Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Draugės savižudybę išgyvenanti moteris: kodėl mus laikote kirviu galvas kapojančiais bepročiais?!

Į 15min redakciją kreipėsi moteris, skaudžiai išgyvenanti savo draugės, kuri daug metų gydėsi nuo depresijos, savižudybę. Pasak jos, draugė kreipėsi į polikliniką prašydama skubios psichologo konsultacijos. Pastaroji buvo paskirta tik po savaitės. Deja, jau nebebuvo kam ją teikti. 15min pašnekovė, pati turinti bipolinį sutrikimą, įsitikinusi, kad tiek medikų, tiek visuomenės požiūris net į menkiausią psichikos sutrikimą turinčius žmones yra tragiškas, todėl liga jiems tampa nepakeliama našta.
Verkianti moteris
Verkianti moteris / Vida Press nuotr.

Depresija pasireiškė po skyrybų

„Draugė buvo vos 45 metų. Ji apie 10 metų sirgo depresija. Viskas prasidėjo nuo skyrybų. Vyras ją norėjo palikti nuogą basą su vaikais, tačiau su advokatės pagalba ji apgynė savo teises. Tiesa, prieš kiekvieną posėdį atsimenu ją drebančiomis rankomis. Ji negalėdavo ten eiti neišgėrusi vaistų. Teismo procesas tęsėsi dvejus metus ir taip smarkiai ją išvargino, kad ji nebeatsitiesė.

Kol ji dirbo samdomą darbą, apsupta žmonių, dar laikėsi, tačiau pradėjusi dirbti pagal individualios veiklos pažymą, sau, užsidarė. Ji net nebenorėjo bendrauti su draugėmis, su kuriomis anksčiau susitikdavo. Nepaisant gydymo, jos depresija gilėjo, keletą kartų ji netgi buvo atsidūrusi ligoninėje. Kada ji pradėjo girdėti balsus, aš nežinau. Gydytoja man paaiškino, kad kai žmogus ilgai serga depresija, dažnai atsiranda šis simptomas ir gali išsivystyti šizofrenija. Darau prielaidą, kad tie balsai galbūt ir privertė ją pakelti prieš save ranką“, – pasakojo pašnekovė.

Jos teigimu, draugė, matydama, kad nesusitvarko su savo būsena, kreipėsi į Vilniaus Antakalnio poliklinikos Psichikos sveikatos centrą prašydama, kad ją skubiai priimtų psichologas. Tačiau jai buvo pasakyta, kad vietų nėra ir paskirtas laikas po savaitės. Po savaitės jos jau nebebuvo.

„Scanpix“ nuotr./Kapinės
„Scanpix“ nuotr./Kapinės

Pati išgirdo tokį pat atsakymą – pas psichologą vietų nėra

Sužinojusi apie draugės mirtį moteris pati kreipėsi į tą patį centrą prašydama skubios pagalbos, nes jai buvo per sunku išgyventi šią žinią. Gavo lygiai tą patį atsakymą – po savaitės.

Pasakiau „ačiū“ ir padėjau ragelį, neturėjau jėgų kovoti, buvau paskendusi ašarose. O pasišnekėti su kažkuo man tikrai reikėjo.

„Pasakiau „ačiū“ ir padėjau ragelį, neturėjau jėgų kovoti, buvau paskendusi ašarose. O pasišnekėti su kuo nors man tikrai reikėjo. Žinau, kad egzistuoja pagalba telefonu, tačiau nekilo tokia mintis. Be to, esu įpratusi bendrauti su psichologu akis į akį.

Laimė, radau psichologę, kuri tą pačią dieną mane priėmė privačiai. Liūdniausia, kad teisės aktais deklaruojama, jog psichologinė pagalba teikiama 24 valandas per parą. Kur ją gauti? Net gulėdamas psichiatrijos ligoninėje nebūtinai ją gausi: tu tik gauni vaistus, guli ir miegi. Taip, psichologai ten dirba, bet būna situacijų, kai psichologas išvyksta į seminarą, suserga, atostogauja, o pakaitinio specialisto nėra.

