Michaelas Pollanas jau 25 metus rašo maisto temomis. Dažna jo knyga tampa bestseleriu. 2010 m. „Time“ žurnalas jį įtraukė į 100 įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą.
M. Pollano mitybos taisyklės:
• Nevalgykite to, ko jūsų močiutė nelaikytų maistu.
Įsivaizduokite, kad po parduotuvę vaikštote su savo močiute. Prieinate prie lentynų su žuvies konservais. Imate tūbelę su tuno aptepu, o tavo močiutė būtų šventai įsitikinusi, kad tai – dantų pasta. Tai – įtikinama priežastis vengti tokių produktų, nes, be tuno, ten yra visai nenaudingų komponentų – tirštiklių, emulgatorių, konservantų ir pan. Verčiau imkite įprastą tuno konservų dėžutę ir aptepo pasigaminkite pati.
• Nepirkite maisto, kurio sudedamųjų dalių nerastumėte tradicinėje virtuvėje.
Digliceridai, ksantano guma, kalcio propionatas... Šių dalykų tikriausiai neturite savo virtuvės spintelėje, kodėl kiti turėtų jums juos siūlyti? Visi šie priedai naudingi tik gamintojams, kad produkcija kuo ilgiau negestų, atrodytų patraukliai, žadintų apetitą.
• Stenkitės į pirkinių krepšelį nedėti produktų, kuriuos sudaro daugiau kaip 5 sudėtinės dalys.
Ši taisyklė galioja produktų sudėčiai, o ne patiekalų receptams. Recepte gali būti dešimtys komponentų – tai puiku! Bet produktų, pavyzdžiui, pieniškų dešrelių, kurių sudėtyje, be mėsos, yra dar septyni komponentai, verčiau nevalgyti. Tokių netgi jūsų šuo nenorės valgyti.
• Būkite atsargesni į krepšį dėdami produktus, ant kurių puikuojasi ryškiomis didelėmis raidėmis išspausdinti šūkiai apie naudą sveikatai.
Skamba kaip paradoksas, bet pasvarstykite: kad būtų galima paskelbti tokį šūkį, reikia didelių mokslinių tyrimų, kuriems pinigų gali skirti tik didelės kompanijos. Tai jos ir garsina, kad margarinas yra sveikiau už sviestą, nors tai labai abejotina. Ūkininkas, suslėgęs kelis ožkų pieno sūrius, tiesiog neturi lėšų ir galimybių moksliškai pagrįsti savo gaminamų produktų vertės. Bet tai tikrai nereiškia, kad margarinas geriau už naminį sviestą.
• Nesižavėkite dietiniais produktais.
Dietiniai produktai gaminami jau keturis dešimtmečius, o nutukusių žmonių vis daugėja. Argi ne paradoksas?.. Iš tiesų yra svarbu ne ko, o kiek valgome. Dietinį produktą pasirinkęs žmogus paprastai jo suvalgo gerokai daugiau. Tai įrodyta eksperimentais!
• Nepirkite imitacijų.
Turimi galvoje tokie produktai, kaip neriebus sviestas ar „baltyminis riebalinis sūrio gaminys“. Verčiau nusipirkite mažesnį, bet tikro sūrio gabaliuką!
• Išmokite orientuotis didžiuosiuose prekybos centruose.
Psichologiniai tyrimai rodo, jog vos vienas kitas pirkėjas iš prekybos centro išeina nešinas tik tomis prekėmis, kurių jam tikrai reikėjo.
• Valgykite tokį maistą, kuris, jei nesuvalgytumėte, supūtų.
Gamintojai įsigudrino gaminti „nemirtingus“ produktus, kurie parduotuvių lentynose gali stovėti kelerius metus. Tuo nesunku įsitikinti, kai pasižiūri į galiojimo terminus.
• Mėsos – mažiau, daržovių – daugiau
Tai, kas stovėjo ant vienos kojos, yra geriau negu tai, kas stovėjo ant dviejų ar ant keturių kojų Tai – kinų patarlė, išaiškinama taip: augalų valgyti sveikiau nei paukštienos ar kitokios mėsos.
Suprantama, neturite tapti vegetare, kad galėtumėte sakyti, jog sveikai maitinatės. Vis dėlto augalinis maistas turėtų sudaryti didesniąją valgiaraščio dalį. Daugelio mėsavalgių žmonių tradicinis antrasis patiekalas atrodo taip: 200 g mėsos ir 100 g daržovių. Pakeiskite šį santykį: 100 g mėsos ir 200 g daržovių, ir turėsite sveikatai naudingesnį patiekalą.
• Neišpilkite vandens, kuriame virėte daržoves.
Daržovių nuovire yra nemažai vertingų medžiagų, tai kodėl atsisakyti gero daikto? Vartokite jį sriuboms, padažams arba, jei nieko neketinate gaminti, palaistykite gėles.
• Nesižavėkite didelėmis žuvimis.
