Vilnietė gydytoja, akušerė-ginekologė Aura Bartaškienė sako, kad dažnai šie uždegimai painiojami, nors simptomai, eiga ir gydymas – skiriasi. Matyt, pirmiausia dėl to, kad abi plinta ne lytiniu keliu.
– Papasakokite, kokie šių ligų simptomai.
– Klasikinė pienligė: niežulys, graužimas, gleivinė išburkusi ir paraudusi kaip avietė, pasirodo varškinių, kartais net kraujingų, išskyrų. Tai – dažniausiai ūmiai pasireiškianti infekcija. Pakanka streso, susidaro palankios sąlygos grybeliui suvešėti, ir per kelias valandas jau drimba varškinės išskyros.
Kai prasideda bakterinė vaginozė, taip pat graužia, peršti lytinius organus, bet ne taip ryškiai kaip pienligės atveju. Paprastai makšties išskyros būna žuvies kvapo. Tačiau būtent jis gali suklaidinti – toks kvapas būdingas ir sergant lytiškai plintančia trichomonoze. Todėl geriausia imti tepinėlį ir aiškintis, kuri čia liga: ar tai tik bakterinė vaginozė, ar rimtesnio gydymo reikalaujanti trichomonozė.
– Kodėl prasideda šios ligos?
– Tiek pienligė, tiek bakterinė vaginozė yra uždegimai. Iš esmės jas abi išprovokuoja nusilpęs imunitetas. Aplinkoje pilna įvairiausių bakterijų. Gausu jų ir makštyje. Pusiausvyrą palaiko Doderleino lazdelės, kurios gamina pieno rūgštį ir apsaugo nuo kenksmingų mikroorganizmų.
Tačiau nusilpus organizmo atsparumui, sutrinka pusiausvyra. Kai pradeda vyrauti grybelis Candida albicans, susergama pienlige, jei mikroorganizmai Gardnerella vaginalis – bakterine vaginoze.
Imunitetas gali nusilpti dėl antibiotikų vartojimo, pervargimo, nuolatinių dietų laikymosi, hormoninio fono pakeitimo (tarkime, pradėjo vartoti kontraceptikus ir metė), streso, kurį taip pat daugelis dalykų gali sukelti: darbo ar gyvenamosios vietos pakeitimas, nėštumas ir pan.
Žodžiu, viskas, kas nukrypsta nuo įprastinio gyvenimo, yra stresas. Organizmas arba susitvarko pats, arba prasideda ligos.
– Vadinasi, priežasčių susirgti šiomis ligomis – daugybė?
– Tikrai daugybė ir net ne visada aiškios. Bakterinę vaginozę, be jau minėtų, sukelti gali netgi per dažnas lytinių organų plovimas arba netinkamos higienos priemonės, tamponai, sintetinis apatinis trikotažas ir pan.
Taip pat skaitykite: Apie lytinę sveikatą: ką pravartu žinoti kiekvienai moteriai
O grybelis mėgsta tas vietas, kur drėgna ir šilta. Tarkime, vasarą mažai kas, išlipęs iš vandens, persirengia: maudymosi kostiumus išdžiovina ant kūno. Viena, kai maudomės šiltuose kraštuose, kur per kelias minutes šlapi drabužiai išdžiūsta. Tačiau mūsų oro sąlygos kitokios. O jei dar vėjas? Tokiu atveju galima ir kitokių ligų pasigauti.
Atkreipkite dėmesį, kaip mes sėdime pirtyse: tiesiai ant gultų arba drėgno rankšluosčio. Kiekvienąkart turėtume neštis sausą savo rankšluostį. Arba sporto klube – valomės prakaitą, šalia visi sukabiname drėgnus rankšluosčius, paskui jais šluostomės po dušo. Nelabai rūpinamės asmenine higiena.
Žodžiu, viskas, kas nukrypsta nuo įprastinio gyvenimo, yra stresas. Organizmas arba susitvarko pats, arba prasideda ligos.
