Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Po insulto slaugos ligoninėje atsidūrusi senolė neišgyveno nė trijų mėnesių: artimieji įtaria, kad ji buvo marinama badu

Mirusios senolės gedintiems artimiesiems jos mirties liudijime įrašytos diagnozės sukėlė įtarimų, kad slaugos ligoninės personalas, pasinaudodamas karantinu, tinkamai neprižiūri savo pacientų. Kadangi juos lankyti draudžiama, artimieji negali patikrinti, kaip iš tiesų jaučiasi ligonis, o telefonu iš gydytojų girdi tik vieną atsakymą – viskas gerai, todėl žinia apie mirtį – kaip perkūnas iš giedro dangaus.
Moteris ligoninėje
Moteris ligoninėje / 123RF.com nuotr.

Gydytojai tikino, kad ligoninėje bus saugiau

Kaip pasakojo moters sūnus Viačeslavas, jo 79 metų mama po sunkaus insulto iš ligoninės, kurioje jos būklė buvo stabilizuota, balandžio mėnesio pabaigoje buvo perkelta slaugai ir palaikomajam gydymui į Šv. Roko ligoninę Vilniuje.

Nors artimieji svarstė, ar tai teisingas sprendimas, visgi gydytojai tikino, kad jis būtinas, kadangi yra didelė tikimybė, kad insultas pasikartos. Slaugos ligoninės personalas tokiu atveju laiku suteiktų reikiamą pagalbą, o būnant namuose pagalba gali vėluoti, todėl tikėtina, kad pasekmės bus skaudžios. Artimieji su šiais medikų argumentais sutiko, nors apgailestavo, kad dėl karantino jos negalės lankyti.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Tvora aplink Vilniaus Šv. Roko ligoninę
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Tvora aplink Vilniaus Šv. Roko ligoninę

„Pirmas dvi savaites dar pavykdavo mamai prisiskambinti. Nors ji kalbėjo labai sunkiai, nes, pasak gydytojų, insultas pažeidė smegenų dalį, kuri atsakinga už kalbėjimą bei supratimą, visgi bandė bendrauti ir kažką pasakydavo. Vėliau jos telefonas buvo tiesiog išjungtas. Tikėtina, kad išsikrovė ir niekas nesirūpino jo pakrauti, todėl pasikalbėti galėdavome tik su gydytojais, o jie tikino, kad viskas yra gerai, nieko jai netrūksta, ji stipri.

Vis klausdavau, ar reikia ko nors atnešti. Pasiūlė perduoti tik vandens, kurį visą vėliau su jos daiktais atsiėmėme nepanaudotą. Teiravausi – galbūt reikėtų susimokėti už tam tikras papildomas procedūras, nupirkti kokių nors medikamentų, tačiau vėlgi mane patikino, kad viską, ko reikia, ji gauna – masažus, specialistų konsultacijas ir pan.

Kai baigėsi karantinas, prašiau, kad leistų ją aplankyti, bet man atsakė, kad lankytojai įleidžiami tik pas tuos žmones, kurie miršta, o mano mama dar laikosi gerai. Ir jau kitą dieną sulaukiau skambučio, kad pajuodavo jos kojos, ir dėl įtariamos gangrenos ji išvežta į kitą ligoninę. Neįsivaizduoju, kaip gali per vieną dieną prasidėti gangrena. Paaiškinimo negavau ir iš ligoninės personalo“, – pasakojo vyras praėjus vos kelioms dienoms po motinos laidotuvių.

Nustatytas išsekimas dėl maisto ir vandens trūkumo

Ligoninėje, į kurią buvo pervežta mama, sūnui buvo paaiškinta: ji yra alkana, išsekusi, prašo valgyti bei jos kraujagyslės yra itin blogos būklės dėl skysčių trūkumo. Patys medikai stebėjosi dėl tokios jos būklės. Nors buvo bandyta stabilizuoti situaciją lašinėmis, moters organizmas neatlaikė – ji mirė. Kaip pagrindinė mirties priežastis nurodytas kardiopulmoninis (širdies ir plaučių) nepakankamumas, o tarp kitų svarbių patologinių būklių, nesusijusių su pagrindine mirties priežastimi, bet nulėmusių mirtį, – išsekimas dėl prastos mitybos, hipovolemija (kraujo kiekio sumažėjimas organizme, kilęs dėl vandens trūkumo, – red.past.) ir pragulos.

