Keistą darinį dukros pažastyje Rasa pastebėjo šeimai atostogaujant Nidoje. Išsigandusi moteris skubiai kreipėsi į vietos medikus.
„Tačiau šeimos gydytojos, pamačiusios tokio dydžio ir kietumo darinį, išsigando ir nusiuntė mus į Klaipėdos ligoninę. Ten medikai prognozavo, kad gumbas – greičiausiai tuberkuliozės skiepo komplikacija. Grįžome į Vilnių pas savo gydytoją. Ji nebuvo tikra dėl diagnozės, todėl nusiuntė į Santariškes. Čia išgirdome diagnozę linfadenitas – komplikacija nuo BCG skiepo“, – įvykių eigą atkartojo Rasa.
Greičiausiai operacijos liekamųjų reiškinių nebus, bet streso patyrė ir mama, ir vaikas.
Jai susidarė įspūdis, kad chirurgai dažnai susiduria su tokiomis komplikacijomis. „Bent jau man sakė: „Ne jūs pirma, ne jūs paskutinė“, – prisiminė moteris.
Ligoninėje praleido penkias paras
Chirurgai ligoninėje užtikrino, kad operacija būtina, nes guzas savaime neišnyks. „Man buvo paaiškinta, kad operacija bus paprasta: prapjaus, ištrauks ir užsius – esą tai nieko baisaus. Tačiau išėjo taip, kad per dvi savaites, kol laukėme operacijos, kūdikio būklė pablogėjo: guzas viduje užpuvo ir supūliavo. Paprasta kosmetinė operacija išvirto į sudėtingą operaciją su odos šalinimu, kraujagyslių siuvimu, pūlių valymu ir pilna narkoze“, – portalui 15min.lt pasakojo moteris.
Iš pradžių planuota, kad jau kitą dieną po operacijos ji su mažyle galės vykti namo. Tačiau operacija buvo sudėtingesnė, todėl pacientė ligoninėje praleido net penkias dienas.
„Laimė, gijimo eiga buvo sklandi, jau esame namie. Greičiausiai operacijos liekamųjų reiškinių nebus, bet streso patyrė ir mama, ir vaikas“, – apgailestavo Rasa.
 |
| Kūdikis |
Komplikacijos išryškėja po kelių mėnesių
Skiepas nuo tuberkuliozės Lietuvoje yra įtrauktas į privalomų skiepų sąrašą ir yra nemokamas. Naujagimiai dažniausiai skiepijami 2–3 gyvenimo parą, tačiau kai kuriais atvejais tėvai skiepo atsisako, patys prisiimdami atsakomybę dėl galimų neigiamų pasekmių.
Labai keista, kad apie skiepo komplikacijas, kurios, kiek supratau, yra gana dažnos, niekas nekalba ir neįspėja.
Tačiau nėra garantijos, kad jų pavyks išvengti net ir paskiepijus naujagimį. Skiepo nuo tuberkuliozės komplikacijos gali išryškėti tik antrą ar net trečią kūdikio gyvenimo mėnesį.
„Labai keista, kad apie skiepo komplikacijas, kurios, kiek supratau, yra gana dažnos, niekas nekalba ir neįspėja“ – stebėjosi Rasa.
Tačiau gydytoja vaikų pulmonologė dr. Elena Sučilienė portalui 15min.lt sakė, kad pašalinis skiepo poveikis nėra dažnas. Gydytojai apie galimas reakcijas žino ir gali tėvams suteikti visą pageidaujamą informaciją.
„Pasaulinėje literatūroje pateikiami duomenys, kad pašalinės reakcijos į šį skiepą pasireiškia 0,1– 0,01 proc. paskiepytų asmenų“, – tendencijas apibendrino E.Sučilienė.
2012 metais skiepijimų apimtys Lietuvoje tuberkuliozės (BCG) vakcina naujagimiams siekė 97,9 proc. Po BCG vakcinos įskiepijimo, kaip ir kasmet, pastebėta daugiausia sunkių nepageidaujamų reakcijų – 16-a.
„Sunku pasakyti, kodėl pasitaiko nepageidaujamų reakcijų į skiepą. Tai gali būti ir gydytojo kvalifikacijos stoka, kai vakcina suleidžiama per giliai – ne į naujagimio odą, bet į paodį“, – svarstė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė.
