22 metus policijoje dirbančios pareigūnės, dviejų vaikų mamos L.Paklinos nuomone, kalbėtis su vaikais apie narkotikų vartojimo pasekmes reikia nuo ankstyvo amžiaus.
Kalbantis svarbu „neperspausti“
L.Paklina sako, kad pirmasis pokalbis su vaiku apie rūkymo, alkoholio, narkotikų vartojimo žalą turėtų būti tada, kai vaikas jau mokosi mokykloje.
„Mes su mokyklinio amžiaus vaikais kalbame – apie pasekmes, apie atsakomybę. Policijos pareigūnai nuolat lankosi mokyklose, švietimui, prevencijai dabar skiriama nemažai dėmesio“, – sakė L.Paklina.
Tačiau kalbėtis su vaikais apie narkotikų vartojimo pasekmes turėtų ne tik mokytojai ar pareigūnai, bet ir tėvai.
„Manyčiau, kad namuose toks pokalbis turėtų būti, kai vaikui sueina 8–9 metai. Tokio amžiaus vaikai pagal jų išsivystymą, brandą jau geba atskirti kas yra blogai, kas – gerai“, – teigė L.Paklina.
Savo vaikus užauginusi pareigūnė sako, kad jai, kaip ir kiekvienai mamai, taip pat teko išgyventi laiką, kuomet ėmė baimė dėl savo vaikų, juolab kad paslydusių vaikų ir paauglių ji matė ne vieną.
„Supratau, kad kalbant šiomis temomis labai svarbu „neperspausti“, tačiau taip pat svarbu – pasakyti pakankamai. Visų pirmą patarčiau pokalbius pradėti apie tai, jog rūkymas (nes dažnas vaikas mato rūkančius tėvus, artimuosius) yra blogas įprotis, kuris kainuoja brangiau, nei nupirkti žaislą parduotuvėje, o ir labai stipriai kenkia sveikatai.
Vartojantys narkotikus žmonės gyvena labai trumpai, jie nebevaldo savo gyvenimo.
Vėliau reiktų pasikalbėti apie alkoholio vartojimo pasekmes, nes prie alkoholio labai greitai priprantama, jį vartojantis niekada nebebūna laisvas, gebantis daryti gerus darbus. Ir tik po to kalbėtis apie narkotikus, pasiteirauti, ką vaikas apie juos žino, ką apie tai galvoja. Ir labai atsargiai pasakyti, kad vartojantys narkotikus žmonės gyvena labai trumpai, jie nebevaldo savo gyvenimo“, – kalbėjo L.Paklina.
Nėra nepavojingų narkotikų
Jonavoje dirbanti bendruomenės pareigūnė pasakojo, kad narkotikų ir kitų svaiginamųjų medžiagų vartojimas tarp vaikų paplito maždaug prieš 16 metų. Pradžioje ji susidūrė su vaikais toksikomanais, kurie pradėjo uostyti klijus, vėliau jos akiratyje atsirado vaikai, vartojantys „Extazi“ tabletes ir rūkantys „žolę“, dar vėliau – amfetaminą vartojantis jaunimas.
„Kai man sako, kad yra lengvi ir nelengvi narkotikai – aš su tuo nesutinku. Mano nuomone, žolė yra taip pat pavojinga ir žalinga, juolab kad per metus, kai dirbu policijoje, žinau atvejų, kai tariamai nekaltas žolės rūkymas jaunuoliui baigėsi liūdnai. Žmogus nebeišbrido iš šito liūno. Lygiai tas pats ir su klijų uostymu. Apie tai – skaudūs prisiminimai, kalbu apie jau mirusius jaunus žmones.
Prisimenu vaikus, kurie stipriai paslydo. Tai baisu“, – kalbėjo L.Paklina, daugelį metų dirbusi nepilnamečių reikalų inspektore.
Kai man sako, kad yra lengvi ir nelengvi narkotikai – aš su tuo nesutinku.
Be to, vaikas turi žinoti ne tik apie pavojus ir atsakomybę, jam reikia paaiškinti kur jis gali ieškoti pagalbos, ir nukreipti į pagalbą teikiančią įstaigą. Kartais nutinka ir taip, kad pirmasis tėvų pokalbis su vaiku būna tada, kai vaikas jau vartoja narkotikus ar yra pabandęs tai daryti.
„Iš savo darbo patirties sakau: jei sužinojote, pastebėjote (o pastebėti, kaip ir suvokti yra labai sunku), kad vaikas ėmė vartoti narkotikus, neimkite rykštės. Be to, jog vaikų mušti negalima, tai ir nepadės. Nepadės ir tai, jei uždrausite jam laiką leisti prie kompiuterio ar atimsite, pavyzdžiui, mobiliojo ryšio telefoną. Tai – ne tos priemonės“, – tvirtino L.Paklina.
L.Paklinos nuomone, geriausiai tėvams kreiptis į Priklausomybių ligų centrą, nes tinkamą pagalbą gali suteikti tik specialistai.
„Kai vaikas ima vartoti narkotikus ir apie tai sužino tėvai, dažniausiai tėvų akyse galima pamatyti vieną emociją – siaubą, po to ateina panika, nes jie nežino ką daryti. Ir dar tėvams galiu pasakyti – pirmasis narkotinių medžiagų pabandymas dar nėra nuosprendis, ir padėti vaikui galima ir įmanoma, bet reikia pasirinkti tinkamas priemones, aktyviai bendradarbiauti su specialistais“, – kalbėjo L.Paklina.
Ankstyvame amžiuje – paprasčiau
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) turimais duomenimis, dažnai suaugusieji vaikams apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą yra linkę pasakoti tik tada, kai jie tampa paaugliais.
Tačiau, NTAKD specialistų teigimu, ankstyvajame amžiuje daug paprasčiau formuoti sveikos gyvensenos nuostatas. Be to, kuo anksčiau tėvai pradės kalbėti su vaikais apie narkotikus, tuo lengviau bus tęsti šią temą vaikui perkopus į paauglystės amžių – nereikės visko pradėti nuo pradžių.
„Maži vaikai yra daug labiau imlūs, todėl reiktų nepamiršti, kad kalbėjimas apie vaistus, tabaką, alkoholį nėra tik prevencinė priemonė, siekiant, kad ateityje jie nevartotų šių medžiagų. Tai ir saugaus elgesio formavimas.
Specialistai pataria kalbantis su vaikais negąsdinti jų pasekmėmis, o mokytis tinkamai elgtis, ne tik drausti, bet ir aiškinti, kodėl vieno ar kito daryti negalima.
Taip pat dera paaiškinti, kad ne visais suaugusiais asmenimis galima pasitikėti – vaikas turi žinoti, kad yra suaugusiųjų, kurie gali nuskriausti, pakenkti, todėl geriau su nepažįstamais žmonėmis nebendrauti, jei šalia nėra tėvų.
Svarbu vaiką skatinti ieškoti pagalbos, o jis neturi manyti, kad pagalbos prašymas yra silpnumo ženklas.
„Skatinkite pasitikėjimą savimi, nes vaikų savarankiškumas ir pasitikėjimas padeda jiems nesutrikti susidūrus su įvairiomis problemomis, ieškoti sprendimo. Šias savybes didele dalimi lemia tėvai. Įžeidžiančios pastabos, nuolatinė kritika, per didelė kontrolė skatina vaiko nepasitikėjimą savimi ir nepilnavertiškumo jausmą.
Skatinkite ir kritiškai mąstyti. Ne visa informacija, kurią gauna vaikas, yra teisinga, tiksli ar naudinga, todėl išmokykite ją analizuoti: išsiaiškinti, kam ji skirta, kokio tikslo siekiama ją pateikiant ir pan. Vienas iš atvejų, kur toks kritinis mąstymas labai praverčia – reklaminė informacija apie cigaretes ir alkoholinius gėrimus.
Mokykite priimti sprendimus. Kad vaiko priimamas sprendimas būtų konstruktyvus, raginkite iš anksto apgalvoti visus galimus variantus, jų teigiamus ir neigiamus padarinius ir tik tada pasirinkti tinkamiausią. Tai skatins vaikus gerai pagalvoti prieš priimant sprendimus“, – rašoma specialistų parengtose rekomendacijose tėvams.
Kur ieškoti pagalbos?
Patarti tėvams ar globėjams, kur kreiptis įtarus, kad vaikas vartoja psichoaktyviąsias medžiagas, gali ir bendrojo ugdymo įstaigose dirbantys socialiniai pedagogai, psichologai, visuomenės sveikatos priežiūros specialistai.
Psichologinė, medicininė bei socialinė pagalba teikiama savivaldybėse įsteigtuose Psichikos sveikatos centruose (PSC).
Teikiamos pagalbos įvairovė priklauso nuo to, kiek ir kokie specialistai dirba toje savivaldybėje esančiame PSC. Įprastai PSC dirba psichologų, gydytojų psichiatrų, socialinių darbuotojų, psichikos sveikatos slaugytojų komanda. Savivaldybėse įsteigtų PSC sąrašas ir kontaktai pateikiami Valstybinio psichikos sveikatos centro interneto svetainės www.vpsc.lt rubrikoje „Informacinė medžiaga“ „Psichikos sveikatos klausimais“.
Psichologinę pagalbą vaikams, tėvams, pedagogams, šeimoms, bendrojo ugdymo įstaigų vadovams ir specialistams, taip pat konsultacijas sprendžiant vaiko ugdymo problemas teikia ir savivaldybėse esančių Pedagoginių psichologinių tarnybų (PPT) specialistai – psichologai, specialieji pedagogai. Pedagoginė psichologinė pagalba tos savivaldybės, kurioje įsteigta PPT, gyventojams yra nemokama ir konfidenciali. Savivaldybėse įsteigtų PPT kontaktai – www.sppc.lt.
Priklausomybės ligų centruose (https://www.rplc.lt), įsikūrusiuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose bei Panevėžyje, vaikams/paaugliams, žalingai vartojantiems psichoaktyviąsias, bei jų šeimos nariams teikiamos šios paslaugos: ambulatorinė pagalba – priklausomybės ligų gydytojo psichiatro, psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijos; socialinių įgūdžių ugdymas; nemokamas (esant galimybei) vaikų (iki 18 metų) testavimas greito narkotinių medžiagų nustatymo organizmo terpėse testais. Nustačius narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, teikiamos specialistų rekomendacijos dėl galimų tolimesnių veiksmų ir gydymo.
Daugiau informacijos apie tai, kur galite kreiptis pagalbos
„Rinkis gyvenimą“ – 15min turinio projektas, iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.