Sūnui buvo paaiškinta: ji yra alkana, išsekusi, prašo valgyti bei jos kraujagyslės yra itin blogos būklės dėl skysčių trūkumo.

Artimieji įsitikinę, kad šios trys papildomos diagnozės gali rodyti tik vieną dalyką – „žmogus buvo paliktas, nejudinamas, nemaitinamas bei kankinamas troškuliu“. Taigi jiems peršasi mintis, kad, prisidengdami karantinu, medikai leido sau nedirbti, nes nėra kontrolės, o sunkios būklės žmogus negali niekam pasiskųsti. Esą prižiūrima ji buvo tik pirmosiomis savaitėmis, kai sunkiai, ne iki galo teisingai, bet kažką sakydavo telefonu.

Viačeslavo teigimu, šią situaciją šeima nusprendė paviešinti, nes tikisi, kad galbūt tai padės išgelbėti kieno nors kito gyvybę, nes medikai žinos, kad artimieji, pamatę liūdnas nepriežiūros pasekmes, netylės. „Mamos nesusigrąžinsiu, bet norisi, kad panaši nelaimė neatsitiktų kitiems“, – tikino vyras.

Jį nustebino ir tai, kad nors slaugos ligoninės medikai tikino, kad atvykus pacientui yra apžiūrimi jo visi daiktai ir net drabužių kišenės, iš jos motinos rankinės nebuvo ištrauktas ir patikrintas nei asmens tapatybės dokumentas, nei išrašas iš ligoninės. Be dokumentų moteris buvo perduota ir kitai ligoninei, nes esą pas juos buvo atvežta tik su ant popieriuko užrašytu asmens kodu ir sūnaus telefonu.

Ligoninė atliko vidinį auditą

Ligoninės administracija teigė, kad reaguojant į pateiktą informaciją buvo pradėtas vidinis tyrimas, kurio metu išanalizuota pacientės medicininė dokumentacija ir rašytiniai Šv. Roko ligoninės darbuotojų paaiškinimai.

Iš rankinės nebuvo ištrauktas ir patikrintas nei asmens tapatybės dokumentas, nei išrašas iš ligoninės.

„Nuoširdžiai užjaučiame netekus artimojo. Per ilgus darbo metus esame susidūrę su daugybe įvairių reakcijų į netektį, tarp kurių būna ir pyktis bei liūdesys.

Moteris į Šv. Roko ligoninę atvyko balandžio 21 d. Diagnozė – galvos smegenų infarktas. Pacientei taip pat buvo diagnozuotas sąrašas kitų gretutinių susirgimų, tarp kurių – smegenų aterosklerozė, hipertenzinė širdies liga bei širdies nepakankamumas. Atvykus į ligoninę, pacientės būklė buvo sunki, ji buvo gulinti, sąmoninga, tačiau kontaktas apsunkintas dėl dalinės sensomotorinės afazijos ir kognityvinio sutrikimo, dezorientuota. Žodinius nurodymus vykdė dalinai.

Visą hospitalizacijos laikotarpį pacientei buvo reikalinga pagalba visuose apsitarnavimo veiksmuose. Birželio 30 d., pablogėjus jos sveikatos būklei, pacientė skubos tvarka, įtariant trombozę, buvo išsiųsta angiochirurgų konsultacijai į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę. Pažymėtina, kad pacientams, patyrusiems galvos smegenų infarktą, giliųjų venų trombozės išsivystymo dažnis yra iki 75 proc. atvejų. Mirtingumas tokiais atvejais sudaro iki 15 proc.“, – teigiama ligoninės atsakyme.

Pasak gydymo įstaigos atstovų, gydymosi Šv. Roko ligoninėje metu buvo įgyvendinamos visos ligoninės, iš kurios ji buvo perkelta čia, pateiktos rekomendacijos tolesniam gydymui ir slaugai. Buvo taikytas rekomenduotas medikamentinis gydymas, giliųjų venų trombozės profilaktikos priemonės (kompresinė terapija, skirti antikoaguliaciniai vaistiniai preparatai ir kt.), taikytas masažas, kineziterapija ir fizioterapija.