Pasirinkimo nėra jokio. Kitos Europos šalys neturi problemų dėl tuberkuliozės, BCG vakcinos gamyba labai sudėtinga, todėl yra vienintelis monopolistas – danai .
Ji pabrėžė, kad nors sunkių nepageidaujamų reakcijų po BCG vakcinos įskiepijimo būna daugiausia, tačiau jų skaičius, vertinant, kiek naujagimių paskiepijama per metus, yra palyginti labai mažas.
ULAC duomenimis, iš viso 2012 metais po įskiepijimų Lietuvoje registruota 31 nepageidaujama reakcija: 23 sunkios ir 8 lengvos.
„Man lieka neaišku, kodėl Lietuvoje naudojama daniška BCG vakcina. Galbūt kito gamintojo skiepai turėtų mažesnę nepageidaujamą reakciją?“ – klausė Rasa.
Lietuvoje naudojamą vakciną nuo tuberkuliozės iš tikrųjų gamina Danijos valstybinis serumo institutas.
„Tai yra vienintelis gamintojas Europoje, kuris gamina BCG vakcinas ir tuberkulino mėginį. Kitų alternatyvų neturime, pasirinkimo nėra jokio. Kitos Europos šalys neturi problemų dėl tuberkuliozės, vakcinos gamyba labai sudėtinga ir, kaip minėjau, todėl yra vienintelis monopolistas“, – aiškino D.Razmuvienė ir atkreipė dėmesį, kad priklausome Europos Sąjungai, todėl vakcinos iš JAV ar Rusijos įsivežti negalime.
 |
| Nuotrauka dreamstime.com/Serganti mergaitė |
Lietuviai skiepijami, britai – ne
Pastebėta, kad dažniausia pasekmė yra vietinė reakcija skiepo vietoje – neskausmingas paraudimas, vėliau galimas pūlinio susiformavimas. Kartais padidėja pažasties ar raktikaulio srities limfmazgiai.
„Tokiais atvejais dažniausiai užtenka paciento stebėjimo. Vietiškai atsiradęs pūlinėlis per kelias savaites ar mėnesį užgyja randeliu, tai yra BCG skiepo žymė. Jei yra padidėję limfmazgiai, kartais reikalingas gydymas vaistais ar chirurginis gydymas“, – pasakojo vaikų pulmonologė.
ungtinėje karalystėje mūsų tautiečių vaikai, kaip iš šalies su dideliu sergamumu tuberkulioze, yra skiepijami BCG vakcina, o vietiniai – ne.
Ji atkreipė dėmesį, kad kai kuriose pasaulio valstybėse nuo tuberkuliozės nebeskiepijama ne dėl galimų vakcinos komplikacijų, bet todėl, kad labai sumažėjo sergamumas tuberkulioze toje šalyje.
 |
| 123rf nuotr. /Lietuvoje daugėja nuo sunkių ligų nepaskiepytų vaikų. |
„Kaip pavyzdį galiu paminėti Grenlandiją. Sumažėjus tuberkuliozės atvejų bandyta atsisakyti naujagimių vakcinacijos, tačiau labai padaugėjo tuberkuliozės atvejų vaikų tarpe, todėl skiepijimas vėl atnaujintas. Kai kuriose šalyse skiepijami tik padidintos rizikos naujagimiai. Tarkime, Jungtinėje karalystėje mūsų tautiečių vaikai, kaip iš šalies su dideliu sergamumu tuberkulioze, yra skiepijami BCG vakcina, o vietiniai – ne“, – aiškino E.Sučilienė.
„Iš savo patirties galiu pasakyti, kad dauguma sunkiai sergančių tuberkulioze vaikų buvo arba visai neskiepyti, arba jiems buvo nesusidaręs BCG randelis. Štai ir pernai Vilniuje gydėme išplitusia tuberkulioze sergantį vaiką, kuris nebuvo nuo tuberkuliozės skiepytas. Yra nuomonių, kad skiepas apsaugo ir nuo nedidelių tuberkuliozės formų, ir nuo apsikrėtimo tuberkuliozės mikrobakterijomis. Įdomu, kad BCG vakcina naudojama šlapimo vėžiui gydyti“, – kalbėjo E.Sučilienė.
