Sveikata sušlubavo prieš ketverius metus
Pirmą kartą V.Venskutonytė sunkiai susirgo 2019-ųjų pavasarį. Pirmasis simptomas, kurį pajuto, – tapo labai silpna. Vėliau sveikata blogėjo kasdien. Ją tyrė dvejus metus, ieškojo autoimuninės ligos, nes ANA (antibranduoliniai antikūnai) testo rezultatai buvo teigiami. Galiausiai buvo diagnozuota reumatinė liga. Vėliau buvo pasiekta remisija, kuri truko devynis mėnesius – per tą laikotarpį Vaidos nekankino skausmai ir ji gyveno įprastą gyvenimą.
Tačiau šių metų sausį moteriai ėmė svaigti galva einant. „Vos atsistodavau – jausdavau svaigimą, nesvarumą, oro trūkumą. Iš pradžių nebegalėjau sportuoti, o galiausiai ir dirbti tapo išties sunku. Šis svaigimas gydytojos reumatologės buvo pripažintas netipišku mano ligai, dėl to buvau nusiųsta pas neurologus dėl išsėtinės sklerozės ar kitų panašių ligų“, – pasakojo mokytoja dirbanti V.Venskutonytė ir pridūrė, kad visada aktyviai sportavusi – po 50–100 km dviračiu numindavusi, ji metų pradžioje sunkiai pasiekdavo vaistinę ar parduotuvę.
Vasario pradžioje Vaida 15min pasakojo, kad jau buvo apsilankiusi pas hematologus, kurie, pašnekovės teigimu, nenustatė jokių kraujo ligų, tik buvo rastas feritino (geležies atsargų) stygius. Jos laukė daug tyrimų: kraujo, šlapimo, išmatų, vidaus organų echoskopija, po to – vizitai pas neurologą, infektologą, otoneurologą. Infektologė buvo užsakiusi tyrimą dėl įsisenėjusios Laimo ligos, kurią ypač sunku aptikti vėlesniame etape.
Rado Laimo ligą, išvyko gydytis į Lenkiją
Paprašyta papasakoti, kaip sekėsi pastaruosius du mėnesius, V.Venskutonytė sakė dar vasario pirmoje pusėje gavusi Laimo ligos tyrimo atsakymą.
„Tikrai nesitikėjau Laimo ligos. Juolab kad testas vieną kartą buvo darytas, be to, buvo žiema, tad labai nustebau, kad jis – teigiamas. Tada man užsakė išsamesnį tyrimą, jis irgi pasitvirtino. Tik buvo didžiulė problema su diagnozavimu, gydytojai nežinojo, kaip interpretuoti, nes man sureagavo IgM antikūnai, rodantys, kad aš tą ligą turiu tarsi neseniai, – pasakojo pašnekovė ir pridūrė, kad, nepaisant tyrimo atsakymų, specialistų nuomonės buvo išsiskyrusios.
– Buvo labai keista, kai viena infektologė pagal mano simptomus pasakė įtarianti Laimo ligą ir norinti patikrinti, o kita suabejojo simptomais ir manė, kad čia – kryžminė reakcija, kad galėjo sureaguoti dėl autoimuninių ligų, nors aš jai aiškinau, kad man autoimuninė liga nediagnozuota, ir norėjo siųsti darytis tyrimų dėl kitų ligų. Vis dėlto paklausiau pirmosios, kad turėčiau kreipti dėmesį į tyrimo atsakymą ir gydytis Laimo ligą.“
Nebemačiau vilties, kaip tik važiuoti į užsienį.
Vaida pasidalijo, kad po to, kai jos ligos istorija pasirodė 15min ir kituose naujienų portaluose, ji sulaukė labai daug žmonių laiškų: „Į mane kreipėsi daug žmonių, kurie patys daug metų serga Laimu, jie papasakojo, kad irgi turėjo tų pačių problemų, Lietuvoje sunkiai diagnozavo, paskui išvyko gydytis į užsienį, ten gavo gydymą ir sveikata labai pagerėjo.
Aš vartojau labai stiprius skausmą malšinančius vaistus, bet joks gydymas manęs čia nelaukė. Tad, kai suėjo ketveri metai, Laimo ligos tyrimo rezultatai atėjo teigiami, o man vis tiek sakė, kad darykis dar kitus tyrimus dėl kažkokios kitos ligos, jau nebemačiau vilties, kaip tik važiuoti į užsienį. Tad viską išsiaiškinusi ir išsiklausinėjusi išvykau gydytis į privačią kliniką Lenkijoje, Gdanske, kur gydo būtent sergančius Laimo liga.
Lietuvoje išėjo tokia absurdiška situacija. Tyrimo atsakymus gavau vasario 9 d., vizitas pas infektologę, kuri turėjo interpretuoti tyrimo rezultatus, buvo numatytas tik vasario 23 d. privačioje klinikoje, o Lenkijos klinikoje mane priėmė vasario 21 d.“
„Apmaudu, kad netestuoja prevenciškai“
Vaidai diagnozavo Laimo ligą, tačiau įsisegusios erkės, kaip pati sakė, ji nebuvo aptikusi.
„Nemačiau jos. Apvalios rausvos dėmės ant kūno atsirado vėliau, kadangi nemačiau erkės, niekas tų dėmių nesusiejo. Parašė, kad turiu žvynelinę. Dėl skausmų – reumatinę diagnozę. Taigi turėjau tokių klaidinančių diagnozių. Mane tiesiog slopino labai stipriais vaistais, kad nejausčiau skausmo, bet niekas negydė. Sakė, kad sirgsiu visą gyvenimą, tiesiog vartosiu slopinančius vaistus.
Apvalios rausvos dėmės ant kūno atsirado vėliau, kadangi nemačiau erkės, niekas tų dėmių nesusiejo. Parašė, kad turiu žvynelinę.
O kai šių metų pradžioje savijauta pradėjo blogėti, gydytojai susiėmė už galvos, kad gal pražiūrėjo išsėtinę sklerozę. Tada galvojau: aš ketverius metus pas jus vaikštau, ateinu su kiekvienu simptomu, ir dabar jūs sakote, kad gal pražiūrėjote? Tai buvo labai baisu, nes buvau atsakinga, nedelsiau, ėjau, kreipiausi. Po tų ketverių metų ir aš pati, ir artimieji jau buvome labai pavargę, nes kiek galima tyrinėti, ieškoti ir jokio rezultato.
Iš gautų žmonių laiškų supratau, kad Lietuvoje – labai daug sergančių Laimo liga, o kai kurie jau dešimt ir daugiau metų ieško diagnozės, yra nedarbingi, išleidžia daug pinigų tyrimams, daro juos ir nieko neranda. Tiesiog apmaudu, kad netestuojama prevenciškai. Jeigu mato, kad ateina jaunas žmogus, blogai jaučiasi, nieko neranda, galima padaryti šį tyrimą – pradinis jis nėra brangus, kainuoja apie 15 eurų. Tai žmogus ir iš savo kišenės pasidarytų, bet esmė, kad niekas neužsimena, niekas neįtaria, geriau daro brangius tyrimus.
Kai prieš ketverius metus pavasarį atėjau su tokiais keistais simptomais, tai buvo nurašyta vitaminų, poilsio trūkumui. O man kasmet tik blogėjo. Tada ieškojo autoimuninių, reumatinių ligų. O šio tyrimo niekam nekilo mintis padaryti. Ir tai labai keista, nes gyvename išties miškingame krašte. Per ketverius metus apsilankiau pas labai daug įvairių gydytojų, o pas infektologą mane nusiuntė tik šiemet. Keista ir liūdna, nes, jei iškart būčiau gavusi antibiotikų, visos šios istorijos nebūtų. O dabar gydymas daug sudėtingesnis“, – kalbėjo pašnekovė.
Koinfekcijos ir šešių savaičių antibiotikų kursas
Lenkijos klinikoje V.Venskutonytė praleido mėnesį. Jai buvo leidžiami intraveniniai antibiotikai. Grįžusi juos dar dvi savaites leidosi Lietuvoje.
„Lenkijoje dar dariausi tyrimus. Jie bendradarbiauja su JAV laboratorijomis, siuntė ten išplėstinį tyrimą, kuris irgi patvirtino, kad turiu Laimo ligą, man jau susiformavę ilgalaikiai IgG antikūnai. Taip pat jie papildomai tyrė dėl koinfekcijų, ko Lietuvoje nedaro, ir keletą jų rado. Tos papildomos koinfekcijos irgi sukelia tam tikrus simptomus, dėl to irgi blogiau jausdavausi“, – pasakojo Vaida.
Pasiteiravus, kokias koinfekcijas aptiko, pašnekovė įvardijo vieną jų, kuri, pasak jos, žinoma didesnei daliai žmonių:
„Tai – babeziozė, kurią taip pat perneša erkės. Ja dažniausiai užsikrečia šunys ir juos dėl jos tiria, bet Sveikatos apsaugos ministerijos puslapyje pati skaičiau, kad žmogus taip pat gali sirgti keliomis šios infekcijos rūšimis. Būtent jas aš ir turiu.