Visos hospitalizacijos metu pacientė, jų teigimu, gulėjo funkcinėje lovoje, ant antipragulinio čiužinio, pagal sudarytą grafiką buvo vartoma, užtikrinama aktyvi slauga. Tačiau dėl garbaus pacientės amžiaus ir gretutinių susirgimų audinių trofika buvo sutrikusi, todėl, nepaisant taikomų pragulų profilaktikos priemonių, išsivystė odos vientisumo pažeidimai.

Pacientė visą gydymosi laikotarpį apetito stoka nesiskundė, patiekiamo maisto neatsisakydavo, papildomo maisto nenorėdavo.

„Pacientė buvo girdoma ligoninės tiekiamais gėrimais, jai pageidaujant, buvo įpilama ir artimųjų atnešamo vandens. Dėl sunkaus kognityvinių funkcijų sutrikimo pacientė išgerdavo nepakankamą kiekį skysčių, todėl organizmo skysčių balanso užtikrinimui buvo skiriamos lašinės infuzijos. Dėl šios priežasties dalies atnešto vandens neprireikė, ir jis kartu su kitais daiktais buvo grąžintas pacientės artimiesiems po jos išrašymo iš ligoninės.

Pacientės maitinimas buvo organizuojamas pagal specialaus dietinio maitinimo reikalavimus, skirtus gulinčių pacientų fiziologinių poreikių užtikrinimui. Pacientė visą gydymosi laikotarpį apetito stoka nesiskundė, patiekiamo maisto neatsisakydavo, papildomo maisto nenorėdavo.

Apgailestaujame, kad dėl šalyje paskelbto karantino, pacientų artimieji neturėjo galimybės ligoninėje lankyti savo artimųjų. Vadovaujantis teisės aktais, šiuo laikotarpiu buvo draudžiamas pacientų lankymas ir visa informacija artimiesiems buvo teikiama telefonu.

Visą gydymosi ligoninėje laikotarpį pacientės artimieji buvo informuojami apie jai teikiamas slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas. Sveikatos būklei pasikeitus, pacientės sūnus nedelsiant buvo informuotas apie perkėlimo į kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą būtinybę. Perkėlimo dieną pacientė suvalgė patiektus pusryčius ir trijų valandų bėgyje, iki jos pervežimo į kitą gydymo įstaigą, nei gydančiam gydytojui, nei kitam ligoninės personalui nuogąstavimų dėl jaučiamo alkio jausmo nebuvo išsakiusi“, – teigia ligoninės administracija.

Suprantant pacientų artimųjų rūpestį, esą labai stengiamasi, kad šios pandemijos akivaizdoje kiekvienas pacientas ir jo artimieji jaustųsi patogiai, gerbiami, gautų kokybiškas paslaugas ir visą reikiamą informaciją: „Galime jus užtikrinti, kad ligoninės personalas deda visas pastangas ir imasi visų galimų ir reikalingų medicininių priemonių, kad pacientams būtų rūpestingai, kvalifikuotai, atidžiai, taip, kaip yra tikimasi iš kvalifikuoto personalo, suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos.“

Gydymo įstaigų priežiūros tvarka

Vilniaus miesto savivaldybė teigė skundų dėl Šv. Roko ligoninėje teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės pastaraisiais metais nėra gavusi.

„Sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų valstybinę kontrolę pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą vykdo sveikatos apsaugos ministro paskirti pareigūnai, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba, Valstybinė ir teritorinė ligonių kasos, Lietuvos bioetikos komitetas ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.

Vadovaujantis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu, kilus abejonių dėl suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės asmenys pirmiausia turi kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos. Jeigu skundo nagrinėjimo rezultatai gydančioje ar gydžiusioje įstaigoje asmenų netenkina, jie gali kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą (pridedant asmens sveikatos priežiūros įstaigos atsakymo į prašymą kopiją), kuri įvertinusi prašyme nurodytas aplinkybes gali atlikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės patikrinimą dėl galimai nekokybiškai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų“, – teigiama Vilniaus savivaldybės komentare.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?