„Iš pradžių stebėjausi, kodėl mane pasirinko gyvenimo pokyčių projektui. Atrodytų, sveikai gyvenu, judu, sportuoju. Gal kažkam kitam visiškai nerūpi sveika mityba ir jis neturi valios apsiauti sportbačių? Bet dabar, jau praėjus pirmam mėnesiui, suvokiu, kiek dar visko nesuprantu! Skaitau knygas, žiūriu filmus ir padedama specialistų atsirenku tai, kas tinka būtent man ir mano šeimai“, – atvirauja kūrybininkė.
Bando įsiklausyti į save
Skaniai pavalgyti, pasak J. Žižės, jai labai patinka. Dar daugiau – įtemptas ir intensyvus gyvenimo būdas verčia iš anksto planuoti, iš kur semtis energijos.
„Kokybiškas miegas, sveikas maistas ir fizinė veikla man yra kertiniai akmenys. Jei kurį laiką nepajudu, nesportuoju, organizmas iškart siunčia signalą – tereikia mokėti jį išgirsti. Nemažai gaminu ir namie, tačiau labai mėgstu valgyti ir restoranuose, ragauti gurmaniškus patiekalus, užsienyje mėgautis jūros gėrybėmis ar tiesiog nueiti į gerą kepsnių restoraną – galiu pirštus apsilaižyti“, – pasakoja ji.
Savaitgalį pažiūrėjusi filmą apie sveiką mitybą, sekmadienį pietums J. Žižė pirmąkart gyvenime gamino vegetarišką lazaniją. Kol moteris, kaip pati sako, čepsėjo iš malonumo, vyras iš pradžių į maistą be mėsos žiūrėjo įtariai, bet paragavęs suvalgė pasigardžiuodamas.
„Dabar noriu mėsą valgyti kuo rečiau arba tiksliai žinoti, iš kur ji atkeliavo ant mano stalo. Vertinu smulkių ūkininkų produkciją. Tad šįkart itališką lazaniją gaminau tik iš daržovių, įprastinių lazanijos lakštų, vegetariško bešamelio padažo ir veganiško sūrio – skonis tobulas ir, manau, būtent tokiu patiekalu nuo šiol stebinsiu savo svečius“, – džiaugiasi moteris.
Pasak J. Žižės, šis pokyčių projektas jai yra puiki proga ieškoti sveikesnių alternatyvų.
„Čia esu tam, kad atrasčiau sveikesnių pasirinkimų. Iki šiol valgiau neekologišką mėsą. Dabar suprantu, kad tai yra atsainumas nesidomėti, ką dedu į burną, iš kur pas mus atkeliauja maistas. Atsainumas cheminėmis medžiagomis valyti stalviršius, kuriuos liečia mano vaikai. Visi neatsakingi pasirinkimai po truputį „sėda“ organizme ir, nieko nekeičiant, teršia mano ir mano šeimos sveikatą. Niekas kitas neateis ir nesutvarkys mūsų gyvenimų. O tai, pasirodo, nėra taip jau sudėtinga“, – įsitikinusi dviejų vaikų mama.
Dabar J. Žižė kiekvieną dieną stengiasi rinktis atsakingai. Keldama sau klausimus – „Ar ši sporto šaka man tinka, ar aš noriu ja užsiimti, nes tai madinga?“, „Ar šis sveikas produktas man tikrai tinka ir jaučiuosi gerai jį valgydama? O kas tinka mano šeimai?“ – moteris stengiasi įsiklausyti į save ir rasti geriausią sprendimą.
Pokyčius „užtvirtins“ tik didelis noras
Komentuodama J. Žižės mitybą, Karoliniškių poliklinikos gydytoja dietologė Edita Saukaitytė-Butvilė pabrėžė, kad nedideli vieno žmogaus pokyčiai gali turėti didelės naudos visai šeimai. Jos teigimu, klaidinga įsivaizduoti kad virtuvėje teks praleisti daugiau laiko, nes reikės ruošti sveiką patiekalą sau, itin sveiką, bet prėskesnį vaikui, ir būtinai – kažką mėsiško vyrui.
„Druskos visada geriau berti mažiau, jei kam trūksta – užsibers vėliau. Vaikai dažnai nemėgsta maišyto maisto, troškinių, bet ir čia galima lengvai išsisukti – ingredientus ruošti atskirai, stengtis, kad, pavyzdžiui, daržovės būtų išlaikiusios formą ir traškumą. Taip nenukentės ne tik skonio, bet ir maistinės savybės“, – sako gydytoja.
Paklausta, ką daryti, kad šis eksperimentas būtų ne vienadienis, o išmoktos pamokos prigytų ilgam, ji pataria keletą dalykų.
„Pirmiausia, reikia tikrai norėti keistis. Dažnai mamos atveda savo vaikus ir skundžiasi: „Jūs jam pasakykit, kad jis blogai valgo“. Taip, kartais gydytojo žodis yra svaresnis, tačiau visada reikia suprasti, kodėl kažką reikia keisti. Prievarta nieko nepasieksime. Tada reikia pasirinkti teisingą informacijos šaltinį ir kryptingai judėti, o ne nerti į kraštutinumus – nuo vienos dietos prie kitos, perskaičius vieną knygą atsisakyti mėsos, o pažiūrėjus kitą propagandinį filmą – liautis gerti pieną. Viskas turi būti pagrįsta, čia dažnai ir padeda gydytojas“, – teigia Karoliniškių poliklinikos specialistė.
Dažnas dietologės pacientas ieško ne tik sveiko maisto, tačiau viliasi sveikai maitindamasis pakoreguoti kūno formas, numesti antsvorį. E. Saukaitytės-Butvilės teigimu, sureguliavus mitybą ir porcijų dydžius, svoris daugeliui mažėja natūraliai, tačiau, pabrėžia ji, ne estetinis faktorius turėtų labiausiai motyvuoti peržiūrėti savo šaldytuvą.
„Jei laikomės esminių taisyklių, galime išvengti lėtinių neuždegiminių ligų, jaustis žvalūs, sveiki, pilni energijos, net prailginti gyvenimo trukmę“, – vardija gydytoja.
Jei visgi vienas kitas kilogramas neduoda ramybės, padėti gali nesudėtingas triukas – sumažinti porciją.
„Sotumo jausmas ateina po 20 minučių. Valgykite lėtai, mėgaudamiesi maistu. Nuo stalo pakilkite ne tada, kai jau pilvas išsipūtęs ir sunku pajudėti, o anksčiau, kol dar, atrodo, trūksta vieno kąsnio. Be to, jei pirmiausiai suvalgysite tai, kas rekomenduojama, skrandyje neliks vietos visokiems „nukrypimams“ ir nenaudingiems pasirinkimams. Jei tikrai įveiksite pusę lėkštės daržovių, ketvirtadalį sudėtinių angliavandenių ir dar ketvirtadalį baltymų – daug saldainių tikrai netilps“, – gudrybe dalinasi gydytoja.
E. Saukaitytė-Butvilė pasakojo, kad mažiems vaikams natūralu ir normalu dažnai užkandžiauti – dėl mažo skrandžio valgyti po mažą porciją derėtų kas 2–3 valandas. Tuo metu suaugusiesiems patariama daryti kiek ilgesnes pertraukas tarp valgymų.
„Užkandžių klausimas yra labai individualus, nes vieni sėkmingai išlaukia pietų, nieko nekramsnodami, o kiti jaučia alkį – nesvarbu, fizinį ar psichologinį – todėl suvalgyti vaisių ar keletą riešutų tikrai nepakenks. Tiesa, tokios rekomendacijos taikomos tik sveikiems žmonėms. Sergantiesiems, pavyzdžiui, diabetu, dėliojamas kitoks mitybos planas, čia reikalinga specialistų pagalba“, – pabrėžia pašnekovė.
Informacija parengta bendradarbiaujant su LR sveikatos apsaugos ministerija, kuri įgyvendina Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija – informavimas apie veiksmų programą“.
