Medikai vis dažniau perspėja tėvus, kad tymai ir kitos ligos plinta dėl to, nes yra nesiskiepijama, tačiau visuomenėje vis labiau matomos grupės žmonių, netikinčių medikais ir teigiančių, kad skiepai sukelia kitas ligas. Per sausio mėnesį Lietuvoje registruota 18 tymų atvejų, iš kurių pusę sudaro neskiepyti vaikai.
Medicinos studentė Vesta teigia, kad dėl vis dažniau viešojoje erdvėje matomų diskusijų apie skiepų žalą, šia tema būtina kalbėti garsiai. Jos teigimu, internete viešinami su realybe prasilenkiantys faktai, kurie klaidina žmones.
„Internete, tam tikrose feisbuko grupėse, yra labai daug iškreiptų faktų, kuriuos skleidžia žmonės, nedirbantys medicinos srityje. Reikia reaguoti į dezinformaciją ir neleisti priešininkams švaistytis nepagrįsta ir savaip interpretuota informacija“, – teigia pašnekovė.
Pasak Vestos, tiek medicinos dėstytojai, tiek praktikuojantys gydytojai, vedantys paskaitas medicinos studentams, pabrėžia – jeigu visuomenė ir toliau bus klaidinama dėl skiepų, sulauksime dar daugiau ligų protrūkių.
A. Šumino teigimu, pasipriešinimas skiepams yra toks pat senas, kaip ir patys skiepai, tačiau šiandien judėjimas prieš skiepus yra įgavęs gerokai didesnį mastą.
„Dėl informacinių technologijų ir komunikacijos bet kokios sąmokslo teorijos šiandien turi gerokai daugiau galimybių plisti, pasiekti didesnį žmonių skaičių ir kelti nepasitikėjimą, panieką, ypač kai kalba pasisuka apie vaikus. Tėvai labai jautriai reaguoja į tokią informaciją, dėl to tema apie skiepus puikiai tinka sąmokslo teorijoms plisti“, – argumentuoja A.Šuminas.
Anot A.Šumino, visais laikais skiepai kėlė aršias diskusijas, tačiau lūžio taškas, kuris skiepų priešininkams davė pagrindo argumentuoti savo įsitikimus, buvo britų daktaro Andrew Wakefieldo 1998 metais publikuotas mokslinis straipsnis, kuriame jis tariamai pagrindė, kad priklausomybė tarp skiepų ir susirgimo autizmu egzistuoja. Kaip vėliau paaiškėjo, mokslininko tyrimai buvo melagingi.
„Paskui paaiškėjo, kad A.Wakefieldo tyrimas buvo sufalsifikuotas, tačiau džinas iš butelio buvo paleistas, jo straipsnis labai plačiai nuskambėjo žiniasklaidoje ir sukėlė daug diskusijų. Šis straipsnis dabar yra vienas iš pagrindinių priešininkų argumentų, kodėl nereikėtų skiepytis ir kodėl skiepai yra grėsmingi. Iki šiandien ta informacija yra plačiai dalijamasi žiniasklaidoje ir socialinėse medijose“, – sako A.Šuminas.
Pasak filosofo Alfredo Buiko, vis labiau aktyvėja tariamos mokslo teorijos, kuriomis besipriešinantieji skiepams inkorporuoja save net į vėlesnius įvykius, įgauna dar keistesnius įsitikinimus, pavyzdžiui, kad skiepai yra įrankis mažinti žmonių populiacijai.
„Pirmieji įsitikinimai buvo, kad valstybė neturi teisės vadovauti tėvams, kaip jiems elgtis su savo vaikais. Taip kuriamos sąmokslo teorijos, nes beveik visa mokslo bendruomenė ir didelė dalis politikų yra nusistačiusi prieš tokį požiūrį. Vienintelis būdas jiems kaip nors įteisinti savo buvimą ir nuostatas yra teigti, kad didelė dalis žmonių yra prieš juos susimokę. Paskutiniu metu šitaip atsiranda vis naujos teorijos, teigiančios, kad Pasaulio sveikatos organizacijos žino apie vakcinų ir autizmo ryšį, bet jį nuslepia“, – LRT RADIJUI teigia A.Buiko.
Jo tvirtinimu, žmonės, besipriešinantys skiepams, yra menkai kuo išsiskiriantys visuomenėje. Anot A. Buiko, tik vėliau šių asmenų požiūris tampa radikalus: „Jie prisijungia prie masinių judėjimų, pradeda tikėti sąmokslo teorijomis ir galiausiai užsidaro savo aidų kambariuose, kur jų įsitikinimai mutuoja ir darosi vis keistesni.“
A.Buiko pabrėžia – informacijos sklaida apie skiepų žalą yra rimta bėda. Kaip vieną iš galimybių, sprendžiant šią problemą, pašnekovas mato švietimą mokyklose: „Būtų naudinga jau mokyklose vaikus supažindinti su tokiomis loginėmis klaidomis, išmokti jas atpažinti ir racionaliai vertinti, nes, kai žmogus apipilamas tokia keista informacija, jis nebemoka jos atsirinkti.“
A.Šuminas sutinka – informacinis raštingumas, kritinis mąstymas ir gebėjimas atsirinkti tinkamą informaciją yra būtinas. Pašnekovo aiškinimu, pasitikėti vienu šaltiniu, ypač, kai skiepų tema yra jautri, negalima – verta ieškoti kitos, grįstos moksliniai tyrimais, literatūros.
„Negalima pasitikėti pirma rasta žinute, emocijomis, emocingomis nuotraukomis – reikia kritiškai ir šaltai vertinti informaciją, argumentus ir mąstyti savo galva“, – akcentuoja A. Šuminas.
Parengė Gabrielė Sagaitytė.
