„Gėrimas sportuojant tai yra dviejų žingsnių žengimas atgal“, – sako Tadas Gudžiauskas, sporto klubo „Amber Crossfit“ direktorius.
Alkoholis kartu su sportu, jo teigimu, yra labai pavojingas derinys – tai yra didelė kančia širdžiai, alkoholis stabdo raumenų augimą, be to, tikrai nepadeda mesti svorio.
Aktualu ne tik profesionalams
T.Gudžiausko aistra – jėgos ir ištvermės treniruotės, vadinamos CrossFit. Pradėjęs profesionaliai sportuoti, vyras alkoholio pusėn net nebežiūri – gurkšnį kitą sau leidžia tik per dideles šventes. T.Gudžiauskas aiškino, kad sportas ir alkoholis nėra suderinami ir papasakojo, kaip kenkiame sau, jei sportuodami vis tiek nevengiame ir išgerti.
Kiekvieną sykį, kai sportuojantis žmogus išgeria, T.Gudžiausko teigimu, jis žengia du žingsnius atgal. Jeigu išgeriama tiek, kad žmogus apsvaigsta, grįžti į pradinę formą prireikia net kelių savaičių.
„Sportininkai vengia gėrimo, kad jis nepakenktų jų rezultatams. Labai sunku atkurti kraujotaką, kenkia labai nervinei sistemai“, – aiškino vyras.
„Burnelės“ nevengiantys sportininkai labai apkrauna širdį – kitą dieną po išgertuvių jai tenka labai didelis krūvis.
Tyrimai rodo, kad Lietuvoje sportuoja ar mankštinasi beveik pusė gyventojų. Alkoholis žalą padaro ne tik profesionaliems sportininkams, bet ir mėgėjams, tarkime, tiems, kurie sportuoja kelis kartus per savaitę.
„Alkoholio reikėtų visiškai atsisakyti. Galima rasti kitų būdų laikui praleisti. Jeigu lietuvis nesugeba pasilinksminti neišgėręs, niekas jo neatkalbės. Juk galima rinktis vietoje naktinio klubo sporto klubą. Tai priklauso ir nuo draugų“, – kalbėjo T.Gudžiauskas.
Vyrui metus gerti, pasakojo jis, pasikeitė ir visas draugų ratas.
„Buvo tokių, kurie net į miestą neišeina išgert – namie svaiginasi, o iš to negimsta nė viena originali idėja. O sportuodamas gali susitikti su krūva bendraminčių, įvairių sričių atstovų, gimsta planai, susitinka ir verslo partneriai klube“, – pasakojo vyras.
Prastas planas – sportuojant atgailauti už pagirias
T.Gudžiauskas pastebi, kad dažnai pirmadieniais į sporto klubą ateina nemažai žmonių, kurie savaitgalį vartojo alkoholio, o savaitės pradžioje tarytum nori išpirkti nuodėmes.
Kitą dieną po išgertuvių jau geriau pailsėti, nesigraužti taip smarkiai ir tik lengvai pasivaikščioti, nes sportuojant širdis patirs labai didelį krūvį, – patarė T.Gudžiauskas.
„Matome, kad pirmadieniais į sporto klubus ateina daugiausia žmonių, tokie nuodėmiautojai, kurie pirmadienį nori atkurti pusiausvyrą, savigrauža juos kankina“, – sakė jis.
O sportuoti pagirių metu yra itin bloga mintis, nes kūnui trūksta skysčių ir vyksta dehidratacija. Pagirių metu sportuojantys žmonės neretai išbąla, netgi pradeda alpti, mat kepenys dar skaido alkoholį.
„Kitą dieną po išgertuvių jau geriau pailsėti, nesigraužti taip smarkiai ir tik lengvai pasivaikščioti, nes sportuojant širdis patirs labai didelį krūvį. Stresas organizmui bus dvigubas. Čia yra labai baisu“, – aiškino sportininkas.
Negana to, alkoholis organizmui daro ir ilgalaikę žalą. Alkoholis, kaip aiškino sportininkas, stabdo raumenų atkūrimą: „Per treniruotes plėšom raumenį ir kaupiasi pieno rūgštys, o alkoholis stabdo tą raumenų statybą. Raumuo iš lėto atrofuojasi, yra iš lėto užmigdomas.“
Todėl T.Gudžiausko požiūris į alkoholį yra griežtas – jis pataria gerti nebent švenčių metu, kai reikia atsipalaiduoti, tačiau vis tiek labai simboliškai.
Alkoholį pamiršti rekomenduojama ir tiems, kurie yra pasiryžę atsisakyti kelių nereikalingų kilogramų.
„Visiškai stabdomas yra virškinimas, lėtinama medžiagų apykaita. Skrandis turi ką kitą veikti be to, kad jam reikia skaidyti maistą. Kai pats mečiau gerti, per tris mėnesius numečiau 16 kilogramų. Tai padarė didžiausią įtaką“, – savo rezultatais pasigyrė treneris.
Pamirškite alkoholį ir tuo atveju, jeigu po treniruotės susiruošėte į barą.
„Jeigu tu geri, tai tau nėra tikslo eiti į sporto klubą. Kam tau save alinti – ir taip organizmui didelis stresas yra. Tai yra visiškai nederinami dalykai“, – pasakojo sportininkas.
Kas sportuoja – vartoja mažiau
Neseniai tyrimų agentūros „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad sportas mažina žmonių norą išgerti.
Beveik pusė apklaustųjų sakė, kad sportuoja arba mankštinasi. Pusė pastarųjų mano, kad, nustoję tą daryti, veikiausiai pradėtų vartoti daugiau alkoholio. Net 12 proc. jų pasakė, kad išgertų daug daugiau alkoholio. Tiesa, buvo ir tokių (9 proc.), kurie mano, kad, nustoję sportuoti, suvartotų mažiau svaigiųjų gėrimų.
Net ir tie, kurie nesportuoja (tiksliau, pusė jų), mano, kad sportuojantys šalies gyventojai alkoholio suvartoja tikrai mažiau negu fiziškai neaktyvūs žmonės.
Tyrimą atlikusios bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas pastebi aiškų ryšį tarp fizinio aktyvumo ir alkoholio vartojimo. „Dažnai sportuojantys respondentai labiau užtikrinti, kad sportas jiems mažina poreikį išlenkti stikliuką“, – sako jis.
Kodėl sumažėja alkoholio suvartojimas, pradėjus sportuoti? 42 proc. žmonių sakė, kad tam tiesiog laiko lieka mažiau – rečiau dalyvaujama susibūrimuose, kurie nėra atsiejami nuo alkoholio.
„Spinter tyrimai“ nuomonės šiuo klausimu teiravosi ir Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos (LSKA) vadovo Aurimo Mačiuko. Pastarojo teigimu, žmonės kartais geria iš nuobodulio, taip netgi sprendžia savo užimtumo problemą.