Aš pati turiu bipolinį sutrikimą (pakaitomis pasikartojantys didžiulio emocinio pakilimo ir nuosmukio epizodai, – red. past.). Taigi man pačiai teko susidurti su sveikatos apsauga. Puikiai ją pažįstu ir po draugės mirties nebegaliu daugiau tylėti. Kodėl psichikos ligomis sergantiems žmonėms nesuteikiama pagalba? Neturi pinigų – daryk, ką nori. Išėjus iš ligoninės psichologinės pagalbos reikia kiekvieną dieną, kol atsistoji ant kojų. Tačiau jos nėra: kapstykis pats, kaip nori. Aš galiu vaikščioti pas psichologą privačiai ir mokėti pinigus, bet daugybė žmonių negali, todėl jie vėl ir vėl grįžta į ligoninę“, – piktinosi moteris.

Nebuvo jokių grėsmingų ženklų

Pasak vilnietės, jos draugė nuo visų slėpė, kad sirgo depresija, niekada apie ją nekalbėdavo. Tai žinojo tik artimiausios draugės.

„Ji gyvenime nėra prasitarusi, kad jai kas nors blogai: visada šypsodavosi, skleidė begalinę šilumą ir švelnumą. Likus maždaug savaitei iki savižudybės, ji buvo pas mane svečiuose. Aš taip džiaugiausi ir gyriau ją, kad išlindo iš savo kiauto. Ji netgi pasiprašė pas mane pernakvoti, kas jai buvo nebūdinga. Mes puikiai praleidome vakarą, prisiminėme senus laikus, nebuvo jokių grėsmingų ženklų. Ji turėjo labai stiprią kaukę, kurios nenusiimdavo nei prieš vaikus, nei prieš artimuosius.

Vėliau susiradau psichologą, pas kurį ji lankėsi gulėdama ligoninėje, ir su juo pasišnekėjau. Ji pati nenorėjo, kad kas nors žinotų, jog ji blogai jaučiasi. Todėl niekada neskambindavo draugėms prašyti pagalbos. Manau, kad tai susiję su bendru visuomenės požiūriu. Man labai gaila, kad į žmones, turinčius net menkiausią psichikos sutrikimą, visiškai netrukdantį jiems dirbti, gyventi, žiūrima įtariai. Todėl žmonės tai slepia ir galiausiai nusižudo, nes negali ilgiau nešti šios naštos vieni“, – svarstė pašnekovė.

Indrės Bungardaitės/15min nuotr./Auksinis ruduo Vilniuje
Indrės Bungardaitės/15min nuotr./Auksinis ruduo Vilniuje

Psichikos liga sergančio žmogaus įvaizdis – bėgiojantis su kirviu

Pasak jos, psichikos liga visiems atrodo tarsi kažkoks siaubas. Tarsi tai žmonės, vaikščiojantys su kirviu ir kapojantys visiems aplinkui galvas.

„Aš pati neturiu net invalidumo, esu visavertis žmogus, bet pokalbyje dėl darbo niekada negalėčiau pasakyti apie tai. Manęs tuomet tiesiog nepriimtų į darbą ir niekam nebūtų įdomi mano kompetencija. Mes visi, turintys psichikos sutrikimų, jaučiame šią stigmą. Taip, galbūt kartais iškrentame mėnesiui ar dviem iš rikiuotės, bet dėl to juk netampame ne žmonėmis.

Kai sužinojau savo diagnozę, patikėkite, jaučiau didžiulę gėdą ir norėjau sau ir pasauliui įrodyti, kad esu normali.

Kai sužinojau savo diagnozę, patikėkite, jaučiau didžiulę gėdą ir norėjau sau ir pasauliui įrodyti, kad esu normali. Todėl gavau geriausią įvertinimą už bakalaurinį darbą, premiją vykti į Paryžių, bet man ir to vis dar nepakako.

Mes visi jaučiamės nevisaverčiai, nes Lietuvoje toks požiūris į psichikos sutrikimų turinčius žmones. Užsienyje paprasčiau, ten daugiau pagarbos visiems. O pas mus psichikos ligonis įsivaizduojamas kaip bėgiojantis su kirviu kaime ir žudantis visus aplink“, – teigė moteris.

