Pokalbis su ginekologe tabu tema: kaip lytinių organų atjauninimas susijęs su moters pasitenkinimu

Pas ginekologę, kaip ir pas kitus gydytojus, paprastai einama tuomet, kai pradeda kamuoti bėdos – sutrinka lytinių organų veikla, atsiranda skausmai, prasideda menopauzė ir pan. Lietuvos estetinės ginekologijos asociacijos prezidentė, ginekologė doc. dr. Daiva Bartkevičienė įsitikinusi, kad ginekologas gali padėti išspręsti intymaus gyvenimo problemas, jeigu moteris turės drąsos apie jas prabilti.
Pora
Pora / 123RF.com nuotr.

Pasak gydytojos, moterys, dažnai to net nežinodamos, dešimtmečius kenčia dėl nevisaverčio intymaus gyvenimo, nors užtektų atvirai pasikalbėti su savo gydytoju, ir problema būtų išspręsta. Pašnekovė teigia, kad pasaulyje estetinės ginekologijos procedūros jau nėra naujiena; tokia galimybė suteikiama ir Lietuvos moterims.

D.Bartkevičienės iniciatyva Tarptautinę moters dieną – kovo 8-ąją – vyks tarptautinė konferencija „Estetinė ir rekonstrukcinė ginekologija – šiuolaikinės aktualijos“, kurioje bus pateikta mokslinių tyrimų šia tema retrospektyva, medikai iš Lietuvos ir kitų šalių pasidalins savo patirtimi, o vienas žymiausių ekspertų – prancūzų gydytojas dr. Nicolas Berreni – praves meistriškumo kursą.

Veido ar rankų odos atjauninimo tema – mums įprasta. Tačiau kalbėti apie panašias manipuliacijas su lytiniais organais dažnai neapsiverčia liežuvis. Jūs sakote, kad tai svarbi tema. Kodėl?

– Mūsų veido odos būklę palaiko tam tikra tarpląstelinė medžiaga. Su amžiumi šios medžiagos mažėja, todėl mūsų veidai ar rankos raukšlėjasi. Natūralu, kad sensta ne tik šios kūno dalys, bet ir lytiniai organai: jie glemba, praranda savo formą, be to, anatomiją pakeičia nėštumai bei gimdymai. Šie fiziologiniai pokyčiai su amžiumi tik ryškėja.

Asmeninio archyvo nuotr./Akušerė-ginekologė doc. dr. Daiva Bartkevičienė
Asmeninio archyvo nuotr./Akušerė-ginekologė doc. dr. Daiva Bartkevičienė

Vis dar kartais galima girdėti nuomonę, kad estetinė rekonstrukcinė ginekologija susijusi tik su grožiu, kitaip tariant, perteklinė procedūra. Mano praktikoje pasitaikė vos kelios moterys, kurios norėjo koreguoti lytinių lūpų formą dėl estetikos. Tačiau iš tiesų šios ginekologijos srities tikslas – užtikrinti moterims visavertį lytinį gyvenimą.

Dauguma moterų, kurios atvyksta šioms procedūroms, jaučia diskomfortą dėl po gimdymo pasikeitusių genitalijų. Beje, kai kuriose pasaulio šalyse moterys po gimdymo gauna reabilitaciją šioje srityje.

Su jomis kalba psichologas, paaiškina, kad nuo šiol jų lytiniai santykiai tikrai pasikeis, jie nebus tokie, kaip anksčiau, nes anatomiškai pasikeitė jų genitalijos, yra sudaromas reabilitacijos planas, kineziterapeutė parodo Kėgelio pratimus genitalijų elastingumo atsistatymui. Po pirmo gimdymo pokyčiai dar taip smarkiai nesijaučia, bet po antro ir daugiau gimdymų jie vis ryškėja.

Kita didelė moterų grupė – pereinančios į perimenopauzės ar menopauzės laikotarpį. Paskaičiuota, kad Europoje vidutinė moters gyvenimo trukmė yra 80–82 metai, o perimenopauzė ir menopauzė prasideda maždaug nuo 50-ties, vadinasi, pusę gyvenimo moteris gyvena nevisavertiškai. Dėl audinių atrofijos lytiniai santykiai tampa skausmingi, moteris nebenori mylėtis.

