Tikriausiai būtent todėl, kai kas nors išgirsta gandą apie smegenų funkcionavimą, tą gandą paskleidžia toliau – nesvarbu, tai tiesa ar ne.
Štai 10 didžiausių ir plačiausiai paplitusių mitų apie žmogaus smegenis, ir kodėl jie neatitinka tikrovės, rašoma uk.businessinsider.com.
Nėra tokio dalyko, kaip dominuojanti smegenų pusė
Pasak popkultūros bei įvairių testų „Facebook“, logiškų, analitiškų žmonių dominuoja „kairioji smegenų pusė“, o kūrybingi ir artistiški žmonės mąsto „dešiniąja smegenų puse“.
Tačiau tai netiesa. Nė vienas mokslinis tyrimas nepajėgė įrodyti, kad dominuoja viena ar kita žmogaus smegenų pusė.
2013-ųjų tyrime Jutos universiteto mokslininkai tyrė daugiau kaip 1000 žmonių smegenis ir atrado, kad tarp žmonių nėra didelio skirtumo, kalbant apie „dominuojančią“ smegenų pusę. Pasižiūrėjus į kompiuterinę smegenų veiklos tomografiją matosi, kad abiejose pusėse buvo maždaug tiek pat neuronų tinklų ir jungčių.
„Dešiniųjų ir kairiųjų smegenų“ mitas galėjo kilti iš Rogerio Sperry, laimėjusio Nobelio premiją už nuo epilepsijos kenčiančių pacientų tyrimą, darbo. Juos gydė perpjaunant corpus callosum – tai dalis, jungianti abu smegenų pusrutulius.
Naudojame tik 10 procentų smegenų
Labai gera manyti, kad smegenų potencialas yra be galo didelis. Tačiau realybėje, mintis, kad naudojame tik 10 procentų savo smegenų, yra visiškas melas.
Evoliucijos požiūriu būtų siaubinga skirti tiek daug laiko ir energijos auginant tokias dideles smegenis, jei didžioji jų dalis būtų nenaudojama. Tiesa tokia, kad naudojamės beveik visomis smegenimis – tyrimai parodė, kaip intensyviai veikia mūsų smegenys atliekant net smulkiausias užduotis.
Tačiau yra įrodymų, kad turime smegenų rezervą. Pavyzdžiui, žmonės gali prarasti nemažą dalį smegenų ir vis tiek gana normaliai funkcionuoti.
Visi turime „mokymosi stilių“
Daugeliui mūsų dar mokykloje sakė, kad kiekvienas turime savo mokymosi stilių – kai kuriems žmonėms tiesiog geriau sekasi įsiminti informaciją vizualiai, žodžiu ar klausant.
Iš tiesų yra labai mažai mokslinių įrodymų, kad mokymosi stiliai išvis egzistuoja. Naujausias Indianos universiteto medicinos mokyklos tyrimas buvo paskutinė vinis šios teorijos karste.
Mokslininkės Polly Husmann ir Valerie O‘Loughlin atrado, kad mokiniai, kartoję medžiagą naudodami savo „mokymosi stilių“, egzaminuose nesurinkdavo daugiau balų už kitus.
Po 40-mečio viskas ritasi žemyn
Kai kurie kognityviniai įgūdžiai iš tiesų laikui bėgant suprastėja. Pavyzdžiui, vaikai lengviau išmoksta kalbų, kadangi jų smegenys vis dar vystosi ir apskritai yra sukurtos sugerti informaciją.
Neseniai naujas tyrimas parodė, kad vyresni žmonės dažniau patiria „ant liežuvio galo“ akimirkų – taip nutinka, kai žinote žodį, tačiau smegenys negali jo atsiminti.
Tačiau laikas smegenims yra ir naudingas. Pavyzdžiui, vyresni žmonės linkę turėti platesnį žodyną ir labiau geba skirstyti kalbos niuansus. Be to, jie geriau nujaučia kito žmogaus charakterį, žino kaip geriau išspręsti konfliktą, ir gali lengviau valdyti emocijas – visa tai ir yra „išmintis“.
Vyrai ir moterys mokosi skirtingai
Naujausioje savo knygoje „Inferior: How Science Got Women Wrong“ mokslo žurnalistė Angela Saini tyrinėja vyrų ir moterų smegenų idėją bei stereotipus, kuriuos kūrė dešimtmečiais atliekami tyrimai.
Dauguma prielaidų apie tai, kaip mokosi vyrai ir moterys, yra grįstos tingiais stebėjimais, savo knygoje rašo moteris. Vyrų smegenys iš tiesų linkusios būti didesnės, tačiau viskas priklauso nuo sąlyginio kūno dydžio – bet dauguma tai laiko evoliuciniu pranašumu.
