65-erių metų Juozas Grubys iš Lazdijų rajono prisiminė, kaip prieš metus ėmė staiga skaudėti blauzdos raumenis. Paeidavo 30 metrų, pailsėdavo keletą minučių ir skausmas nurimdavo. Tuomet atsivėrė nedidelė žaizda. Tris mėnesius vyras gydėsi namuose: ramunėlėmis, višnevskio tepalu.
„Sūnus pamatė, paklausė, ko čia šlubčioju. Žaizda negijo, o plėtėsi. Sūnus išvežė į ligoninę. Paguldė į Lazdijų ligoninės chirurgijos skyrių. Dėdavo jūros druską. Viskas. Niekas negijo, nieko nenustatė. Gydytojas pasakė, kad kol kraujotakos neatstatys, žaizda negis. Po pusantro mėnesio išvežė į Kauną, kur įdėjo dirbtinę veną (nustatytas dešinės kojos aterosklerotinio arterijų užakimas - aut. past.).
Žaizda jau buvo pradėjusi pūti, net pusė Achilo sausgyslės buvo supuvę. Kraujas tekėjo jau į apačią, bet žaizda negijo. Kauno ligoninėje vėl žaizdą išvalė. Pasakė, kad jei Lazdijų ligoninė vėl užleis žaizdą, teks Kaune koją nupjauti“, – pasakojo Juozas, prisipažinęs, kad ligoninėse dėl šios problemos guli jau 8 mėnesius.
Žaizda jau buvo pradėjusi pūti, net pusė Achilo sausgyslės buvo supuvę.
Bijojo mirtinai nukraujuoti
Vyras prisipažįsta su ta mintimi, kad teks nupjauti koją, taip ir nesusitaikęs. Dirbtinė vena, jo pasakojimu, net išlindo per odą.
„Kaip kirmėlė. Iškėlė tą veną į paviršių. Mano gydytojas susirgo, niekas nežiūrėjo Lazdijuose. Tuomet pasikviečiau tokį gydytoją, paprašiau pažiūrėt, kas atsitiko. Jis implantą pastūmė ir liepė seselei dviem kabėmis sukabinti. Tuo viskas ir baigėsi. Išleido į namus. Atvažiavo toks konsultuojantis gydytojas. Nuėjau pas jį. Kai nusimoviau kelnes, tik aiktelėjo. Provincija... Staigiai išvežė į Kauną“, – nepavykusio gydymo istoriją toliau dėstė Juozas.
Tuomet Juozui buvo atliktas šuntavimas, prašyta laukti kraujagyslės donoro. Situacija negerėjo. Vyras net pasiruošė „žgutą“, bijojo mirtinai nukraujuoti.
„Jei trūks, viskas. Minučių reikalas – išbėgs kraujas ir miręs žmogus. Baimėje gyvenau. Per pleistrus sunkėsi kraujas, pūliai. Atsirado donoras. Pasisekė. Atliko operaciją. Viskas būtų gerai, bet išėmė seną, įdėjo naują, tai supjaustytas visas raumuo, sunku vaikščioti. Laukia reabilitacija“, – prisipažino pacientas.
Vyras nusiramino ir tikisi, kad viskas bus gerai. Paklaustas, kaip jaučiasi dėl to, kad yra pirmasis, kuriam atlikta tokio tipo operacija, Juozas šyptelėjo: „Nei žvaigždė, nei ką, bet laimingas. Kad atsirado donoras.“
Paklaustas, ar žino, dėl ko kilo problemos su koja, jis paaiškino girdėjęs daug galimų priežasčių: rūkymas, netaisyklinga mityba, nuovargis, antsvoris.
„Užeidavo tie skausmai, mąstydavau, kad gal geriau tą koją nupjautų – baigtųsi kankinimai. Bet sava koja yra sava koja“, – teigė Juozas.
Retai pavyksta išvengti amputacijų
Šiuo atveju kraujagyslė persodinta okliuzine kraujagyslių liga sergančiam pacientui. Jam šuntavimui nebuvo galima panaudoti jo paties kraujagyslių, o implantuotoje sintetinėje kraujagyslėje prasidėjo infekcija - protezas išlindo per odą ir vyrui atsivėrė lėtinė pūlinga žaizda, todėl panaudota donoro kraujagyslė. Tai reiškė, kad pacientui buvo būtina išimti implantą, o tai daugeliu atvejų nulemtų, kad būtų sutrikusi kraujotaka ir būtų tekę amputuoti koją. Tokių pacientų gydymas ligoninėje paprastai užtrunka iki pusės metų.
Pasak Kauno klinikų Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovo doc. Lino Veličkos, pasitaiko atvejų, kai paciento kraujagyslės yra siauros arba „sunaudotos“, tuomet reikia alternatyvių būdų. Prieš keletą metų imtos naudoti gilesnės kraujagyslės ir su jomis pradėtos daryti šuntavimo procedūros. Pats naujausias būdas – donorinė kraujagyslė.
