Požymiai, kai vaikas, paauglys, suaugęs ar senolis stokoja vitamino D – skiriasi

Tas pats vitaminas, o požymiai, kad jo stingta, skirtingais amžiaus tarpsniais – nevienodi. Ir nors visiems įkalta, kaip svarbu kūdikiams duoti vitamino D lašelių, akivaizdu, kad vyresni vaikai, juolab, paaugliai pamirštami, kaip ir vyresnio amžiaus žmonės, nors jų depresiškumą mokslininkai tiesiogiai sieja su vitamino D trūkumu.
Seneliai ir anūkas
Seneliai ir anūkas / 123rf.com

Faktas, kuris nepriklauso nuo amžiaus – geros nuotaikos vitaminas D mums svarbus, kaip oras, ištisus metus.

Kaip skirtingais amžiaus tarpsniais pasireiškia vitamino D stygius ir į ką ypač atkreipti dėmesį, 15min klausė Apotheka vaistinės Panevėžyje farmacinės veiklos vadovės Justinos Kielienės.

Kaip priminė Justina, vitaminas D yra atsakingas už kalcio, fosforo įsisavinimą, taigi, kai vystosi kūdikio kaulų, raumenų sistemos, ypatingai svarbu, kad šių medžiagų netrūktų. Vitaminas D šiuose procesuose – itin svarbus.

123RF.com nuotr./Stuburas
123RF.com nuotr./Stuburas

„Kad trūksta vitamino D galima įtarti, jeigu kūdikis vangus, nevalgus, pagausėjęs prakaitavimas. Mamytės skundžiasi, kad kūdikis nutrina pakaušyje plaukučius, nes sukioja galvytę, neramus. Gali būti irzlus arba mieguistas“, – kūdikiams pasireiškiančius vitamino D trūkumo požymius vardijo J.Kielienė.

123RF.com nuotr./Mama su kūdikiu
123RF.com nuotr./Mama su kūdikiu

Dvyniams vitaminą D rekomenduoja nuo 7 dienos

Vitamino D stokos sukeltą ankstyvojo amžiaus vaikų ligą – rachitą, kuris pasireiškia medžiagų apytakos sutrikimu (ypač fosforo, kalcio) ir daugelio organų bei sistemų pažeidimu, dar 1645 m. aprašė mokslininkas Davidas Whisleris. XIX a. ši liga buvo susieta su saulės stoka. XX a. pradžioje rachitas pradėtas gydyti žuvų taukais.

123RF.com nuotr./Žuvų taukai
123RF.com nuotr./Žuvų taukai

Trūkstant vitamino D, vaikams gali deformuotis kaukolė, stuburas ir žandikauliai, sutrikti dantų dygimas, atsirasti dėmių dantų emalyje. Įdomu, kad vitaminas D buvo atrastas tik 1919 m. brito biochemiko ir mitybos specialisto Edwardo Mellanby, taip pat tyrinėjusio kūdikių rachito priežastis.

Kai kūdikis gimsta išnešiotas, po sklandaus nėštumo, mamai nestokojus vitamino D, kūdikiui pakanka profilaktiškai skiriamų vitamino D dozių. Išnešiotiems, mamos pienu maitinamiems kūdikiams profilaktiškai vitamino D gydytojai skiria nuo 4 gyvenimo savaitės, neišnešiotiems ir dvyniams – nuo 7 dienos.

Pagalba imuninei sistemai ir dygstant dantims

Augančiam vaikų organizmui vitaminas D taip pat išlieka reikšmingas. Ne tik raumenims, kaulams, kurie vystosi, bet ir pieniniams bei juos keičiantiems nuolatiniams dantims.

„Šiuo laiku vitaminas D svarbus tuo, kad padeda įsisavinti kalcį. Kai jo trūksta, retėja kaulų tankis, taigi, dantukų vystymuisi vitaminas D labai aktualus. Šio vitamino stokojantys vaikai gali būti irzlesni, mieguistesni, dažniau sirgti peršalimo ligomis, nes D vitaminas dalyvauja imuninės sistemos vystymosi stiprinime“, – komentavo Apotheka vaistinės Panevėžyje farmacinės veiklos vadovė.

123RF.com nuotr./Dantų priežiūra
123RF.com nuotr./Dantų priežiūra

Kai šėlsta hormonai ir „valdo“ greitas maistas

Jei tėvų įtaka mažųjų mitybai – reikšminga, jiems augant ir savarankiškėjant kartais jau tenka pakovoti, kad sveikatai naudingų maisto produktų neišstumtų menkesnės mitybinės vertės.

Kaip sakė 15min kalbinta vilnietė Rasa, vaikams tampant paaugliais ima atrodyti, kad pastangos formuoti teisingus mitybos įpročius – perniek. „Jeigu būdami mažesni sūnūs nesiginčydami valgydavo įvairių pieno produktų, žuvies, netgi silkės, kiaušinių, daržovių, o vietoje saldumynų tikdavo vaisiai, jiems augant, kuo toliau, tuo daugiau nesveiko maisto.

