Pagal 2014 m. Pasaulinę vėžio ataskaitą, visame pasaulyje per metus nustatyti 1.8 milijonai naujų susirgimo plaučių vėžiu atvejų. Kadangi plaučių vėžį labai sunku prognozuoti, visame pasaulyje per metus ši liga nusinešė 1.6 milijonų žmonių gyvybes. Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros duomenimis vien Europoje per metus nustatoma 291 000 vyrų ir 119 300 moterų naujų plaučių vėžio atvejų.
Remdamasi rūkymo, sergamumo ir mirčių priežasčių tendencijų analize, PSO prognozuoja, kad plaučių vėžiui teks vis didesnė dalis iš visų mirties priežasčių. Numatoma, kad per artimiausius dešimt metų plaučių vėžys taps šešta dažniausia mirties priežastimi ir tokią vietą užims bent jau iki 2030 metų.
Lietuvoje – grėsmingiausias vėžys
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2013 m. Lietuvoje plaučių vėžys buvo 5-a pagal dažnį mirties priežastis vyrams ir 8-a – moterims. Iš 100 000 gyventojų 44,3 mirė nuo plaučių vėžio.
Kadangi plaučių vėžį labai sunku prognozuoti, visame pasaulyje per metus ši liga nusinešė 1.6 milijonų žmonių gyvybes.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Infekcinių, krūtinės ligų, dermatovenerologijos ir alergologijos klinikos profesorius, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas, gydytojas pulmonologas, LR Sveikatos apsaugos ministerijos gydytojas konsultantas pulmonologijai prof. dr. Edvardas Danila atkreipia dėmesį į tai, kaip skiriasi mirtingumas nuo skirtingų vėžio formų.
„Iš viso nuo piktybinių navikų 2013 m. Lietuvoje mirė 7872 asmenys. Iš jų daugiausiai mirė nuo plaučių vėžio – 1309 asmenys. Antra pagal dažnį mirties priežastis tarp piktybinių navikų buvo skrandžio vėžys, nuo kurio mirė 643 asmenys, trečia – krūties vėžys, nusinešęs 568 asmenų gyvybes“, – sakė prof. dr. E. Danila.
Taigi plaučių vėžys pasiglemžė beveik dvigubai daugiau gyvybių negu antroje vietoje esantis skrandžio vėžys.
Lietuvoje plaučių vėžys buvo 5-a pagal dažnį mirties priežastis vyrams ir 8-a – moterims.
„Apie 90 proc. visų plaučių vėžiu susirgusių asmenų rūko arba rūkė praeityje. Dar apie 6–7 proc. sudaro rūkalių partneriai, šeimos nariai, kurie priversti pasyviai rūkyti. Tik nedidelė dalis ligonių susirgo plaučių vėžiu dėl kitų rizikos veiksnių, pavyzdžiui, tokių kaip asbestas“, – aiškino prof. dr. E. Danila.
Augantis pavojus moterims
Anot prof. dr. E. Danilos, sergamumas plaučių vėžiu įvairiose šalyse skirtingas. Svarbiausias rizikos veiksnys susirgti plaučių vėžiu yra rūkymas, todėl tose šalyse, kuriose rūkymo paplitimas didžiausias – sergamumas plaučių vėžiu yra didžiausias. Ir atvirkščiai – šalyse, kuriose mažėja rūkančių žmonių, plaučių vėžio taip pat pradeda mažėti.
„Vis dėlto tenka pastebėti, kad šiuolaikinės tendencijos yra tokios, kad mažėja rūkančių vyrų, tačiau daugėja rūkančių moterų. Tyrimai rodo, kad palyginti su vyrais, maždaug tiek pat rūkalų surūkančių moterų rizika susirgti plaučių vėžiu yra apie 1,5 karto didesnė“, – įspėjo profesorius.
Tyrimai rodo, kad palyginti su vyrais, maždaug tiek pat rūkalų surūkančių moterų rizika susirgti plaučių vėžiu yra apie 1,5 karto didesnė.
Lietuvoje vis dar didelė gyventojų dalis rūko. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atlikto Tabako, alkoholio ir kanapių vartojimo paplitimo tarp suaugusių (18–64 m.) Lietuvos gyventojų tyrimo duomenimis, 2011 m. Lietuvoje rūkė trečdalis gyventojų (31 proc.). Iš jų 48 proc. vyrų ir 15 proc. moterų.
„Svarbu žinoti, kad palyginti su niekada nerūkiusiais, rūkančiųjų rizika susirgti plaučių vėžiu yra apie keliasdešimt kartų didesnė. Tačiau plaučių vėžiu paprastai susergama praėjus keliolikai ar net keliasdešimčiai metų. Todėl svarbiausia plaučių vėžio prevencijos ir sergamumo mažinimo priemonė yra atsisakymas tabako rūkymo“, – teigė E. Danila.
Kaip gydomas plaučių vėžys?
Palyginti su niekada nerūkiusiais, rūkančiųjų rizika susirgti plaučių vėžiu yra apie keliasdešimt kartų didesnė.
Plaučių vėžio gydymas priklauso nuo ligos stadijos. Norint teisingai įvertinti ligos stadiją (t.y. vėžio išplitimą), būtina atlikti įvairius tyrimus – specialius radiologinius tyrimus, bronchoskopiją, kitus tyrimus. Įprastai šiuos tyrimus atlieka ir koordinuoja gydytojas pulmonologas. Priklausomai nuo tyrimų rezultatų, sprendžiama dėl tolesnio gydymo. Kai yra būtina, ligonio atvejis aptariamas gydytojų specialistų (pulmonologo, krūtinės chirurgo, radiologo, radioterapeuto, chemoterapeuto, patologo ir kitų specialistų pagal poreikį) komandos.
„Jei ligos stadija yra ankstyva, ligonis nukreipiamas operaciniam gydymui. Deja, daugeliu atveju liga būna išplitusi, todėl skiriama ir (ar tik) chemoterapija (gydoma naviką slopinančiais vaistais) arba spindulinė terapija, kiti metodai. Gali būti skiriamas ir kompleksinis gydymas“, – aiškino profesorius.
Jis patikino, kad Lietuvoje yra visos galimybės tinkamai ištirti ligonį, o pacientui gauti šiuolaikinį specialų plaučių vėžio gydymą. 2013 m. Vilniaus universitetas, kartu su Valstybiniu patologijos centru ir aštuoniomis specializuotomis gydytojų draugijomis (Lietuvos pulmonologų draugija, Lietuvos chemoterapeutų draugija, Lietuvos krūtinės ir širdies chirurgų draugija, Lietuvos laboratorinės medicinos draugija, Lietuvos onkologų draugija, Lietuvos radiologų asociacija, Lietuvos skausmo draugija, Lietuvos spindulinės terapijos sąjunga) publikavo plaučių vėžio gydymo rekomendacijas. Jose pateikiamos šiuolaikinės plaučių vėžio diagnostikos ir gydymo rekomendacijos.
Grėsmingai ligai kelią užkerta ir daržovės
Šis procesas iki tam tikrų etapų gali būti grįžtamas, jei žalojančio veiksnio poveikis baigėsi. Todėl mesti rūkyti ar vengti kito plaučius žalojančio veiksnio niekada nevėlu.
Kaip aiškino prof. dr. E. Danila, plaučių vėžio raida nuo pirmosios pakitusios ląstelės, vėžio (neoplazinės) ląstelės, iki išplitusio vėžio yra daugiaetapis procesas, kurio trukmė įvairi. Šis procesas iki tam tikrų etapų gali būti grįžtamas, jei žalojančio veiksnio poveikis baigėsi. Todėl mesti rūkyti ar vengti kito plaučius žalojančio veiksnio niekada nevėlu.
„Svarbiausia plaučių vėžio prevencijos priemonė – nerūkyti. Vaisių ir daržovių vartojimas mažina riziką susirgti plaučių vėžiu. Dabar esami sintetiniai vitaminai ir antioksidantai tokio poveikio neturi. Ankstyva plaučių vėžio diagnostika taip pat pagerintų gydymo rezultatus. Ypatingai svarbu, kad esant ilgiau kaip 2 mėnesius užsitęsusiam kosuliui, žmogus kreiptųsi į gydytoją. Būtų reguliariai, kartą per metus, atliekamas krūtinės ląstos rentgeninis tyrimas. Veiksmingiausias ankstyvos plaučių vėžio diagnostikos metodas yra krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija.
Įtarus plaučių vėžį, papildomam ištyrimui pacientas visuomet turėtų kreiptis į gydytoją pulmonologą, kuris įvertinęs esamus duomenis ir rizikos laipsnį atliks būtinus tyrimus ir (ar) parinks ilgalaikį stebėjimo (priežiūros) planą.