Taip pat labai aktuali tema, kuri dar mažai liečiama, – savijauta po vėžio gydymo. Šiuo metu turiu 29 metų pacientę, kuriai buvo diagnozuotas trečios stadijos gimdos kaklelio vėžys. Po gydymo, o gimdos kaklelio vėžio pagrindinis gydymo būdas – spindulinė terapija, ji nebegali gyventi lytinio gyvenimo ir jai reikia procedūrų, kurios atstatytų jos makšties epitelinį audinį.

Taigi estetinė ginekologija pirmiausiai sugrąžina moteriai visavertį gyvenimą. Gaila, kad ne visi medikai mūsų šalyje pasiruošę kalbėti ir konsultuoti seksualinės sveikatos klausimais.

Intymios problemos
Intymios problemos

Taigi visos moterys neišvengiamai patiria lytinių organų senėjimo simptomus?

– Taip, pagrindiniai su amžiumi susiję lytinių organų pokyčiai – gleivinių sausumas ir atrofija. Su amžiumi mažėja ir riebalinio audinio, dėl to šiose vietose atsiranda sausumas, o kad moteris galėtų gyventi visavertį lytinį gyvenimą, genitalijose turėtų būti drėgna, antraip lytiniai santykiai tampa skausmingi. Be to, gleivinė suplonėja, todėl lytinių santykių metu gali įtrūkti, plyšti, kraujuoti. Visa tai sukelia nemalonius pojūčius.

Su senėjimo procesais susijęs ir kitas nemalonus dalykas – vystosi šlapimo nelaikymas. Po nėštumų ir gimdymų pasikeičia organų anatomija – tam tikros struktūros praplatėja, šlaplė pakeičia savo kampą, todėl su amžiumi, audiniams atrofuojantis, atsiranda šlapimo nelaikymo problemų. Kartais ir dėl to moteris bijo mylėtis, nes lytinio akto metu gali nesulaikyti šlapimo.

Kai pora susiduria su nesklandžiais lytiniais santykiais, dažnai priežasčių ieškoma psichologijos srityje, jiems siūloma daugiau kalbėtis apie lytinius santykius. Klausant jūsų, peršasi mintis, kad kartais priežastys būna tik fiziologinės?

– Taip, gana dažnai nesklandžių intymių santykių priežastys būna anatominės ir fiziologinės – jas paprastai nesunkiai gali išspręsti medikai. Kartais tam neprireikia net pusvalandžio.

Makštis ir tarpvietės sritis turi daug nervinių skaidulų, jos atlieka svarbų vaidmenį siekiant ir moters, ir vyro lytinio pasitenkinimo. Dėl amžiaus ir gimdymų įtakos dubens ir makšties raumenyse įvyksta pokyčių: tonusas mažėja, raumenys glemba, nyksta jų stangrumas ir makšties atraminiai mechanizmai, kartu sumažėja ir seksualinis jautrumas.

Kai kurias moteris tiek kasdieniame gyvenime, tiek intymių santykių metu gali varginti šlapimo nelaikymas ar dujų kaupimasis. Dėl to diskomfortą patiria abu partneriai.

Ar gali būti ir taip, kad moteris prašo įvairių procedūrų, tikėdamasi pagerinti pašlijusius santykius su partneriu, tačiau akivaizdu, kad jos nepadės, nes problemos – psichologinės?

– Būna ir tokių pacienčių, kurias apžiūrėjusi nematau jokių didelių fiziologinių pakitimų. Tuomet joms siūlau apsilankyti pas psichologą. Tačiau kaip tik daugiau moterų „tempia gumą“, nesiryžta kreiptis dėl jas kankinančių bėdų, pavyzdžiui, šlapimo nelaikymo, skausmingų lytinių santykių, makšties sausumo.

„Fotolia“ nuotr./Vizitas pas ginekologą
„Fotolia“ nuotr./Vizitas pas ginekologą

Dažna priežastis – operacijos baimė. Tačiau per pastaruosius metus medicinoje įvyko daug pokyčių, dėl naujų technologijų klasikinių operacijų atliekama gerokai mažiau, o ir jos daromos tik naudojant minimalią invaziją. Šiais laikais daugybė priemonių padeda išvengti operacinio gydymo.

Svarbiausia, kad moterys pokyčiams ryžtųsi dėl savęs, o ne dėl kitų. Nors mano praktikoje buvo atvejis, kai atėjo vyras, nešinas didele puokšte gėlių: „Nežinau, ką padarėte mano žmonai, bet viskas „ten“ dabar yra kitaip...“

Kokios tai procedūros?

– Minėtoms problemoms spręsti pasitelkiama lytinių lūpų korekcija, intymios zonos atjauninimas. Moterims gali būti suleidžiama hialurono rūgštimi arba trombocitais papildytos plazmos preparatų, makšties sienelės gali būti sutvirtinamos naudojant CO2 lazerį.

Pavyzdžiui, pastaroji procedūra rekomenduojama moterims, kurioms po trečio ar ketvirto (pasitaiko, kad ir po antro) gimdymo reikia susiaurinti makštį arba kurios kenčia nuo makšties vidinių audinių suglebimo ir patiria įtampą dėl šlapimo nelaikymo.

Iš tiesų procedūrų yra labai įvairių, jos parenkamos pagal problemos pobūdį. Pavyzdžiui, populiarių trombocitais praturtintos plazmos injekcijų negalima taikyti po onkologinių ligų, tačiau šioms pacientėms tinka hialurono rūgšties injekcijos. Kiekvienu atveju rekomenduojamas tam tikras procedūrų ciklas.

Tarkime, esant šlapimo nelaikymui taikomos trys lazerio procedūros. Po pirmosios pagerėjimas būna 20 proc., po antrosios – apie 50 proc., po trečiosios – 70 proc. ir laukiamas efektas po pusmečio, nes būtent tiek laiko reikia pasigaminti kolagenui tarpląsteliniame audinyje.

Kiek gyvuoja estetinė ginekologija pasaulyje?

– Tai gana nauja, maždaug dešimtmetį gyvuojanti sritis. Amerikoje šios srities specialistai ruošiami nuo 2007 m., o Europoje šiemet vyks tik ketvirtasis pasaulinis kongresas. Tačiau mokslas sparčiais žingsniais žengia į priekį, ir tai natūralu. Juk moterys nori kokybiškai gyventi ir būdamos dvidešimties, ir penkiasdešimties.

Vida Press nuotr./Moteris
Vida Press nuotr./Moteris

Aš kaip tik sakau, kad įžengus į penktą dešimtmetį prasideda geriausias laikas. Profesiniame gyvenime viskas jau sudėliota, vaikai užauginti, nebereikia jaudintis dėl neplanuoto nėštumo. Ar gali būti geresnis laikas mėgautis gyvenimu, kai beveik visą dėmesį gali skirti tik sau ir savo partneriui?

Bene didžiausias dėmesys šiai sričiai skiriamas Italijoje. Čia lazerinės procedūros kompensuojamos valstybės. Galima sakyti, kad Italijos politikos devizas – „Už moters gyvenimo kokybę!“ Vokietijoje, kitose šalyse kompensuojama moters reabilitacija po gimdymo, vykdomos įvairios švietėjiškos programos, kaip lytinį gyvenimą gali pabloginti antsvoris, nejudrus gyvenimo būdas, sėdimas darbas ir pan.

Ar šiomis procedūromis gali sustiprinti seksualinį pasitenkinimą bet kuri moteris?

– Estetinė ginekologija gali būti taikoma ir tokiais tikslais, bet iš tiesų rimtų studijų šioje srityje nėra. Medicinoje kiekvienas gydymas turi būti pagrįstas moksliniais įrodymais. Šiuo metu yra įrodyta, kad estetinė ginekologija padeda esant makšties gleivinės sausumui ir šlapimo nelaikymui dėl atrofijos (menopauzinio sindromo atveju) bei esant įtampos šlapimo nelaikymui, kuris gali kamuoti bet kuriame amžiuje.

Kodėl pati susidomėjote šia tema?

– Norisi padėti moterims pagerinti jų gyvenimo kokybę. Turime pagaliau pripažinti, kad lytinis gyvenimas yra svarbus ir jeigu jame yra problemų, reikia jas spręsti. Norėtųsi, kad ateinanti nauja medikų karta ne tik įgytų žinių apie ligas, reprodukcinę moters funkciją, bet ir atsigręžtų į jos psichologines problemas, susijusias su fiziologija.

Gal kai kam pasirodys, kad tai tiesiog nereikalingas užsiėmimas, tačiau man norisi sulaužyti mūsų visuomenėje egzistuojančius tabu ir garsiai kalbėti apie stigmas, apie kurias moterys patyliukais, nedrąsiai prasitaria mano kabinete.

Daug metų kasdien bendraudama su moterimis stebėjau, su kokiomis problemomis jos susiduria, mačiau, kad yra tokių, kurių mūsų šalyje niekas nesprendžia, o moterims jos trukdo gyventi. Fiziologinės bėdos sukelia psichologinių – taip patenkama į užburtą ratą, iš kurio išėjimo nėra.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs