Tačiau po septynerių metų Lukui, kuriam šiuo metu jau 13 metų, auglio neliko nė pėdsako.
Pasak jį gydžiusių mokslininkų, jis yra pirmasis vaikas pasaulyje, išgydytas nuo smegenų kamieno gliomos – itin žiauraus vėžio.
„Lukas išnaudojo visus savo šansus ir išgyveno“, – sakė Paryžiaus Gustave Roussy vėžio centro smegenų navikų programos vadovas J.Grill.
Šis navikas, kurio pilnas pavadinimas – difuzinė vidinė pontininė glioma (DIPG), kasmet diagnozuojamas maždaug 300 vaikų Jungtinėse Amerijos Valstijose, iki 100 vaikų Prancūzijoje, kur ir gydytas Lukas.
Prieš ketvirtadienį minimą Tarptautinę vaikų vėžio dieną medikų bendruomenė gyrė pasiekimus, dėl kurių 85 proc. vaikų, kuriems diagnozuotas vėžys, išgyvena ilgiau nei penkerius metus.
Tačiau vaikų, sergančių DIPG naviku, perspektyvos išlieka niūrios – dauguma jų po diagnozės nustatymo negyvena nė metų. Neseniai atlikto tyrimo duomenimis, praėjus dvejiems metams gyvi buvo tik 10 proc.
Radioterapija kartais gali sulėtinti greitą agresyvaus naviko plitimą, tačiau neįrodyta, kad prieš jį būtų veiksmingas koks nors vaistas.
Visiška sėkmės istorija
Išbandę žinomus gydymo būdus savo gimtojoje Prancūzijoje Lukas su šeima atkeliavo į Belgiją, kur tapo vienu iš pirmųjų pacientų, dalyvavusių BIOMEDE tyrime, kuriame bandomi galimi nauji vaistai nuo DIPG.
Pasak tyrimo autorių, nuo pat pradžių Lukas labai gerai reagavo į atsitiktinai jam paskirtą vaistą nuo vėžio – everolimusą.
„Per keletą magnetinio rezonanso tyrimų stebėjau, kaip auglys visiškai išnyko“, – AFP pasakojo jį gydęs medikas J.Grillas.
Tačiau ir po to gydytojas nedrįso nutraukti numatyto gydymo režimo – bent jau iki tol, kol prieš pusantrų metų Lukasas atskleidė, kad vaistų vis tiek nebevartoja.
„Nežinau nė vieno kito tokio atvejo pasaulyje“, – sakė J.Grill, turėdamas galvoje, kad Lukas yra pirmasis pacientas visiškai pasveikęs nuo šios rūšies vėžio.
Turi viltį „atkurti“ Luko atvejį ir išgelbėti kitus vaikus
Tiesa, mokslininkai kol kas tiksliai nežino, kodėl Lukas visiškai pasveiko ir kaip jo atvejis galėtų padėti kitiems tokiems pat vaikams ateityje.
Kiti septyni vaikai, dalyvavę tyrime, taip pat išgyveno. Tačiau tik Luko auglys visiškai išnyko.
„Priežastis, kodėl šie vaikai reagavo į vaistus, o kiti – ne, greičiausiai buvo susijusi su jų individualių navikų „biologiniais ypatumais“, – sakė J.Grill.
„Luko navikas turėjo itin retą mutaciją, dėl kurios, mūsų nuomone, jo ląstelės tapo daug jautresnės vaistui“, – pridūrė jis.
Kartu su kolegomis jis tiria pacientų navikų genetines anomalijas ir kuria navikų „organoidus“, t. y. laboratorijoje išaugintas ląstelių mases.
„Luko atvejis teikia realią viltį“, – sakė laboratorinį darbą prižiūrinti mokslininkė Marie-Anne Debily.
Komanda nori atkurti Luko genetinius skirtumus organoiduose, kad pamatytų, ar tada auglį bus galima sunaikinti taip pat veiksmingai, kaip tai pavyko padaryti Lukui.
Jei tai pavyks, „kitas žingsnis bus surasti vaistą, kuris turėtų tokį pat poveikį naviko ląstelėms, kaip ir šie ląstelių pokyčiai“, – sakė M.A.Debily.
Nors tyrėjai džiaugiasi šiuo nauju atradimu, jie įspėjo, kad bet koks galimas gydymas dar toli, rašo „Science Alert“.
