau, vėliau peržiūriu, nes kitu atveju nebūtų jokių šansų visko prisiminti“, – pasakoja A.Medvedeva.
Pastebėjusi atminties sutrikimus, Anna pamažu ėmė klausinėti virusu persirgusių kolegų, ar šie nejaučia panašių šalutinių pojūčių. Dauguma jai atsakė, kad jaučiasi panašiai. Su sutrikusia atmintimi A.Medvedeva sako nežinanti, kaip kovoti, tačiau į gydytojus kol kas nesikreipė.
„Visi ramina, kad tai tik laiko klausimas ir atmintis susitvarkys. Tik dabar pradėjau daugiau domėtis, radau daug straipsnių, kurie patvirtina smegenų funkcijų pažeidimus, lemiančius atminties sutrikimus. Tikiuosi, tai nėra ilgalaikis sutrikimas, bijau, kad jis gali padaryti įtaką darbo ir gyvenimo kokybei“, – nerimauja Anna.
Neprisimena, kur pastatė automobilį ar pasidėjo piniginę
Mažeikiškei Vitai Juškienei koronavirusas buvo nustatytas gruodžio 1-ąją. Jos vyras sirgo lengvai, tačiau Vita dvi savaites jautėsi itin prastai, jautė daug simptomų.
„Buvo pakilusi temperatūra, užgulusi nosis, skaudėjo galvą, kosėjau, jaučiau skrandžio skausmą, pykinimą, dusimą, visiškai dingo apetitas. Nugaros skausmas buvo toks, tarsi būčiau įsivėlusi į baisias muštynes. Nebejaučiau kvapo, o sriubos skonis atrodė kaip tualeto vanduo. Galiausiai sutriko atmintis“, – pasakoja V.Juškienė.
Jaučiamus simptomus Vita gydė gerdama daug vitaminų, arbatų, vandens, vartojo vaistus nuo kosulio ir dusulio. Nors po dviejų ligos savaičių V.Juškienės savijauta šiek tiek pagerėjo ir ji buvo pripažinta pasveikusia, dar ilgą laiką jautė pykinimą, neturėjo jėgų.
„Dabar jau turėčiau jaustis sveika, tačiau iki šiol kosėju, kartais dusina, negaliu įkvėpti oro, trūksta energijos, jaučiu apatiją, sunku mąstyti, yra sutrikusi atmintis“, – sunkumus kasdienybėje vardina Vita.
Suprastėjusią atmintį V.Juškienė pastebėjo dar sirgdama COVID-19. Ji įsitikinusi, kad tai yra koronaviruso padarinys, tačiau viliasi, kad po kurio laiko atminties sutrikimai susitvarkys.
„Išlipusi iš lovos kažkur eidavau, bet sustodavau tarpduryje, nes neprisimindavau, kur ir kodėl einu. Atsidarydavau šaldytuvą, stovėdavau, žiūrėdavau į jį penkias minutes ir niekaip negalėdavau suprasti, kodėl prie jo atėjau. Pamirštu, kur pasistačiau automobilį, kur pasidėjau piniginę... Baisiausia, kai nesuprantu, kodėl nuvažiavau ten, kur net nereikia“, – pasakoja Vita.
Baisiausia, kai nesuprantu, kodėl nuvažiavau ten, kur net nereikia
Į gydytojus dėl atminties sutrikimų V.Juškienė nesikreipė – stengiasi stiprinti imunitetą žolelių arbatomis, vitaminais, o atmintį lavinti padeda nuotolinis dukros mokymasis, kadangi tenka jai nemažai padėti. Vita pripažįsta, kad baimę jaučia ne tik dėl ilgai išlikusių simptomų, bet ir dėl ateities.
„Labai bijau vėl susirgti, nenorėčiau, kad patirta būsena dar kartą pasikartotų. Esu optimistė, tikiu, kad pasauliui pavyks laimėti karą. To linkiu mums visiems“, – teigia V.Juškienė.
Padėti gali smegenų mankšta
Antakalnio poliklinikos šeimos gydytojos G.Lukšienės teigimu, atminties sutrikimai negalėtų būti priskiriami prie liekamųjų COVID-19 reiškinių, kadangi atmintis suprastėja ne visam laikui, o tik trumpam laikotarpiui. Šeimos gydytoja pastebi, kad toks simptomas pasireiškia pakankamai retai, o tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus organizmo.
„Dažniausiai koronavirusas žmonėms praeina per kelias dienas, tačiau kitiems simptomai gali reikštis 3-6 mėnesius. Kol kas dar nėra tiksliai aišku, kodėl atsiranda atminties sutrikimai, specialistai analizuoja ir kelia ne vieną hipotezę. Vieni sako, kad pats virusas pažeidžia ląsteles, o kiti, jog atminties ląsteles sunaikina imuninis žmogaus atsakas“, – aiškina G.Lukšienė.
Pacientai dėl sutrikimų į gydytojus beveik nesikreipia, tačiau pastebėjus prastėjančią atmintį, šeimos gydytoja pataria laikytis bendrų priemonių: turėti aiškų miego, darbo-poilsio ir mitybos režimą, būti gryname ore, palaikyti fizinį aktyvumą bei pamažu jį didinti.
„Taip pat reikėtų palaikyti socialinį aktyvumą, žinoma, kol kas nuotoliniu būdu. Itin svarbi yra smegenų mankšta: galvosūkiai, kryžiažodžiai, kalbų mokymasis, matematiniai uždaviniai, skaitymas. Patariama mankštinti smegenis, kad jos greičiau atsigautų“, – sako G.Lukšienė.
Gydytoja smegenų mankštai laiko skirti pataria kasdien, tačiau atkreipia dėmesį, kad nereikėtų iš karto pradėti nuo didžiulio krūvio.
„Reikėtų pradėti nuo 5-10 minučių orientuojantis pagal tai, kaip stipriai žmogus jaučia nuovargį. Jis yra vienas iš dažniausių užsitęsusių koronaviruso simptomų. Jeigu asmuo pradės iš karto daryti labai daug pratimų, nors jam tikrai silpna, greitai dings motyvacija. Patarčiau rasti aukso viduriuką – po truputį pradėti mankštinti smegenis ir pamažu krūvį didinti“, – rekomenduoja G.Lukšienė.
Itin svarbi yra smegenų mankšta: galvosūkiai, kryžiažodžiai, kalbų mokymasis, matematiniai uždaviniai, skaitymas
Padėti sau namie gali kiekvienas, tačiau pastebėjus, kad atmintis ir mąstymas negerėja, o jaučiamas nuovargis nemažėja, reikėtų pagalbos kreiptis į gydytojus. Vis dėlto gydytoja ramina ir tikina, kad po kurio laiko atminties sutrikimai susitvarkys.
„Dažniausiai liekamieji simptomai praeina per tris mėnesius, tačiau gali tęstis pusmetį ar net ilgiau. COVID-19 būdinga, kad simptomai pasireiškia tai stipriau, tai silpniau – mums neįprasta, nes atrodo, kad būklė turi nuolat gerėti. Nemanau, kad būtent dėl viruso atmintis visam gyvenimui suprastės ir nepagerės – ji turėtų pilnai atsistatyti“, – sako G.Lukšienė.
