Masačusetso ligoninėje atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 183 pacientai, atskleidė, kad žmonės su ankstyvaisiais Alzheimerio ligos požymiais buvo nepajėgūs identifikuoti kvapų arba jiems sunku buvo juos atsiminti.
Tai yra naujausias įrodymas, kad atminties praradimas nėra pirmasis Alzheimerio ligos požymis – ją pranašauja sutrikusi uoslė.
Vyriausiasis tyrėjas daktaras Markas Albersas teigia, kad sutrikusi uoslė gali būti pastebima gerokai anksčiau iki sutrinkant paciento atminčiai.
„Vis daugėja įrodymų, kad Alzheimerio ligos sukeliama neurodegeneracija prasideda likus mažiausiai 10 metų iki atminties sutrikimų pasireiškimo“, – aiškina M.Albersas, Masačusetso ligoninės Neurologijos skyriaus gydytojas.
Tai ne pirmas kartas, kai mokslininkai tyrė uoslę kaip ligos simptomą.
Tačiau ankstesni tyrimo metodai turėjo daugybę apribojimų. Pirmiausia, nebūdavo atsižvelgiama į sveikų individų uoslės įvairovę, skirtumus, ypatumus.
Norėdami patobulinti šią tyrimų sritį, Masačusetso ligoninės mokslininkai sukūrė keturių krypčių neinvazinį testą. Jis sukurtas išmatuoti vyresnių pacientų gebėjimą atpažinti, įsiminti ir atskirti kvapus.
Tyrimui atrinkti pacientai turėjo didesnę tikimybę susirgti Alzheimerio liga (jiems buvo atlikti genetiniai ir atminties tyrimai).
Pirma, buvo ištirtas pacientų gebėjimas identifikuoti kvapus.
Jiems buvo pateikta 10 kvapų: mentolis, gvazdikėliai, oda, braškės, alyvos, ananasas, dūmai, muilas, vynuogės, citrina. Pauosčius kiekvieno kvapo po 2 sekundes, dalyvių buvo klausiama, ar kvapas yra pažįstamas. Tada jiems reikėjo pasirinkti vieną pavadinimą iš 4 ir priskirti jam kvapą.
Antra, buvo tirta, kaip pacientai suvokia ir atsimena kvapus.
Jiems davė 20-ties klausimų sąrašą apie ką tik uostytus kvapus. Klausimyne buvo išvardinti visi pacientų uostyti kvapai bei kitų dešimties kvapų pavadinimai – bananas, česnakas, vyšnia, kūdikių pudra, žolė, vaisinis punšas, persikas, šokoladas, purvas ir apelsinas.
Galiausiai buvo tiriamas pacientų gebėjimas atskirti kvapus – jie turėjo atskirti, ar du kvapai yra vienodi, ar skiriasi.
Atsižvelgiant į tai, kad sveikų žmonių uoslė yra labai įvairi, tyrimas vis tiek sugebėjo teisingai identifikuoti tuos, kurių smegenų skenogramos parodė aiškius Alzheimerio ligos požymius – tokius kaip amiloido apnašų sankaupos – remiantis vien jų uosle.
Šiuo metu M.Albersas su kolegomis, norėdami patvirtinti šiuos rezultatus, renka dalyvius didesnio masto tyrimui.
„Žinoma, kad ankstyva diagnozė ir intervencija leidžia sukurti efektyviausią Alzheimerio ligos terapijos strategiją ir taip sustabdyti simptomų pasireiškimą ar jų progresavimą, – sako jis. – Jei šie rezultatai pasitvirtins, šis nebrangus, neinvazinis tyrimas gali padėti identifikuoti geriausius kandidatus naujų terapijų, padėsiančių išvengti šios tragiškos ligos simptomų paaštrėjimo, bandymams.“
