Pagalba po traumos kainavo 104 eurus
Kaip 15min GYVENIMUI pasakojo vilnietės duktė, moteris stipriai susimušė koją. Iš pradžių tikėjosi, kad skausmas praeis savaime, tačiau po poros dienų jis pradėjo tik stiprėti, kojos pirštai ir pati koja ištino, moteris vos paėjo.
„Todėl nusprendėme kreiptis į šeimos gydytoją. Po nuotolinės konsultacijos gavome siuntimą pas traumatologą. Kadangi tai mažas šeimos centras, specialistų ten nėra. Paprastai registruojamės į kurią nors miesto polikliniką. Tačiau šįkart, apskambinę beveik visas didesnes miesto poliklinikas, išgirdome, kad artimiausiu metu laisvų vietų pas traumatologą nėra. Prašėme papildomo talonėlio, bet veltui. Anksčiausiai mamą galėjo priimti po 10 dienų.
Tai mūsų netenkino, todėl nuvežėme mamą į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, bet ten mūsų net neapžiūrėjo, o iš karto nukreipė į Antakalnio polikliniką. Mes jau ten skambinome anksčiau ir gavome neigiamą atsakymą, todėl nieko kito neliko, kaip vykti į privačią gydymo įstaigą. Ten laisvų vietų buvo, mus apžiūrėjo, padarė tyrimus ir nustatė, kad lūžęs kojos pirštas. Visa tai mums kainavo 104 eurus.
Nuvežėme mamą į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, bet ten mūsų net neapžiūrėjo.
Kadangi mama visą savo gyvenimą mokėjo mokesčius ir tai buvo būtinoji pagalba, sulaukėme patarimo nuvykti į teritorinę ligonių kasą ir pamėginti atgauti privačiai gydymo įstaigai sumokėtus pinigus. Tačiau ligonių kasos maloniai atsakė „ne“. Esą įstaiga turėjo suteikti nemokamą konsultaciją. Deja, mums jos nesuteikė. Nejaugi žmogus, mokantis valstybei mokesčius, jau nebegali gauti net būtinosios medicininės pagalbos?“ – piktinosi pašnekovė.
Pagrindinis kriterijus skubiai pagalbai – 48 valandos
Sostinės poliklinikas prižiūrinčios Vilniaus miesto savivaldybės specialistai, paklausti, ar normalu, kad traumą patyrusi pacientė negavo skubios pagalbos, išdėstė, pagal kokį patvirtintą algoritmą šios rūšies pagalba teikiama:
„Skubiai medicinos pagalbai gydytojo siuntimas nereikalingas. Pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą Būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarkos ir masto aprašą, ūmios klinikinės būklės yra skirstomos į keturias skubios medicinos pagalbos kategorijas.
Traumos ir nelaimingi atsitikimai, įvykę per pastarąsias 48 valandas, esant didėjančiam tynimui, stiprėjančiam funkcijos sutrikimui, priskiriami ketvirtai kategorijai. Tokiu atveju pacientui skubioji medicinos pagalba turi būti pradėta teikti ne vėliau kaip per 60 minučių nuo atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.
Jūsų pateiktoje situacijoje nurodyta, kad po traumos praėjo keletas dienų, t. y. galimai daugiau kaip 48 valandos. Šiuo atveju šeimos gydytojas pakonsultavęs išrašė siuntimą gydytojo traumatologo konsultacijai, todėl pacientei poliklinikose buvo pasiūlyta registruotis bendra tvarka.
Visa skubi pagalba (gydytojų konsultacijos, reikalingi tyrimai), nepriklausomai nuo ekstremalios situacijos dėl COVID-19, yra teikiama vadovaujantis minėtu aprašu. Jei gydytojas skiria skubų tyrimą, jis ir atliekamas skubiai.“
Valstybinės ligonių kasos patarimai
Pasak Valstybinės ligonių kasos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus patarėjos Žydrūnės Baigienės, privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudusiems asmenims, besikreipiantiems į gydymo įstaigą (tuo pačiu ir į privačią), turinčią sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK), ir turintiems šeimos gydytojo ar kitos srities gydytojo specialisto siuntimą, gydytojo specialisto paslaugos yra teikiamos nemokamai, t. y. TLK pagal sutartį Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis kompensuoja pacientams suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas šias paslaugas suteikusiai įstaigai.
Tačiau į klausimą, ką daryti, kai privati gydymo įstaiga (ypač besibaigiant metams) jau būna išnaudojusi pagal sutartį numatytas lėšas tokioms konsultacijoms, specialistė neatsakė. Tik paminėjo, kad teisės aktuose yra numatyti tam tikri atvejai, kai sveikatos priežiūros įstaigose gali būti teikiamos mokamos paslaugos:
• jei pacientą konsultuotis pas gydytoją specialistą siunčia gydytojas, dirbantis gydymo įstaigoje, nesudariusioje sutarties su TLK;
• jeigu pacientas nenori registruotis į bendrąją eilę ir pageidauja gauti planines sveikatos priežiūros paslaugas skubos tvarka, be eilės;
• jei teikiamos mokamos paslaugos, įrašytos į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą mokamų paslaugų sąrašą (kosmetinės chirurgijos operacijos, dantų implantavimas ir kt.);
• jei pacientas savo iniciatyva pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, tuomet mokamas skirtumas tarp faktinės jų kainos ir PSDF lėšomis apmokamos kainos.