Kartą dalyvavau konferencijoje Pietų Afrikos Respublikoje. Vieni tualetai buvo skirti europietėms, kiti – azijietėms. Nors prie pirmųjų nebūdavo eilės, azijietės vis tiek laukdavo prie savųjų. Iš smalsumo užsukau. O ten – pėdutės kojoms, ne unitazas, ir mažas dušas šalia. Suprantama, Azijoje karšta, daug žmonių, todėl kitoks higienos suvokimas – kad kuo mažiau būtų kontaktinių ligų.
– O lytiniu keliu ar galima šiomis ligomis užsikrėsti?
– Nors pienligė ir bakterinė vaginozė nėra lytiniu keliu plintančios ligos, tačiau jos dažniau gali pulti, kai yra daugiau partnerių. Juk mes kiekvienas turime savų mikroorganizmų rinkinį. Ir, įsivaizduokit, kai jie visi susimaišo vienoje makštyje, koks bakterijų karas vyksta. Kenčia pati moteris.
Tas pats gali nutikti, jei moters vyras turi daug partnerių. Bet ir vėl ne visada reikėtų jį kaltinti. Gali būti, kad asmeninis imunitetas nusilpęs.
– Ar sudėtingas šių ligų gydymas?
– Be abejo, skiriasi pienligės ir bakterinės vaginozės gydymas. Tik abiejų ligų pradžioje jis paprastesnis ir greitesnis, pakanka žvakučių, kurios užmuša grybelį ar atstato bakterijų pusiausvyrą makštyje.
Pienligė gydoma priešgrybeliniais vaistais, o kol neįsisenėjusi disbakteriozė, pakanka gerųjų bakterijų probiotikų, vėliau jau reikia rimtesnių vaistų. Dažnai siūlomas kombinuotas gydymas: derinami ir vidiniai, ir išoriniai medikamentai.
Kadangi kiekviena situacija skirtinga, nevienodas ir gydymas. Užtat kartais moterys ir stebisi, kodėl vienoms duodi tų vaistų, kitoms – ne, nors, atrodo, abiem ta pati liga.
– Ar namų sąlygomis įmanoma išsigydyti?
– Jokiu būdu ne, ypač pienligės. Grybelis sparčiai augina grybieną, kuri skverbiasi giliau, į pogleivę. Tada liga nuolat atsinaujins, bus sudėtingas ir ilgas gydymas. Jei liga tęsiasi tris mėnesius, reikia nusiteikti, kad gydymas truks tiek pat, o gal ir ilgiau.
Tas pats gali nutikti, jei moters vyras turi daug partnerių. Bet ir vėl ne visada reikėtų jį kaltinti.
Namie galima tik sušvelninti nemalonius pienligės pojūčius.
Tarkime, valgomosios sodos tirpalas puikiai dezinfekuoja. Tačiau būtina naudoti verdantį vandenį, kitaip soda neištirps, miltukai tik degins odą. Vieną arbatinį šaukštelį sodos ištirpiname verdančio vandens stiklinėje. Atvėsintu tirpalu išplauti makštį ir išoriškai, ir viduje. Kartoti du kartus per dieną kelias dienas iš eilės.
Taip pat skaitykite: Ginekologė Žaneta Kasilovskienė: „Aistros paplūdimyje gali baigtis rimtomis infekcijomis“
Be to, yra nereceptinių žvakučių su boro rūgštimi. Tai taip pat palengvins simptomus, tačiau neišspręs problemos, ypač jei liga įsisenėjusi. Taigi bet kuriuo atveju reikėtų nedelsti ir skubėti pas gydytoją.
– Nėščiosioms dažnai pasitaiko šios ligos?
– Kartais juokiamės, kad nėščiosioms grybelis – kaip sloga. Labai retas atvejis, kad nėščiajai nenustatytume pienligės. Bent vieną kartą per nėštumą atsiranda. Ypač vasarą, kai palankesnė terpė grybeliui atsirasti.
Yra įvairių nuomonių, tačiau aš manau, kad būtina gydyti ir nėščiąsias. Joms neskiriami geriami vaistai, tik išoriniai.
Kol grybelis nepasiekia gemalinių vandens pūslių ir nekyla uždegiminių reakcijų, pavojaus nėra. Tačiau negydomas grybelis gali sukelti priešlaikinį gimdymą. O tada jau kyla kitas klausimas, ar vaisius išgyvens.
Kalbino Ilona Petrovė
Šaltinis – sveikas.lt