Galų gale, mes per mažai žinome apie smegenis, kad galėtumėme daryti reikšmingas išvadas apie vyrų ir moterų mokymąsi. Nė vienas tyrimas nerado konkrečių kiekvienai lyčiai būdingų neuronų sąryšio ar moterų ir vyrų smegenų funkcionavimo skirtumų.
Yra tik 5 pojūčiai
Nuo mažų dienų mokykloje mums pasakoja apie 5 pojūčius: regą, klausą, skonį, uoslę ir lytėjimą. Tačiau viskas daug sudėtingiau ir turime keletą kitų pojūčių. Kai kurie neurologai išvardina iki 21 skirtingo būdo jausti.
Pavyzdžiui, lytėjimas yra kelių skirtingų pojūčių kombinacija. Turime spaudimo, karščio ir skausmo suvokimą – tai vadinama nocicepcija.
Propriocepcija yra mūsų kūno pozicijos ir aplinkos, kurioje esame, suvokimas – geras to pavyzdys yra blaivumo testas, kur reikia eiti tiesia linija ir pirštų galiukais leisti nosies galiuką.
Taip pat yra ir introcepciniai pojūčiai – pusiausvyra, alkis ir troškulys.
Alkoholio vartojimas žudo smegenų ląsteles
Dėl per didelio suvartoto alkoholio kiekio galime pradėti svirduliuoti ir kritinėti, todėl nenuostabu, kad manoma, jog alkoholio vartojimas žaloja smegenų ląsteles.
Tačiau alkoholio kiekis, reikalingas nužudyti smegenų ląsteles, nunuodytų geriantįjį. O per didelio alkoholio kiekio vartojimas gali pažeisti smegenis; taip yra dėl to, kad jis gali pakenkti neuronų galiukams, dendritams, o dėl to jiems sunkiau vienas kitam siųsti signalus.
TAIP PAT SKAITYKITE: Įsivertinkite patys: keturių klausimų testas apie alkoholio vartojimą ir pirmieji priklausomybės simptomai
Smegenų pažeidimai yra nepataisomi
Smegenys kontroliuoja visas kūno funkcijas ir būtent ten gyvena jūsų sąmonė, todėl smegenų pažeidimas yra rimtas reikalas. Tačiau jei sužeisite savo smegenis, žinokite, kad joms puikiai sekasi kompensuoti bet kokius praradimus.
Mokslininkai tikėjo, kad turime ribotą smegenų ląstelių kiekį ir kad neįmanoma užauginti naujų. Tačiau dabar žinome, kad smegenys yra sąlyginai „plastiškos“ ir gali generuoti naujas ląsteles. Jos taip pat gali save „pataisyti“ arba „užverbuoti“ kitas smegenų dalis, kad šios padėtų susitvarkyti su įvairiomis funkcijomis, jei žala yra nepataisoma.
Žinome, kas mus pralinksmins ar nuliūdins
Visi daugiau ar mažiau žinome, ką mėgstame ir ko ne. Tačiau iš tiesų mes nekontroliuojame, kokie scenarijai ir patirtys tą akimirką sukels mums džiaugsmą ar liūdesį.
Jei miršta jūsų artimas žmogus, negalite nuspėti, kokią neviltį jausite, tačiau ji netrunka taip ilgai, kaip dauguma įsitikinę.
Tyrimai parodė, kad mes pervertiname tai, kokius laimingus mus padaro bendravimas bei laisvalaikio veikla. Mes taip pat pervertiname, kaip niūriai priverčia jaustis pirmadienio rytai. Jei miršta jūsų artimas žmogus, negalite nuspėti, kokią neviltį jausite, tačiau ji netrunka taip ilgai, kaip dauguma įsitikinę. Pasirodo, mūsų smegenys yra atsparesnės nei manome.
Klausydami Mozarto tapsite protingesni
Dešimtojo dešimtmečio tyrimas parodė, kad jei Kalifornijos universiteto Irvine studentai prieš IQ testą 10 minučių klausė Mozarto sonatos, jų rezultatai pagerėjo 8 taškais – ir tai buvo vadinama „Mozarto efektu“.
Tačiau šis tyrimas laikomas kontroversišku. Mokslininkai teigia, kad studentai netapo protingesni, jie tiesiog geriau atliko tam tikras užduotis. Be to, nė vienam mokslininkui nepavyko atkartoti to tyrimo rezultatų.