Teisės aktai nenumato galimybės grąžinti pinigų patiems pacientams.
„Kai pacientas kreipiasi į ligoninę, ar paciento būklė atitinka sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintus būtinosios pagalbos kriterijus ir mastą, sprendimą priima pacientą apžiūrėjęs ligoninės gydytojas. Jeigu pacientui turi būti suteikta būtinoji pagalba, ji suteikiama nemokamai. Jei pagalba nėra skubi ar neatitinka skubios pagalbos kriterijų, medikai gali paprašyti susimokėti už suteiktą neskubią pagalbą“, – teigė specialistė.
Aprašytai pacientei duotas patarimas susigrąžinti pinigus už paslaugą iš teritorinės ligonių kasos (TLK), pasak pašnekovės, buvo klaidingas: PSDF lėšomis kompensuojamos pacientams suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos tik šias paslaugas suteikusiai įstaigai. Teisės aktai nenumato galimybės grąžinti pinigų patiems pacientams.
„Būtinosios medicinos pagalbos paslaugos yra teikiamos visose asmens sveikatos priežiūros įstaigose visiems gyventojams. Už būtinosios pagalbos paslaugų teikimą pacientas mokėti neturi. Jei asmens sveikatos priežiūros paslaugos nepriskirtos būtinosios medicinos pagalbos paslaugoms, tokiu atveju už šias paslaugas reikia sumokėti pačiam pacientui.
Tačiau gydymo įstaiga, prieš suteikdama mokamą paslaugą, privalo pacientą informuoti apie galimybes gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugas nemokamai, o pacientas savo sutikimą gauti mokamas paslaugas turi patvirtinti savo parašu.
Primename, kad žmogus, patvirtinęs parašu ligos istorijoje savo sutikimą mokėti už gydymo paslaugas ar įsigyti savo lėšomis vaistų ar medicinos pagalbos priemonių, vėliau neturi teisės reikalauti iš gydymo įstaigos atlyginti patirtus nuostolius. Visais atvejais pacientams rekomenduojame pirmiausiai klausti gydančio gydytojo ir išsiaiškinti, kodėl ir už ką prašoma susimokėti.
Pacientas turi teisę skųstis, jei mano, kad jam įstaigoje buvo suteikta neteisinga informacija apie gydymo paslaugas. Pirmiausia reikia kreiptis į gydymo įstaigos, kurioje buvo aptarnaujamas, administraciją. Jei įstaigos pateiktas atsakymas ar priimtas sprendimas netenkina, pacientas su gydymo įstaigos atsakymu turi teisę kreiptis į savo gyvenamosios vietos TLK“, – patarė Ž.Baigienė.
Paslaugų prieinamumas – ne ligoninės reikalas
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Dokumentų valdymo ir komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Asta Bagdonavičienė, paklausta, kodėl pacientei nebuvo suteikta pagalba, teigė, kad pagrindinė ir svarbiausia ligoninės Skubiosios pagalbos skyriaus paskirtis – teikti būtinąją pagalbą tiems pacientams, kurių gyvybei gresia pavojus arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę.
Tai nėra vieta, į kurią visi pacientai gali atvykti net jų poliklinikų nedarbo metu. Dėl gyvybei pavojaus nekeliančių negalavimų gyventojas pirmiausiai turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, o jo nedarbo metu – į tą gydymo įstaigą, su kuria šeimos gydytojo įstaiga sudariusi sutartį dėl būtinosios pagalbos teikimo paslaugų jos nedarbo metu. Ši informacija yra skelbiama VLK interneto svetainėje.
Tai nėra vieta, į kurią visi pacientai gali atvykti net jų poliklinikų nedarbo metu.
Ligoninėje pagalbą pirmiausiai gauna tie, kuriems jos reikia skubiausiai. Pacientui atvykus į ligoninės priėmimo skyrių, atliekamas pirminis sveikatos būklės įvertinimas, t. y. įvertinamos gyvybinės funkcijos ir nustatomas būklės sunkumas, pagal kurį pacientai skirstomi į 4 kategorijas. Kuo aukštesnė kategorija (t. y. kuo sunkesnė būklė), tuo greičiau pacientas apžiūrimas, nepriklausomai nuo atvykimo į Skubios pagalbos skyrių laiko.
Taigi sudarant bendrą eilę, pirmumą turi skubos kategorija. Antrasis kriterijus – atvykimo laikas atitinkamos kategorijos grupėje. Prie skubios pagalbos (tiesa, žemiausios, ketvirtos, kategorijos) teikimo indikacijų priskiriama ir ūmi trauma, tačiau ji turi būti patirta mažiau nei prieš 24 val. iki kreipimosi į ligoninę.
„Suprantame, kad šiuo metu pacientui nėra taip paprasta užsiregistruoti konsultacijai pas specialistus, tačiau ligoninės priėmimo skyriai, deja, nėra pajėgūs išspręsti paslaugų prieinamumo kitose sveikatos priežiūros įstaigose.
Į Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyrių vidutiniškai kreipiasi 250–280 žmonių per parą, per 100 asmenų atvežami greitosios medicinos pagalbos automobiliais, todėl kasdienis darbas aptarnaujant besikreipiančių pacientų srautą yra itin intensyvus. Dėl šios priežasties pacientams tenka ir palaukti, bet kai kuriais atvejais jie taip pat gali būti nukreipti ir į kitas įstaigas“, – teigė A.Bagdonavičienė.
