Kosulys, dusulys, nuovargis... šiuos simptomus žmonės linkę priskirti plaučių uždegimui, rūkymui, širdies ligoms. Tačiau gydytojai įspėja apie retą ir nepagydomą plaučių ligą. Nors idiopatinė plaučių fibrozė nėra nauja liga, gydytojai kol kas sako galintys tik greičiau ją atpažinti, bet gydymo metodus vertina itin atsargiai. Tikslių skaičių, kiek Lietuvoje sergančiųjų, – nėra. Vilniaus ir Kauno gydytojų vertinimu, fiksuojami penki–šeši atvejai per metus.
Tačiau statistika negailestinga: liga žmogų įveIkia vidutiniškai per trejus metus. Ilgiau nei penkerius metus išgyvena tik kas penktas.
Svėriau 40 kilogramų su puse. Gydytojas sako: „jūsų plaukai ant pagalvės“. O aš nematau, nesišukuoju nes nuo ilgo gulėjimo atrofavosi raumenys.
„Skaudėjo nugarą labai – reikėjo net miegot atsisėdus, kosulys labai didelis, vakarais jeigu po fizinių darbų – temperatūra pakildavo. Dusina dirbant. Dabar geriu vaistus bet negerėja,“ –apie ligos simptomus pasakojo vienas ligonių.
„Dabar turiu bent jėgų kalbėti. Svėriau 40 kilogramų su puse. Gydytojas sako: „jūsų plaukai ant pagalvės“. O aš nematau, nesišukuoju nes nuo ilgo gulėjimo atrofavosi raumenys. Pedrenezonas davė savo,“ – sako kita ligonė.
Ligonių artimieji skaičiuoja, kad per mėnesį ligos gydymas atsieina apie šimtą eurų. Tačiau plaučių fibroze susirgus artimam žmogui paaukoti tenka ir darbą, ir laiką.
„Aš darau viską, kad gyvenimas būtų laimingesnis: muzikos garsų terapija, gėlių terapija, kad tik nesuerzinčiau... Viską darau, kas įmanoma“, – kalbėjo sergančią žmoną slaugantis Giedrius.
Neužtenka persodinti plaučius
Plaučių transplantacija Lietuvoje taikyta tik kartą.
„Liga dėl deguonies trūkumo organizme paveikia visą organizmą, t.y. pradeda nykti raumenys ir kiti vidaus organai. Plaučiai tampa ne vieninteliu pažeistu organu . Jie būna pirmasis organas, bet dėl to pradeda kentėt visas organizmas, ta transplantacija gali būti sudėtinga, nes ir kiti organai pažeisti “, – sakė VUL Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro direktorius prof. Edvardas Danila.
Liga dėl deguonies trūkumo organizme paveikia visą organizmą, t.y. pradeda nykti raumenys ir kiti vidaus organai.
„Šiuo metu ligą galime nustatyti su kompiuterine tomografija. Esant tipiniams pokyčiamsm, diagnozę galim turėti iškart, o spiroterijos tyrimas – gali būti kitų priežasčių. Žmonės mėgsta vaistinese gydytis bet ka – gal nuo kosulio, gal širdis gal dar kas “, – sakė LSMU Pulmonologijos ir imunologijos klinikos profesorius Skaidrius Miliauskas.
Idiopatine plaučių fibroze pasaulyje serga apie 5 milijonus žmonių. Nuo įprasto plaučių uždegimo ji skiriasi tuo, kad po ligos plaučiai ne sugyja, o surandėja. Tokie „korėti“ plaučiai nebegali pakankamai išsiplėsti, todėl organizmui pradeda trūkti deguonies.