„60–70, net iki 80 procentų, kad jam reikėtų amputuoti koją. Anksčiau retas kuris išvengdavo galūnės amputacijos, jei susidarydavo pūlinys. Reikėdavo ilgo gydymo. Tekdavo net gelbėti gyvybę. Siekiant to išvengti, pirmą kartą Lietuvoje su plakančios širdies donoro vena buvo suformuota apeinama jungtis kraujui pratekėti. Sujungta išorinė klubo arterija su priekine blauzdos arterija – tai leido išsaugoti paciento galūnę“, – teigė L.Velička.
Ši procedūra Lietuvoje tapo įmanoma Kauno klinikose veikiančiame audinių banke pradėjus kaupti donorų kraujagysles. Pacientas buvo operuotas gruodžio 3 dieną. Šiandien jis jau paleidžiamas į namus.
Martynas Laukaitis, gydytojas kraujagyslių chirurgas, sako, kad sintetinių kraujagyslių infekcija – viena sunkiausiai gydoma arterijų šuntavimo komplikacijų, sukelianti iki 30-40 proc. kojos amputacijų ir mirties riziką. Po kojų amputacijų pacientams dažnai, anot jo, gresia sepsis, ilgalaikis gydymas antibiotikais, perrišimas, kelių mėnesių gydymas ligoninėje, taip pat visą laiką išlieka didelė mirties rizika. Tačiau ši techniškai sudėtinga operacija viso to leido išvengti.
„Šios operacijos Europoje atliekamos jau ne vienerius metus, rezultatai buvo įvairūs. Pamanėme, kad ir mums laikas pradėti jas daryti. Estijoje mokėmės šios metodikos. Lapkričio pabaigoje atsirado donoras mūsų turimam pacientui“, – teigė M.Laukaitis.
Laukia dar viena kraujagyslė
Kauno klinikų Audinių banko vadovės dr. Aurijos Kalasauskienės teigimu, audinių bankas Kauno klinikose atsirado 2013 m.
„Iš vakaro žinojome, kad reikės donorinių kraujagyslių, todėl žmogiškai jaudinomės jau nuo pat ryto. Žinojom, kada prasideda operacija ir visa komanda, žiūrėdami į laikrodį, laukėme pabaigos. Kai operacinės komanda pranešė, kad viskas praėjo sėkmingai, džiaugsmą nuslėpti buvo sunku. Supratom, kad reikiamą pagalbą, išvengiant sudėtingų komplikacijų, galime suteikti ir kitiems pacientams“, – sėkminga plakančios širdies donoro kraujagyslės implantacija ir Audinių banko indėliu džiaugiasi dr. A.Kalasauskienė.
Audinių bankas apdoroja ir saugo audinius, tarp jų ir kraujagysles, kai jų prireikia sudėtingoms operacijoms atlikti.
„Pradėta buvo nuo ragenų. Jei prireikia kokio donorinio audinio, sprendžiame šią problemą su chirurgais. Keletą metų kalbėjome apie galimybę turėti donorines kraujagysles. Šiemet jas pradėjome jas bankuoti. Turėjome jau kraujagyslę, laukėme recipiento. Jis atvyko greičiau, nei norėjome“, – paaiškino A.Kalasauskienė.
Šiuo metu banke yra dar viena kraujagyslė. Jas nuo paėmimo galima saugoti 21–30 dienų. Netrukus bus galima jas saugoti ir metus.
Paklaustas, kiek tokių pacientų, kuriems reikalingos donorinės kraujagyslės, yra Lietuvoje, L.Velička įvardijo 15–20.
Paklaustas, kiek tokių pacientų, kuriems reikalingos donorinės kraujagyslės, yra Lietuvoje, L.Velička įvardijo 15–20.
„Kraujagyslių infekcijų dažnis yra 6 proc. Pasitaiko, kad protezas supūliuoja. Kaip buvo šiuo atveju. Sinteninė kraujagyslė nepagyja pritaikius antibiotikus. Retai taip būna, kad supūliavęs protezas ima ir sugyja. Pacientas buvo su beprasidedančiu sepsiu, prasidėjusiu kraujavimu. Jam labai pasisekė. Jei nebūtume turėję kraujagyslės, nežinau, kaip būtų viskas pasibaigę.
Šiuo metu toje palatoje, kurioje gydomas aptariamas pacientas, yra dar vienas asmuo, kuriam reikalinga donorinė kraujagyslė“, – teigė gydytojas.
Juozo operacija, pasak gydytojų, truko apie 4 valandas.
Pirmoji tokia operacija Europoje buvo atlikta XX a. vid. Bet rezultatai nebuvo geri. Pradėjo atsirasti sinteniniai kraujagyslių protezai, manyta, kad jie – geresnė alternatyva.