Tuberkuliozė yra oro lašeliniu būdu plintanti liga, jos bakterijas platina atvira tuberkulioze sergantis asmuo. Kadangi Lietuvoje sergamumas tuberkulioze yra gana didelis, rizika apsikrėsti ir susirgti išlieka.
 |
Svarbiausia, kad prieš skiepijant vaikas būtų visiškai sveikas
Gydytojai homeopatai atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje galiojantis kūdikių ir vaikų skiepų kalendorius klaidingai pavadinamas „privalomais skiepais“. Iš tiesų šalyje skiepai nėra privalomi ir sprendimą, skiepyti ar ne vaikus, prisiima tėvai.
Tačiau kategoriškos nuomonės, kad, tarkime, skiepai visai nereikalingi, nedrįsta pareikšti net skiepų skeptikai. Tai – per didelė atsakomybė, mat niekas tiksliai nežino, kaip bus vaiką paskiepijus ar atsisakius vakcinacijos.
Kai kurie tėvai yra kritiškai nusiteikę ne prieš pačius skiepus iš esmės, o prieš tai, kad daug vakcinų įskiepijamos itin anksti – pirmosiomis gyvenimo dienomis, pirmąjį pusmetį.
Nusprendus skiepyti vaikus, patariama tai daryti tik tada, kai mažylis yra visiškai sveikas. Reikia įvertinti ne tik ūmias virusines ligas, bet ir lėtines, pavyzdžiui, užkietėjusius vidurius.
Pastebėta, kad kai kurie tėvai yra kritiškai nusiteikę ne prieš pačius skiepus iš esmės, o prieš tai, kad daug vakcinų įskiepijamos itin anksti – pirmosiomis gyvenimo dienomis, mėnesiais, pirmąjį pusmetį. Todėl skiepus linkstama atidėti metams ar keleriems.
Tuo metu skiepų šalininkai pastebi, kad antivakcininio judėjimo atstovų vaikai gali jaustis saugesni ir be skiepų tik tų vaikų, kurie sąžiningai skiepijami, sąskaita.
2013 metų Vyriausybės ataskaitoje pažymima, kad per pastaruosius ketverius metus daug mažiau paskiepijama tiek kūdikių ir vaikų, tiek suaugusiųjų. Tai esą gali sukelti užkrečiamųjų ligų, valdomų skiepais, protrūkius, epidemijas ir lemti mirties atvejus.
Skiepų apimtys sumažėjo
 |
| Skiepijimas berniukas |
Pasaulyje yra net 28 ligos, nuo kurių vienintelė ir efektyviausia apsaugos priemonė yra vakcina. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, gerais vakcinacijos rodikliais laikoma, kai paskiepytųjų skaičius šalyje ir jos regionuose siekia ne mažiau kaip 95 proc. tikslinės grupės asmenų.
Skiepijant pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių iki 2009 metų buvo pasiektos pakankamai didelės skiepijimų apimtys (94–99 proc. paskiepytų įvairiose amžiaus grupėse), leidžiančios suvaldyti užkrečiamąsias ligas, nuo kurių skiepijama. Tačiau nuo 2009 iki 2012 metų pastebimas ryškus visų pozicijų skiepijimo apimčių mažėjimas.
2012 metais skiepijimų apimtys Lietuvoje tuberkuliozės vakcina naujagimiams siekė 97,9 proc., hepatito B (1 m. vaikai) – 93,2 proc., difterijos, stabligės, neląstelinio kokliušo, B tipo Haemophilus influenzae infekcijos vakcina, inaktyvinta poliomielito vakcina (1 m. vaikai) – 92,8 proc., tymų, epideminio parotito ir raudonukės (2 m. vaikai) – 93,4 proc.
Analizuojant dešimties metų skiepijimo apimčių tendencijas, didėjimo tendencija yra stebima tik skiepijant difterijos, stabligės, kokliušo vakcina 1 metų vaikus, kitų vakcinų skiepijimo apimtys pastaraisiais metais sumažėjo.
