Plaučių vėžys yra dažniausia mirties priežastis nuo vėžio ir apima net 16 proc. visų mirčių nuo vėžio. Penkerių metų išgyvenamumas susirgus plaučių vėžiu nėra daug žadantis: išgyvena apie 7 proc. vyrų ir apie 16 proc. moterų. Taip atsitinka todėl, kad nėra požymių, signalizuojančių apie ankstyvą ligą. Net 80 proc. visų plaučių vėžio atvejų aptinkama jau pažengusios III ir IV stadijos.
„Priklausomai nuo plaučių vėžio stadijos, jis operuojamas, gydomas spinduline terapija, vaistais. Nors pastaraisiais metais atsirado naujų gerų vaistų, tačiau nėra vieno vaisto ar gydymo metodo, kuris tiktų visiems susirgusiems.
Pagal savo savybes plaučių vėžys yra nevienalytis, linkęs plisti pačiuose plaučiuose ir už jų ribų (t. y. metastazuoti). Išplitusio plaučių vėžio gydymas yra sudėtingas ir ne visuomet sėkmingas. Todėl svarbu tikrintis ir aptikti jį kuo anksčiau, kai gydymas paprastesnis ir daug veiksmingesnis“, – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas, gydytojas pulmonologas prof. Edvardas Danila.
Siekiant priminti apie plaučių vėžio grėsmes ir prevenciją, gerai žinomi visuomenės veidai prisijungė prie šviečiamosios iniciatyvos „Atsisuk nuotraukai – nusisuk nuo vėžio“ ir klausia: kada jūs tikrinotės plaučius?
„Dalinuosi labai asmeniška savo nuotrauka tam, kad paskatinčiau jus pasitikrinti. Nedelskite, tikrintis plaučius – būtina“, – kviečia olimpinė čempionė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
„Aš labai dėkinga gydytojams, kurie mane paskatino pradėti reguliariai tirtis savo sveikatą. Tai vienintelis būdas anksti aptikti klastingas ligas, pavyzdžiui, plaučių vėžį“, – teigia aktorė Larisa Kalpokaitė.
„Aš visada turėjau rūpintis sveikata. Bet tai nėra tik sportininkų atsakomybė – profilaktika svarbi visiems“, – primena disko metimo rekordininkas Virgilijus Alekna.
„Plaučiai – mano instrumentas, todėl, žinoma, juos saugau. Manau, kad tikrintis plaučių sveikatą svarbu ir niekas neturėtų to pamiršti“, – sako operos dainininkas Vytautas Juozapaitis.
Plaučių vėžio klasta – neatskiriami simptomai
Gydytojo pulmonologo prof. E.Danilos teigimu, pastaraisiais metais pavyko aptikti daugiau ankstyvų atvejų vien profilaktiškai tiriant koronavirusu jau persirgusius pacientus. Kita vertus, daug rizikos grupėje esančių gyventojų bijo lankytis sveikatos priežiūros įstaigose.
„Labai svarbu žmogų, kuris jaučia kvėpavimo ligos simptomus, iš kurių svarbiausias – lėtinis kosulys, tiesiog nusiųsti pasitikrinti. Vykdant nuotolinę konsultaciją rentgeninio tyrimo juk nepadarysi. Tačiau nereikia ir įsibaiminti, kad kosulys, kuris pasireiškia ir dėl įvairių respiracinių virusų, daugelio kitų ligų, jau reiškia plaučių vėžį. Tačiau kitais atvejais jis paprastai pasibaigia per du tris mėnesius, todėl reikia atkreipti dėmesį į kosulį, kuris trunka ilgiau ir nėra jo aiškios priežasties“, – sako prof. E.Danila.
Ligai jau progresavus, pasireiškia ir kiti požymiai, tokie kaip kosėjimas krauju, dusulys, svorio mažėjimas, kaulų skausmas ir kiti. Tačiau tuomet išgyvenamumas jau yra labai menkas, palyginti su pirma stadija, kurią atpažinti patiems praktiškai neįmanoma.
„Plaučių vėžys yra vienas pražūtingiausių vėžių dėl kelių veiksnių, pirmiausia – plaučiai toks organas, kuris neturi skausmo receptorių. Tai reiškia, kad iki tam tikro dydžio augantis navikas plaučių audinio viduje nesukelia jokių klinikinių požymių, kuriuos pacientas galėtų pajusti“, – teigia gydytojas.
Kita vertus, dalis plaučių vėžio navikų iš tikrųjų auga bronchų viduje, kurie irgi neturi skausmo receptorių, bet juose yra kosulio receptoriai.
„Tada broncho viduje esantis vėžys jį dirgina ir sukelia kosulį, bet, pavyzdžiui, rūkantys žmonės šį kosulį tiesiog ignoruoja. Dažniausiai jie žino, kad rūkymas kenkia sveikatai, ir numano, ką pasakys gydytojas, todėl vengdami priekaištų dėl rūkymo nepasinaudoja ir galimybe anksti aptikti ligą“, – sako prof. E.Danila.
Gydytojas tikina, kad pasitikrinti plaučius yra paprasta ir saugu.
„Dažnam užtenka ir paprastos krūtinės ląstos rentgenografijos, nors dabar radiologijos galimybės yra labai išplėtotos. Kasdienybe jau tapo ir kompiuterinė tomografija, leidžianti plaučių pakitimus aptikti daug anksčiau, tik Lietuvoje ji dar nėra kompensuojama kaip ankstyvo plaučių vėžio atrankos (aptikimo) metodas. Bet kuriuo atveju, mes turime visas priemones anksti aptikti ir visiškai išgydyti plaučių vėžį“, – sako gydytojas.
Rentgenų parodą galima rasti „Mano Guru“ restorano languose Vilniuje, Vilniaus g. 22.
„Atsisuk nuotraukai – nusisuk nuo vėžio“ – tai šviečiamoji iniciatyva, skirta informuoti apie plaučių vėžio grėsmes ir paskatinti profilaktiškai pasitikrinti plaučius, kad būtų palengvinta ankstyva diagnostika. Iniciatyvą palaiko Lietuvos gydytojai pulmonologai, onkologai, chemoterapeutai, radiologai.