Pas psichologą galima patekti per 12 savaites

Vilniaus savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento vadovas Jonas Bartlingas teigė, kad įgyvendinant Vilniaus miesto savivaldybės savižudybių prevencijos 2016–2019 m. strategiją šių metų pavasarį buvo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės savižudybių rizikos valdymo algoritmas.

Algoritmo nuostatos apima savižudybės rizikos atpažinimo valdymą, skubią ir tęstinę pagalbą bei pagalbos teikimą ketinančių nusižudyti ir nusižudžiusių artimiesiems. Vadovaujantis algoritmu, Vilniaus miesto savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigų psichikos sveikatos centruose pacientams, turintiems minčių apie savižudybę, psichikos sveikatos specialisto pagalba turi būti suteikiama tą pačią dieną.

Antakalnio poliklinikos administracija informavo, kad pacientai registruotis pas psichologą gali telefonu (psichikos sveikatos centro registratūros telefonu), atvykę į psichikos sveikatos centrą arba internetu.

Įprastai registruojama į artimiausią laisvą psichologo priėmimą, o esant krizinei situacijai arba išsakius mintis apie savižudybę pacientas registruojamas skubos tvarka tą pačią dieną. Antakalnio poliklinikoje taip pat teikiamos ir anoniminės psichologo konsultacijos krizės atveju.

Planinės konsultacijos pas psichologą paprastai galima patekti per savaitę ar dvi. Kiekvieną dieną taip pat numatytos keturios anoniminės psichologo konsultacijos, į kurias atvyksta tik pavieniai pacientai.

Informacija apie teikiamas paslaugas skelbiama poliklinikos internetiniame puslapyje, skelbimo lentose.

„Kadangi neturime paciento duomenų, negalime pasakyti, kokie konkrečiai veiksmai buvo atlikti paminėtu atveju“, – teigė savivaldybės atstovas.

PAGALBA TELEFONU
Psichologinės pagalbos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas
Vilties linija
Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai
116 123
visą parą
Jaunimo linija
Emocinę paramą teikia: savanoriai
8 800 28888
visą parą
Vaikų linija
Emocinę paramą teikia: savanoriai
116 111
kasdien (11:00–21:00)
Pagalbos moterims linija
Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai
8 800 66366

(visą parą)

Linija doverija (rusų kalba paaugliams ir jaunimui)
Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai
8 800 77277
II–VI (16.00–20.00)
Krizių įveikimo centras Jeigu ieškote skubios psichologinės pagalbos, kviečiame kreiptis į specialistą jo budėjimo laiku. Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt).
*Pirminė konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra.
8 640 51555

I–V (16.00–20.00)

VI (12.00–16.00)

Skambučiai visais šiais numeriais yra nemokami.
Skambučius apmoka LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

PAGALBA INTERNETU
Vilties linija
pagalba teikiama suaugusiems
Rašyti svetainėje: paklausk.kpsc.lt/contact.php
arba rašyti el. paštu: vilties.linija@gmail.com
atsako per 3 darbo dienas
Jaunimo linija
Emocinė parama teikiama jaunimui
Registruotis ir rašyti: www.jaunimolinija.lt/laiskai
atsako per 2 darbo dienas
Vaikų linija
Emocinė parama teikiama vaikams, paaugliams
Registruotis ir rašyti:
www.vaikulinija.lt
atsako per 2-3 darbo dienas
Pagalbos moterims linija
Pagalba teikiama moterims ir merginoms

Rašyti el. paštu:
pagalba@moteriai.lt
atsako per 3 darbo dienas
Psichologinės konsultacijos internetu emigrantams
Pagalbą teikia profesionalūs psichologai

Daugiau informacijos svetainėje: http://www.psyvirtual.lt

Rašyti el. paštu:
psyvirtual@psyvirtual.lt
atsako per 2 darbo dienas

Papildoma informacija - www.klausau.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai