Pilvo chirurgas apie nutukimo gydymą: „Riebalų nusiurbimo efektas – trumpalaikis“

Spalio 11-oji – Pasaulinė nutukimo diena. Ta proga su „Baltijos Amerikos klinikos“ specialistais – gydytoja dietologe Dalia Vaitkevičiūte ir pilvo chirurgu Donatu Daniu – kalbame šia tema. Kas yra nutukimas, kokios priežastys jį lemia, kaip nutukimas kenkia žmogui ir apsunkina jo kasdienybę, kokia šiuo klausimu situacija Lietuvoje ir kokių priemonių imasi specialistai, gydydami nutukimą?
Apkūnus vyras
Apkūnus vyras / 123rf.com

– Kas yra nutukimas? Kokius rodiklius reikia pasiekti, kad jau pakliūtum į šią kategoriją?

Dalia: Nutukimas yra liga, ji diagnozuojama, kai nustatomas perteklinis riebalų kiekis žmogaus organizme, kuris yra žalingas sveikatai. Jeigu kalbėtume apie skaičius, nutukimas nustatomas tada, kai kūno masės indeksas (KMI) yra 30 ir daugiau. Taip nutukimas skirstomas į tam tikrus laipsnius – gali būti lengvo laipsnio, o gali būti ir super nutukimas, kai kūno masės indeksas yra labai didelis.

– Kuo žmogui pavojingas nutukimas?

Donatas: Nutukimas lemia daugelio kitų ligų atsiradimą. Jis apriboja judėjimo laisvę, apkrauna sąnarius, todėl daugiau sergama sąnarių ligomis, taip pat padidina riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, infarkto, insulto riziką, didėja tikimybė sirgti pirmine arterine hipertenzija, antro tipo cukriniu diabetu. Visa tai tikrai pablogina paciento gyvenimo kokybę.

Nutukimas nustatomas tada, kai kūno masės indeksas yra 30 ir daugiau.

Daugeliui nutukusių pacientų išsibalansuoja hormoninė pusiausvyra, gali atsirasti ir kušingo, ir policistinių kiaušidžių sindromas. Nutukimas didina riziką jauniems žmonėms tapti nevaisingesniems.

Nutukusius pacientus dažnai galime rasti ir psichiatrų, psichologų kabinetuose, nes juos kamuoja depresija. Tai išties rimta problema.

VIDEO: Nutukimas: kas jį lemia, kuo jis pavojingas žmogui ir kaip jį gydyti?

– Kaip dar, atmetus ligas, sveikatos būklę, nutukimas trukdo žmogui kasdieniame gyvenime?

Dalia: Be to, kad žmogus gali susirgti visomis gretutinėmis ligomis ir turi gerti daugybę vaistų, o tai irgi sukelia diskomfortą, šiuos pacientus lydi begalė kasdienių problemų ir tokie iššūkiai, kurių paprastas žmogus tikriausiai net neįsivaizduoja.

Tai ir prakaitavimas, ir patiriamas gėdos jausmas, tampa sunku keliauti, nes pacientai neranda tinkamo dydžio vietos atsisėsti, tampa sunku atlikti namų ruošos darbus, galiausiai net ir higienos procedūras. Kaip kolega ir minėjo, dažnai šie žmonės atsiduria depresijos spąstuose ir tampa įkalinti savo kūne.

– Kodėl žmonės serga nutukimu?

Dalia: Vienas pagrindinių veiksnių yra hiperkaloringa dieta, gausi riebalų, turinti mažai skaidulų. Dabar turime itin didelę pasiūlą – parduotuvės, degalinės, greitojo maisto restoranai, kur žmonės hiperkaloringą maistą pasiekia čia ir dabar.

Nutukimas yra daugiakompleksinė liga, ją gali lemti ir genetinis veiksnys, apie kurį dabar daug kalbama, taip pat žarnyno bakterijų disbalansas, fizinio aktyvumo nebuvimas, kai kurios endokrininės ligos.

– Kada žmogui reikėtų sunerimti, kreiptis į specialistą, nes galbūt jis jau pasiekė nutukimo ribą?

Dalia: Kai žmogaus KMI yra 25–30, tai jau yra rodiklis, kad einama nutukimo link, ir kad jau žmogus turėtų susirūpinti: koreguoti mitybos, fizinio aktyvumo ir elgsenos įpročius. Jei KMI pasiekęs 30 ir daugiau, siūlome nedelsti ir kreiptis į specialistus, nes tai nėra lengva ar lengvai gydoma liga.

Vienas pagrindinių nutukimo veiksnių yra hiperkaloringa dieta, gausi riebalų, turinti mažai skaidulų.

– Kokia situacija šiuo klausimu Lietuvoje – ar daug tokių pacientų?

Donatas: Nutukimas yra dešimtmečiais didėjantis rodiklis. Kai sakome, kad pacientų daugėja, tai ne dėl to, kad jie pradėjo noriau lankytis pas vieną ar kitą specialistą, o todėl, kad jų skaičius išaugo trigubai.

Lietuvos mastu kas ketvirtas žmogus serga nutukimu. Europos mastu esame lyderiai, bet blogąja prasme – patenkame į tų „lyderiaujančių“ šalių penketuką, mūsų rodikliai panašūs į Turkijos, Maltos, Jungtinės Karalystės ir Vengrijos. Taip kad šiuo klausimu neturime, kuo pasigirti, todėl apie šią problemą reikia kalbėti garsiai, ir XXI a. mes tikrai turime visas priemones padėti pacientui.

– Kokios amžiaus grupės žmonės daugiausia susiduria su šia problema?

Donatas: Daugiausia yra vyresnio amžiaus pacientai, kuriems per 50 metų. Tačiau tendencija tokia, kad daugėja jaunesnio amžiaus žmonių, ypač moterų, nes mažėja fizinis aktyvumas, taip pat prisideda netinkama mityba.

– Pakalbėkime apie nutukimo gydymo būdus. Ką iš savo pusės pacientui siūlo dietologas? Ir ar vien dietomis ir fizine veikla šią problemą galima išspręsti?

Dalia: Pacientas, kuris serga nutukimu, greičiausiai pirma pakliūva pas šeimos gydytoją ir šis turėtų pastebėti, kad žmogus serga nutukimu. Deja, situacija Lietuvoje šiuo klausimu liūdnesnė. Žmogus į dietologą kreipiasi tik tada, kai jau pats yra pasidomėjęs. Mes įvertiname, kokia nutukimo priežastis, ir pagal tai parenkame specifinį gydymą. Tas gydymas yra pakopinis. Pradedame nuo mitybos įpročių korekcijos, elgesio modifikacijos ir fizinio aktyvumo.

Tačiau dažnai sergantys nutukimu turi išties didelį svorį ir šių priemonių nepakanka. Tada pacientui galime pasiūlyti ir medikamentinį gydymą. Jei toks gydymas, tęsiamas iki pusės metų, yra neefektyvus, siūlome apsilankyti pas pilvo chirurgą ir konsultuotis dėl chirurginio gydymo galimybių, nes jos išties yra labai efektyvios.

„Fotolia“ nuotr./Dieta
„Fotolia“ nuotr./Dieta

– Kaip pasikeičia žmogaus mityba?

Dalia: Kiekviena situacija yra individuali. Pagal žmogaus individualias savybes, norus, poreikius, gyvenimo būdą parenkame jam dietą. Kalbant apie sveikos mitybos principus, joje turi būti daug skaidulų, gerųjų riebalų, pakankamas kiekis baltymų. Ir, žinoma, reikia atsisakyti visų transriebalų, perdirbtų produktų, daug cukraus turinčių gėrimų.

Laikantis to plano žiūrime, koks yra rezultatas. Svarbiausias čia aktyvus paciento stebėjimas. Didžiausia problema, su kuria jis susiduria, – kad išeina iš kabineto su tuo naujo gyvenimo būdo planu, bet neturi palaikymo. Todėl labai svarbu jį stebėti.

