Pasak pulmonologės Neringos Vagulienės, plaučių vėžys – vienas pavojingiausių onkologinių susirgimų, todėl norint pasveikti, ankstyva diagnostika yra kritiškai svarbi.
Anot N.Vagulienės, pagrindinė plaučių vėžio priežastis yra rūkymas. Šis žalingas įprotis susijęs su daugiau nei 80 proc. visų ligos diagnozių. Vis dėlto, nerūkantys asmenys taip pat turėtų suklusti – susirgimo plaučių vėžiu riziką didina ir kiti veiksniai.
„Susirgti plaučių vėžiu gali ne tik tie, kurie rūko patys. Šios ligos vystymuisi įtaką daro ir pasyvus rūkymas, todėl, kiek įmanoma, reikėtų vengti būti prirūkytose patalpose bei nekvėpuoti kitų iškvepiamais cigarečių dūmais. Bet nereikėtų kaltės suversti tik rūkymui. Plaučių vėžio riziką didina ir tam tikri aplinkos veiksniai: oro užterštumas, radioaktyviosios dujos ir kitos kenksmingos medžiagos. Kai kuriais atvejais susirgimus lemia ir genetika“, – sako gydytoja.
Ankstyvose stadijose gali nepasireikšti jokie simptomai
Pulmonologė pabrėžia, kad plaučių vėžio simptomai yra nespecifiniai ir ankstyvose stadijose ši liga gali priminti bet kokį kitą plaučių susirgimą.
„Dažniausi plaučių vėžio simptomai yra dusulys, kosulys, atsikosėjimas krauju, pacientams taip pat gali skaudėti krūtinę. Visgi, asmuo, kuriam nustatomas plaučių vėžys, gali neturėti jokių nusiskundimų, ypač jei liga dar nėra progresavusi“, – komentuoja gydytoja.
Anot jos, pajutus išvardintus simptomus, pirmiausia reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris, įvertinęs situaciją, nukreiptų gydytojo pulmonologo konsultacijai. Tačiau, kaip teigia N.Vagulienė, dėl plaučių vėžio būtina tikrintis ir profilaktiškai.
„Rūkymas – pagrindinė ligos priežastis, todėl tiems, kuriems rūko jau ilgą laiką, profilaktiniai patikrinimai yra itin svarbūs, ypač turint mintyje, kad plaučių vėžys nepasižymi išskirtiniais simptomais. Dažniausiai į gydytojus žmonės kreipiasi tik tada, kai simptomai pasidaro akivaizdūs, o tai reiškia, kad liga jau yra išplitusi. Deja, tai smarkiai sumažina pacientų galimybę pasveikti“, – aiškina N. Vagulienė.
Anot gydytojos, šiuo metu pasaulyje ir Lietuvoje vis dažniau taikomas ir platus naviko genomo profiliavimo tyrimas, kuris yra laikomas svarbiu komponentu gerinant pacientų, sergančių vėžiu, priežiūrą bei atveriant platesnes personalizuoto gydymo galimybes.
„Europos medicinos onkologijos draugija (ESMO) rekomenduoja rutiniškai naudoti naujos kartos sekoskaitos (NGS) metodais paremtus tyrimus naviko mėginiams pacientų, sergančių išplitusiu plaučių ir kitos lokalizacijos vėžiu, ištirti. Šis tyrimas pateikia informatyvų paciento naviko molekulinį profilį, kuriame nustatomi visų tipų vėžio genomo pakitimai, įvertinama jų klinikinė svarba ir pateikiamas išsamus įrodymais pagrįstas vertinimas, padedantis gydytojams nustatyti tikslines gydymo galimybes, net kai įprastais tyrimo metodais jos nebuvo nustatytos” , – sako specialistė.
Taikant naujos kartos gydymą pailgėjo išgyvenamumas
Anot gydytojos, ankstyvose plaučių vėžio stadijose paprastai taikomas chirurginis gydymas, spindulinė terapija arba jų derinys su sisteminiu gydymu. Taip pat pacientams prieinami ir inovatyvūs kompensuojami vaistai. Nustačius išplitusį plaučių vėžį, taikomas tik sisteminis gydymas – chemoterapija, imunoterapija ar taikinių terapija.
„Šiuo metu egzistuoja daug sisteminio gydymo būdų. Lietuvoje yra prieinama imunoterapija, kuomet atstatoma žmogaus imuninė sistema ir imuninės ląstelės pradeda kovoti su plaučių vėžiu. Mūsų šalyje taip pat prieinama ir taikinių terapija. Prasiplėtus sisteminio gydymo galimybėms, pagerėjo išplitusia liga sergančiųjų išgyvenamumas. Jeigu prieš kurį laiką penkerių metų išgyvenamumas buvo vos keli procentai, tai skiriant naujos kartos gydymą vaistais, jis siekia jau apie 30 proc.”, – pabrėžia pulmonologė.
Suserga vis jaunesni
Kaip teigia N.Vagulienė, plaučių vėžys paprastai laikomas vyresnio amžiaus žmonių liga. Visgi, pastaruoju metu ji užklumpa vis jaunesnius asmenis.
„Įprasta galvoti, kad plaučių vėžys nustatomas tik vyresnio amžiaus rūkantiems asmenims. Tai – dažniausiai šia onkologine liga susergantys žmonės, tačiau pastebime, kad ji diagnozuojama vis jaunesniems pacientams – ir ne tik tiems, kurie rūko. Per pastarąjį dešimtmetį plaučių vėžio atvejų skaičius ypač išaugo nerūkančių moterų gretose“, – teigia specialistė.