Žuvis – išties sveikas produktas, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad kai kurių rūšių žuvys gali ne pamaitinti, o apnuodyti organizmą. Pastaruoju metu dėl didėjančio aplinkos užterštumo jūrose ir vandenynuose sparčiai kaupiasi gyvsidabris. Nustatyta, kad kuo didesnė ir riebesnė žuvis, tuo daugiau ji sukaupia gyvsidabrio. JAV Maisto standartų agentūra siūlo moterims, kurios nori pastoti, yra nėščios arba maitina krūtimi, visiškai atsisakyti tunų, kardžuvių, didžiųjų skumbrių. Išvada iš šios rekomendacijos peršasi savaime: šių rūšių žuvies verčiau nevalgyti niekam!
• Nevalgykite pusryčių dribsnių, kurie nudažo pieną.
Turbūt net nereikia detalizuoti: pieną rausvai ar gelsvai nudažo dažikliai, tarp kurių yra tikrai pavojingų sveikatai. Jei dribsniai pagardinti kakava ar šokolado gabaliukais, viskas gerai – pienas bus maistinės – kakavos – spalvos.
• Kuo baltesnė duona, tuo ji prastesnė.
Sveikiausia – ruginė duona, o jei jau renkatės kvietinę, žiūrėkite, kad joje bent jau būtų vertingų priedų – sėlenų, sėklų, neskaldytų grūdų. Ruginę geriau rinktis tokią, kuri iškepta su raugu, o ne su mielėmis.
• Visko, ką pasigaminate pati, galite valgyti be jokios baimės
Taip, perskaitėte teisingai – visko! Bulvių traškučių, pyragėlių, ledų.... Tik pagalvokite, kiek laiko ir pastangų reikia bulvių traškučiams paruošti: nuskusti bulves, supjaustyti plonyčiais griežinėliais, apšlakstyti aliejumi, pagardinti prieskoniais, sudėti į skardą (viena eile!), o paskui nuolat varstyti orkaitės dureles ir tikrinti, ar nepradėjo svilti... Išeikvosite tiek energijos, kad net kaloringiausias produktas nebepakenks. Tiesa, profesionaliems virėjams, ypač konditeriams, ši taisyklė netinka.
• Mokėkite brangiau, valgykyte mažiau
Kai taupai kiekvieną centą, sunku laikytis šios taisyklės, bet tikrai verta. Pirmenybę teikite ne kiekiui, o kokybei – tai ir sveikatai, ir figūrai į naudą.
• Valgykite, kai išalkstate, o ne kai nuobodžiaujate
Eksperimentai parodė, kad dauguma žmonių tik vienu atveju iš penkių valgo tada, kai jaučia tikrąjį alkį. Kitais atvejais valgoma dėl kitų priežasčių – kai liūdna, nuobodu, kamuoja nuovargis, nerimas, norima užpildyti dvasinę tuštumą. Be to, valgymo laiką lemia ir išoriniai dalykai: valgoma, nes atėjo pietų metas, nes žinoma, kad vėliau nebus laiko užkąsti, nes susitarta papietauti su draugais, nes kas nors vaišina...
• Žinokite: skaniausi – pirmieji kąsniai
Tai šventa tiesa! Jei valgoma susikaupus, nedirbdama jokių pašalinių darbų, tikrai pajunti, kad pirmieji kąsniai gardžiausi. Ekonomikoje tai vadinama mažėjančio naudingumo taisykle, pasak kurios kiekvieno sunaudoto produkto nauda yra mažesnė už prieš tai sunaudoto produkto atneštą naudą.
• Prie stalo praleiskite tiek pat laiko, kiek užtrukote gamindami.
Tai taisyklė, kurios dažnai laikomasi civilizuotose šalyse. Pirmiausia taip pagerbiamas virėjo triūsas, bet ir valgytojams tai išeina į naudą.
• Įsigykite mažesnių lėkščių ir stiklinių.
Pasirodo, aukštos ir siauros stiklinės mums atrodo gerokai talpesnės nei žemos ir plačios. Vieno eksperimento dalyviai iš žemų stiklinių išgėrė 20 proc. daugiau vaisių sulčių nei iš aukštų, nors patys manė, kad iš žemų kaip tik išgėrė mažiau. Šią optinę apgaulę mokslininkai aiškina tuo, kad žmogaus akis pirmiausia įvertina daikto aukštį ir tik paskui – plotį.
Panašiai yra ir su lėkštėmis – iš kuo didesnės valgote, tuo daugiau suvalgote.
• Nevalgykite ten, kur „valgo“ jūsų automobilis.
Turbūt supratote – nepirkite maisto degalinėse. Jei įsigilintumėte į jų siūlomų prekių asortimentą, pamatytumėte, kad nieko sveiko ten nėra. Išskyrus nebent negazuotą vandenį.
• Ypatingas maistas – ypatingoms progoms
Didieji prekybos centrai taip mumis rūpinasi, kad keptas viščiukas ar tortas tapo kasdieniu maistu. Taip neturėtų būti. Juk pati kasdien tortų nekepate? Tai ir nevalgykite. Neatimkite iš savęs malonumo pasimėgauti per šventes. Būtent dėl to šiuolaikinių žmonių jau nebedžiugina šventinis stalas. Juk šventinį maistą jie valgo kasdien.
• Kartais leiskite sau sulaužyti visas taisykles!
Tai išties puiki taisyklė, bet tik tuo atveju, kol jos nepradedi taikyti kasdien...
