T.Martinėnienė pasididžiuoja – iki 55-erių dirbo ir skaitė be akinių. Vėliau akys ėmė blaustis, tačiau regos silpnėjimą ji kompensavo vis stipresniais akiniais. Metams ritantis net nepastebėjo, kad kairė akis paskendo rūke.
Randėjanti šlapioji geltonosios dėmės degeneracija – tokį verdiktą T.Martinėnienė išgirdo prieš maždaug septynerius metus, patekusi į Santaros klinikų gydytojo oftalmologo Andriaus Cimbalo rankas.
„Esu apsiskaičiusi, todėl žinojau, ką reiškia diagnozė geltonoji dėmė – senatvinė degeneracinė akių liga. Kairė akis jau buvo atrofavusis, matau per didžiausią rūką – man jos net nebegydo. O dešinei akiai buvo nustatyta kompleksinė problema – katarakta ir mažiau pažengusi geltonosios dėmės degeneracija“, – pasakoja T.Martinėnienė.
Sakau: „Daktare, o jei mirktelėsiu?“ O jis: „Neišeis.“
Kitą dieną po Dariaus Aukštikalnio puikiai atliktos kataraktos operacijos ji negalėjo atsidžiaugti: „Man taip prašviesėjo! Pamačiau A.Cimbalą ir pasakiau: „Daktare, koks jūs gražus! Iki šiol nepastebėjau.“
Šimtaprocentinio regėjimo dešine akimi T.Martinėnienė neatgavo – šiandien mato penkias eilutes ir uoliai klauso gydytojo rekomendacijų, kad rega neprastėtų. Periodiškai vyksta į Santaros klinikas, kur į akį suleidžiami vaistai, stabdantys ligos progresavimą.
„Nemaloni procedūra. Atsigulu ir galvoju, kaip čia bus. Tačiau kažko užpila ir akies nebejauti. Sakau: „Daktare, o jei mirktelėsiu?“ O jis: „Neišeis.“ Tada duria, šiek tiek smilkteli – ir viskas, – pasakoja moteris, neslepianti A.Cimbalui dėkingumo. – Kaip man patinka šis gydytojas, kaip jis stengiasi žmogui padėti. Aš tiesiog jį labai gerbiu.“
Laimingas atsitiktinumas
Šiltų žodžio A.Cimbalui negaili ir kita jo pacientė – 87-erių Zena Valionienė: „Tai – gydytojas iš didžiosios raidės.“
Amžinė geltonosios dėmės degeneracija pirmiausia palietė dešiniąją Z.Valionienės akį. Pakitimai akyje buvo pastebėti atsitiktinai – prieš penkerius metus Antakalnio poliklinikoje keičiant akių lęšiukus.
„Gydytojas Aidas Kirtiklis pastebėjo pabrinkimą ir nukreipė nuodugnesniems tyrimams į Santaros klinikas“, – pasakojo Z.Valionienė.
Nustačius geltonosios dėmės degeneraciją, moteriai iškart pradėtas gydymas švirkščiamaisiais vaistais į dešinę akį. Kairė akis buvo palikta stebėsenai. Pakitimai joje pastebėti prieš dvejus metus. Nuo tada gydomos abi akys.
„Man labai palankiai susidėliojo aplinkybės, liga užčiuopta pradžioje, gydymas sėkmingas, todėl džiaugiuosi matydama abiem akimis. Kitiems žmonėms rekomenduoju neapleisti sveikatos, o pajutus regos pakitimus nenumoti į juos ranka ir nelaukti, kol savaime praeis“, – patarė Z.Valionienė.
Laikas labai svarbus
Gydytojas oftalmologas A.Cimbalas patvirtina – geltonosios dėmės (makulos) degeneracinės ligos atveju laikas iš tikrųjų be galo svarbus.
„Makula apima tik 5 proc. akių dugno, tačiau tik ji užtikrina normalų matymą. Jei ta zona pažeidžiama, liks tik pakraštinis regėjimas. Žmogus galės orientuotis aplinkoje, nueiti į tualetą, nes tai nėra visiška tamsa kaip nutinka absoliučios glaukomos ar pilnos tinklainės atšokos atveju. Bet žmogaus gyvenimas nėra visavertis, nes negali nei skaityti, nei įžiūrėti telefono, nei televizoriaus, nei apsipirkti, nekalbant apie vairavimą. Ligai toli pažengus regėjimas negrįš net pradėjus gydymą: gydyk negydęs, atgal tinklainės neatstatysi, ji perauga jungiamuoju audiniu, susidaro randas ir joje nelieka nervinių ląstelių, kurios atsakingos už vaizdo priėmimą“, – pasakojo A.Cimbalas.
Kitiems žmonėms rekomenduoju neapleisti sveikatos, o pajutus regos pakitimus nenumoti į juos ranka ir nelaukti, kol savaime praeis.
Todėl labai svarbu reaguoti į bet kokius regos pokyčius.
„Ligos pradžioje tinklainėje atsiranda vadinamosios drūzos ir pigmentacijos pakitimai, matomi tiriant akių dugną. Šioje stadijoje žmogus regėjimo sutrikimų nejaučia, niekuo nesiskundžia. Gydymo neskiriame – tik prevenciją ir rizikos veiksnių pašalinimą: rūkymo nutraukimą, cholesterolio kontrolę, svorio reguliavimą. Rekomenduojame saugoti akis nuo saulės ir valgyti žalialapes daržoves, turinčias liuteino“, – kalbėjo A.Cimbalas.
Ligos neužčiuopus pirminėje stadijoje, vienas pirmųjų geltonosios dėmės degeneracijos simptomų dažniausiai yra išblukęs regėjimas su maža, neryškia dėme regėjimo centre. Ši dėmė su laiku didėja ir tamsėja. Kitas svarbus simptomas yra vaizdo, linijų iškraipymas.
Tačiau dažnai pasitaiko, kad net šiuos rimtus simptomus žmonės ignoruoja, mat suprastėjusį regėjimą kurį laiką kompensuoja sveikesne akimi. Į gydytojus kreipiamasi tik ėmus blaustis ir antrai akiai.
„Kai lieka vienintelė akis, o ir ji silpnėja, pacientai iškart pajunta pokyčius ir bėga ieškoti pagalbos“, – pastebi gydytojas.
Rizikos veiksnių – ne vienas
Pažengusi geltonosios dėmės degeneracija yra pati pagrindinė negrįžtamo regėjimo praradimo priežastis žmonėms, vyresniems nei 60 metų.
Ligos paplitimas 60 metų žmonių tarpe sudaro 0,1 proc., o tarp 80-ečių jau siekia net 10 proc. Pradinės ligos formos dažnis yra didesnis.
„Jau ligos pavadinimas nusako, kad amžius yra pagrindinis rizikos veiksnys“, – pastebi A.Cimbalas.
Toliau seka rasė ir šviesi akių spalva bei visi rizikos veiksniai, susiję su lėtinėmis širdies kraujagyslių ligomis: padidintu cholesterolio kiekiu kraujyje, mažu fiziniu aktyvumu ir ypač rūkymu.
Kai lieka vienintelė akis, o ir ji silpnėja, pacientai iškart pajunta pokyčius ir bėga ieškoti pagalbos.
„Pastarasis veiksnys triskart didina geltonosios dėmės išsivystymo riziką ar sunkesnę jos eigą, lemia prastesnius gydymo rezultatus“, – sako gydytojas.
Genetika irgi turi įtakos tiek ligos išsivystymui, tiek greitesniam ar lėtesniam jos progresavimui.
Gydymas ilgas
Išgirdus geltonosios dėmės degeneracijos diagnozę reikia nusiteikti ilgam gydymui.
Jis gali tęstis dvejus, penkerius, dešimt metų, o nemažai daliai pacientų – ir visą likusį gyvenimą.
„Leidžiame į stiklakūnį vaistus, kurie blokuoja naujadarinių kraujagyslių augimą“, – pasakoja A.Cimbalas.
Gydymą originaliais akių vaistais valstybė pacientams kompensuoja dvejus metus. Ir gydymas palyginti brangus – viena injekcija kainuoja šimtus eurų.
Vien Santaros klinikose per metus atliekama daugiau nei 6 tūkst. injekcijų, iš jų trys ketvirtadaliai dėl neovaskulinės geltonosios dėmės degeneracijos.