Svarbus ir kitų specialistų įsikišimas. Pavyzdžiui, psichologo, kuris padėtų tvarkytis su emocijomis, nes yra ir emocinis valgymas. Galbūt pilvo chirurgo, kuris pacientą konsultuoja, drąsina ir parodo, kad yra plačių galimybių. Taip pat endokrinologo, gastroenterologo. Tai yra visa komanda, kurie turi dirbti kartu ir tą pacientą stebėti.

– Kada būtinas chirurgo įsikišimas ir kokios operacijos atliekamos nutukimo atžvilgiu?

Donatas: Gydant pacientus chirurginiu būdu atliekamos laparoskopinio tipo operacijos, t. y. mažais pjūviais siekiame atlikti vienokią ar kitokią žarnyno rekonstrukciją, kad gautume efektą. Šiuo metu tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje vyrauja dvi tokio tipo operacijos šiai problemai spręsti – tai skrandžio mažinimo ir skrandžio apylankos, po kurių pacientas greitai grįžta į savo normalią veiklą.

Atliekant skrandžio mažinimo operaciją pašalinama didelė dalis skrandžio, t. y. jo tūris sumažėja apie 80–90 proc. Iš skrandžio lieka plonas vamzdelis, kad tai, kas suvalgoma, neužsibūtų ir patektų į virškinamąjį traktą.

Ką mes tuo pasiekiame? Kad pacientas negali prisivalgyti. Dietologo, šeimos gydytojo pagalba jis išmoksta maitintis iš naujo ir svorio kritimo rezultatai būna išties geri – per pirmus dvejus metus netenkama 60–80 proc. svorio. Žinoma, jei pacientas nesilaiko režimo, tokio rezultato galima ir nepasiekti.

Šiuo metu vyrauja dvi tokio tipo operacijos šiai problemai spręsti – tai skrandžio mažinimo ir skrandžio apylankos.

Atliekant skrandžio apylankos operaciją skrandis yra padalijamas į dvi dalis, suformuojamas mažas rezervuaras – apie 50 litrų talpos, ir prie jo prijungiama plonoji žarna. Paprastai kalbant, dalis žarnyno „išjungiama“ iš viso virškinamojo trakto.

Pacientui suvartojus tam tikrą kiekį kalorijų organizmas jų neįsisavina ir jos pasišalina. Ši operacija efektyvi, naudojama jau keletą dešimtmečių, tačiau ilgainiui pacientai turi būti priklausomi nuo dietologo, šeimos gydytojo, nes turi būti kontroliuojamas jų elektrolitų disbalansas, visų kitų mikroelementų kiekis organizme todėl, kad nepakankamas kaloražas gali būti grėsmingas paciento savijautai.

Šios dvi operacijos yra tikrai geri, efektyvūs būdai norimam rezultatui pasiekti, per pirmus antrus metus pacientų gali ir nebeatpažinti.

123RF.com nuotr./Nutukimas
123RF.com nuotr./Nutukimas

Tačiau labai svarbu, kad pacientas laikytųsi visų mitybos rekomendacijų, nes skrandis labai sumažėja, yra ir pjūvių ribos, kurios, jei pacientas prisivalgytų per daug, gali ir nelaikyti, gali kilti rimtų komplikacijų. Kad to būtų išvengta, pacientas turėtų suprasti, kad operacija nėra paskutinis variantas, bet tai yra gelbstintis dalykas būtent nutukimui gydyti.

Dar norėčiau pridėti, kad daugelis pacientų kreipiasi norėdami sumažinti savo riebalinį perteklių. Pasakai jiems, kad gali padaryti tokią operaciją, tačiau efektas bus labai trumpalaikis – apie pusmetį. Todėl pirmiausia rekomenduojame atlikti skrandžio mažinimo operaciją, o tada jau tvarkyti pilvo sienos odos perteklių.

Visi mes norime gero ir greito rezultato, bet ne visada tai yra įmanoma. Ir apskritai, jei atlieki riebalų pertekliaus pašalinimo operaciją, bet žmogus niekaip savęs neprisižiūri, nekeičia mitybos, fizinio aktyvumo įpročių, viskas sugrįš savaime.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis