Druska nesveika
Dažnai vadovaudamiesi šiuo stereotipu, žmonės iš savo valgiaraščio visiškai išbraukia druską, manydami, kad tai naudinga sveikatai. Iš tikrųjų tiesa yra kiek kitokia. Druska – svarbus natrio, organizmui labai reikalingo mineralo, šaltinis. Jis skatina inkstų veiklą, skrandžio sulčių išsiskyrimą (be natrio druskų nepasigamintų reikiamas kiekis skrandžio sulčių!), gerina virškinimą ir gliukozės (angliavandenių) įsisavinimą. Taip pat natrio chloridas „atsakingas“ už nervinių impulsų perdavimą, padeda palaikyti organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyrą, patekti maisto medžiagoms ir deguoniui į ląsteles. Taigi, jei dėl ligos (inkstų ar kt.) gydytojas neuždraudė vartoti druskos, jos tikrai nereikia išbraukti iš valgiaraščio. Juolab kad jūros druskoje yra beveik trisdešimt du mikroelementai.
Anot natūraliosios medicinos specialisto Liudviko Šalčiaus, žmogus per dieną turi gauti 5–7 g druskos (kupiname arbatiniame šaukštelyje telpa apie 5 g). Kaip senoliai sakydavo, per metus reikia suvalgyti visą pūdą druskos. Tada neturėsite bėdų nei dėl pabrinkusių paakių, galūnių, nei dėl sąnarių, akių ligų, aterosklerozės ir kitų negalavimų. Tačiau tiek druskos galima suvartoti tik tokiu atveju, jei gaunama pakankamai skysčių (iki 2 l per dieną, neįskaitant kavos ir alkoholio). Kai geriama daug vandens, druska organizme nedidina kraujospūdžio, nes išlaikoma elektrolitų pusiausvyra (ją gali vartoti net hipertonikai). Kai organizme yra skysčių stygius, vartojant daug druskos, priešingai, organizme ima kauptis skysčiai, didėja kraujospūdis, tirštėja kraujas.
Saldikliai geriau nei cukrus?
Natūropatai cukrų vadina baltąja mirtimi, o saldiklius laiko sintetiniu produktu, kuris taip pat turi šalutinį poveikį. Nors saldikliai beveik neturi kalorijų, mitybos specialistai nepataria tokiu būdu „taupyti“ kalorijų norint išsaugoti dailią figūrą.
Dabar labai išpopuliarėjo saldikliai ir gėrimai bei saldumynai su sintetiniais cukraus pakaitalais. Kaip nesusižavėsi – juk vienoje saldiklio tabletėje tik nulis kalorijų! Viliojantis pasiūlymas, juolab kad gramas cukraus turi 4 kcal, o šimte gramų yra net 389 kcal. Tad norinčioms sulieknėti saldikliai tapo tikru masalu. Tačiau be saiko vartojami saldikliai sveikam žmogui gali padaryti meškos paslaugą.
Gydytojai nepataria vartoti saldiklių (žinoma, tai negalioja sergantiems diabetu). Bet koks sintetinis maistas kaip ir sintetiniai vaistai turi šalutinį poveikį. Pavyzdžiui, užsienyje saldikliai, kuriuose yra ciklamato, seniai uždrausti. Teigiama, kad piktnaudžiaujant šiuo saldikliu didėja vėžio rizika, gali sutrikti virškinimas ir atsirasti kitų negalavimų.
Pasak amerikiečių mokslininkų, dietiniai gėrimai su saldikliais gali dirbtinai sukelti alkį. Atliekant bandymus su žiurkėmis, pastebėta, kad tos, kurios gėrė vandenį su saldikliais (cukraus pakaitalais), tapo ėdresnės ir nuolat jautė alkį. Šį saldiklių fenomeną mokslininkai aiškina tuo, kad cukraus pakaitai slopina smegenų gebėjimą kontroliuoti alkį ir reguliuoti svorį, t. y. skatina persivalgyti.
Tad be rimtos priežasties saldikliais nepiktnaudžiaukite. Teigiama, kad dirbtinius cukraus pakaitalus organizmas pasisavina prasčiau. Daug sveikiau vietoj cukraus ar saldiklių vartoti natūralų medų, jame gausu naudingų medžiagų, ypač mikroelementų.
Krakmolingas maistas „reabilituotas“
Ne visai tiesa... Nors krakmolas – pagrindinis angliavandenių, kurie suteikia energijos ir sotumo, šaltinis, kasdien valgydami didžkukulių ar kitų krakmolingų produktų, greičiausiai turėsite bėdų dėl virškinimo ir, žinoma, antsvorio. Retai vartojami krakmolingi produktai žalos nepadarys, bet krakmolo perteklius greitai virsta riebalais ir ne tik jais...
Anot natūropatų, virtas krakmolas – tikras nuodas. Krakmolo molekulės netirpsta nei vandenyje, nei eteryje, nei spirite. Netirpios krakmolo dalelės, patekusios į kraujotaką, užteršia kraują ir jame susidaro savotiškų „kruopų“. Kraujas turi savybę išsivalyti nuo visų kenksmingų ir nereikalingų medžiagų, o šį darbą atlieka kepenys. Kai valgoma daug krakmolingo maisto, taip pat kvietinių miltų, sukietėja kepenų audiniai. Be to, teigiama, kad neįsisavintas krakmolas užkemša visą kraujotakos sistemą, moterims tai gali paskatinti mastopatiją, krūties ir gimdos vėžį, o vyrams – prostatitą ir kitus sveikatos sutrikimus.
Nors sakoma, kad duona mūsų kasdieninė, valgant daug smulkiai maltų miltų duonos ir kitų virtų krakmolingų produktų, susidaro kleisteris (tirštos gleivės), kuris užkemša ir sutrikdo virškinimą dvylikapirštėje žarnoje. Patekusi į storąjį žarnyną, ši gleivinga masė netenka vandens, „priauga“ prie žarnų sienelių ir tampa išmatų „akmenimis“. Taigi jei turite problemų dėl užkietėjusių vidurių, venkite krakmolingų termiškai apdorotų produktų (didžkukulių, bulvinių blynų, gruzdintų bulvių, duonos ir kt.).
Jei negalite nė dienos gyventi be krakmolingų produktų, specialistai juos pataria valgyti kartu su šviežių daržovių salotomis (išskyrus pomidorus ir žalumynus). Krakmolą organizmas geriau perdirba, jei nestinga vitaminų C, PP ir B grupės, kurių gausu daržovėse.
Anot specialistų, krakmolo žmogui reikia tiek, kad būtų kompensuotas cukraus poreikis – krakmolas gliukoze virsta laipsniškai veikiant fermentams. Krakmolo organizmas negali įsisavinti. Kasa turi 5–6 valandas įtemptai dirbti, kad paverstų krakmolą cukrumi, kurio mums reikia visiškai nedaug.
Jei kasdien atsikrenkščiate krakmolingomis gleivėmis, tai – ženklas, kad jos perpildė organizmą. Gleivių perteklius sukelia lėtinę (dažnai su alergija maišoma) slogą bei kitus peršalimo simptomus.
Ypač venkite krakmolingų produktų, jei dirbate sėdimąjį darbą, mažai judate ir išeikvojate nedaug energijos. Arba juos valgykite pirmoje dienos pusėje. Bulvėse yra 18–20 proc. krakmolo. Makaronus rinkitės nerafinuotų miltų, geriausi tie, kurie pagaminti iš kietagrūdžių kviečių. Krakmolo turi ankštinės daržovės, kruopos, makaronai, duona, bananai, morkos, iš miltų pagaminti produktai ir kt. Žalių produktų krakmolą organizmas perdirba greičiau ir kitaip nei virtų.
Mielės nieko blogo? Deja…
Anot mitybos specialistų, su raugu kepta duona turi mažiau riebalų, daug ląstelienos, kuri gerina virškinimą, ir yra sotesnė. Valgant tokią duoną, lengviau kontroliuoti svorį. Ir tai toli gražu ne visi bemielių produktų pranašumai.
Natūraliosios medicinos specialistai pataria valgyti duoną be mielių, nes mielės žarnyne sukelia puvimo procesus. Be to, mokslininkų ištirta, kad mielės skatina atsinaujinti navikus. Neatsitiktinai onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms negalima vartoti B grupės vitaminų, kurių gausu ir mielėse.
Valgydami mielinę, ypač baltą, duoną ar kitus mielinės tešlos gaminius, ypač kenkiate žarnyno mikroflorai, nes jai nuolat tenka atlaikyti mūšį su puvimo bakterijomis. Todėl daugelio žmonių organizme trūksta gerųjų bakterijų.
Geriausiai rinktis rupių miltų produktus arba keptus be mielių. Jei vis dėlto mėgstate mielinius kepinius, bent jau nevalgykite šviežių, palaukite dieną ar dvi. Tada mielės praranda aktyvumą ir yra mažiau kenksmingos. Kad nebūtų kieta, galite valgyti skrudintą duoną, gaminti skrebučius ir pan.