Mane labai nustebino, kad ministerijos puslapyje galima rasti šią informaciją, ji atnaujinta prieš metus, aiškiai parašyta, kad ir žmogus gali sirgti, bet kad kas nors tai įtartų, testuotų praktikoje – pas mus to nėra. O Lenkijoje – jei turi Laimą, iškart žiūri ir dėl koinfekcijų.“
Paklausta apie Laimo ligos gydymą, Vaida sakė išgirdusi, kad dauguma sergančiųjų šia liga pasiekia labai gerų rezultatų. „Tik, kai keletą metų ji negydyta, lenkų medikai ją interpretuoja jau kaip lėtinę, ir išgydyti ją 100 proc. jau yra sunku – tam reikia daug metų, taip pat – pakeisti gyvenimo būdą, – sakė pašnekovė ir pridūrė, kad dar du kartus turės apsilankyti pas lenkų medikus:
– Aš pasirinkau leistis tokias injekcijas, kurios veikia panašiai kaip antibiotikai. Jos buvo sukurtos tiems, kurie yra alergiški antibiotikams ir negali jais gydytis. Injekcijos duoda gerų rezultatų, yra daug atsiliepimų, ir tie žmonės, kurie nenori ilgalaikio antibiotikų kurso, renkasi būtent jas. Taigi turėsiu jas dar dvi. Šios injekcijos yra ne nuo pačios Laimo ligos, o nuo koinfekcijų, kurias man rado.“
Jaučiasi sugrįžusi į savo gyvenimą
„Mitybą jau buvau pakeitusi anksčiau, ir tai man labai padėjo, bet dabar ta dieta tapo dar griežtesnė: kuo mažiau angliavandenių, negaliu valgyti jokių saldumynų, vaisių ir net daržovių, kurios turi daugiau angliavandenių, košių, pieno produktų, patiekalų, turinčių gliuteno. Realiai man lieka mėsa, daržovės, kiaušiniai ir riešutai. Taip pat jokių žalingų įpročių, vartoju papildus, vitaminus.
Kadangi visą gyvenimą sportavau, dabar vėl planuoju grįžti į aktyvų sportą: važinėju dviračiais ilgus atstumus, einu į sporto salę. Esu kaišiadorietė, o šiemet Kaišiadorys yra Lietuvos kultūros sostinė, tai mes su istoriku birželio 10 d. organizuojame maždaug 30 km žygį po mūsų kraštą.
Taip kad dabar gyvenimas labai pasikeitė. Dar prieš porą mėnesių aš sunkiai vaikščiojau, nes labai svaigo galva, o dabar jau planuoju tokį žygį. Iš Lenkijos grįžau be jokio simptomo, antibiotikai visus juos nuėmė: galiu išmiegoti visą naktį, nebeskauda sąnarių, nebesvaigsta galva, nebėra rūko, nuovargio jausmo.
Maniau, kad po šio ilgo antibiotikų kurso būsiu labai išsekusi ir reikės daug laiko atsigauti. O jau po pirmos savaitės gydymosi klinikoje aš pradėjau dirbti nuotoliniu būdu. Pirmą savaitę savo mokiniams dėsčiau gal 70 proc., antrą savaitę – jau 100 proc., o dabar atidirbinėjame turbūt 120 proc.“, – juokdamasi pasakojo Vaida.
Paklausta, kaip pati įvardija, ar rado tą daktarą Hausą, kurio ieškojo, Vaida sakė, kad gal tokio vienintelio ir ne, bet išeitį iš padėties – tikrai taip:
„Gydymas mane tikrai labai nustebino. Po ketverių metų paieškų neturėjau daug vilties. Galvojau, jei pavyks šiek tiek susitvarkyti, ir tai bus gerai. O kad taip greitai nuims visus simptomus – nesitikėjau. Dabar sakau, kad jaučiuosi lyg pabudusi iš komos ir sugrįžusi į 2019 m. pradžią, kai gyvenau normalų gyvenimą. Labai didelis perversmas ir iššūkis, nes vėl galiu aktyviai gyventi, galiu planuoti, ko tuos metus negalėjau, nes turėjau būti labai atsargi, sveikata vis pablogėdavo. Tad dabar ir nuotaika visai kita.
Gal to vienintelio Hauso ir neradau, bet sprendimą, kuris kardinaliai pakeitė gyvenimą, tikrai pavyko atrasti.“
Prof. A.Laiškonis – apie tai, kaip svarbu laiku diagnozuoti Laimo ligą: „Ji yra baisi“