123RF.com nuotr./Moksleiviai valgo pietus
123RF.com nuotr./Moksleiviai valgo pietus

„Atrodo, kad ruoštas namuose jiems – kančia, o greitasis – šventė. Susitarti, kad normaliai pavalgytų tampa sunku, nekalbant apie žuvų taukus, vitaminus, kuriais stengdavomės pastiprinti augantį organizmą. Ankstyvoje vaikystėje mielai geriamus paprasčiausius žuvies taukus pradinėse klasėse pakeitė su skoniais, vėliau minkštas vitamino D kapsules tačiau dabar sūnūs ir jo kratosi“, – dalijosi paauglių mama.

Pasak J.Kielienės, tai gana tipiška situacija, nes augant vaikams mūsų įtaka jiems – vis mažesnė. „Vyresniame amžiuje su vaikais sunkiau susišnekėti, tačiau jiems taip pat reikalingas vitaminas D dėl jau minėtų imuninių ligų, o ypač – nervų sistemos stiprinimo. Paauglystė – jautrus amžius, nes vyksta dideli hormoniniai pokyčiai, o vitaminas D labai svarbus normaliai emocinei būklei. Kai jo stokojama, ne tik paauglystėje, bet ir visoms amžiaus grupėms pasireiškia nerimas, apatija, mieguistumas, nuovargis“, – vardijo J.Kielienė.

Rasos būdas pasilengvinti gyvenimą: trys viename

Tam, kad žinotų, koks yra vitamino D lygis sūnų kraujyje, vesdama juos pas gydytoją dėl sveikatos pažymos mokyklai, vilnietė Rasa paprašo skirti ir vitamino D tyrimą. „Taip sutaupau laiko, pagal tyrimo rezultatus gydytoja vaikams skiria vitamino D, na o šiemet juos dar planuoju panaudoti ir kaip argumentą, kodėl reiks vartoti vitamino D“, – sakė mama.

Kalbos, neva vasarą saulės vitamino vartoti nereikia, nes jo pakankamai gauname būdami lauke, Rasos neįtikina: „Kraujo tyrimai arba parodo vitamino D stygių, arba ne“.

123RF.com nuotr./Moteris tepasi apsauginiu kremu nuo saulės
123RF.com nuotr./Moteris tepasi apsauginiu kremu nuo saulės

Apotheka vaistinės Panevėžyje farmacinės veiklos vadovė J.Kielienė akcentuoja ne tik saulės naudą, bet ir galimą žalą odai. Jeigu naudojame apsauginius kremus, nepasigaminame vitamino D.

„Mūsų krašte vasaros trumpos, saulės mažai, be to, saugome odą naudodami apsauginius kremus, o su maistu gauname tik apie 10 proc. mums reikalingo vitamino D. Taigi, mano patarimas būtų, jei trūksta vitamino D, yra jo žemutinė normos riba ar norma – pavartoti papildomai, nepaisant sezono“, – patarė J.Kielienė, pabrėždama, kad vitaminas D svarbus ne tik kūdikiams, mažiems ar vyresniems vaikams, bet ir suaugusiems.

Saugo nuo depresijos ir kaulų retėjimo vyresniame amžiuje

„Pavasarį buvo antplūdis žmonių – skundėsi, kad vos papūtus vėjeliui sunegaluoja, vartoja antibiotikus, pasveiksta, o po poros savaičių – vėl gerklę skauda, kosi, sloguoja“, – prisiminė Apotheka atstovė. Per karščius, atrodo, nebeturėtume sirgti, bet staiga išlenda herpis, o jis, kaip priminė vaistininkė – ženklas, kad pasilpo imunitetas, kuriam taip pat didelės įtakos turi vitaminas D.

Vyresnio amžiaus žmonės išskiriami kaip ypač stokojantys šio vitamino. Kaip akcentavo J.Kielienė, šioje amžiaus grupėje dažna depresija: „Moksliniais tyrimais įrodyta sąsaja tarp vitamino D stygiaus ir depresijos vyresniame amžiuje, taip pat osteoporozė, kai retėja kaulų tankis“.

123RF.com nuotr./Pensininkų pora
123RF.com nuotr./Pensininkų pora

Tyrimų duomenimis, net 85 proc. vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių Lietuvoje stokoja vitamino D.

Kaupti šio vitamino atsargas saulėje sunkiau vyresnio amžiaus moterims, mat menopauzės laikotarpiu gebėjimą gaminti vitaminą D mažina kintanti odos struktūra.

Lengviau serga ir sveiksta po COVID-19 ligos

Pasak J.Kielienės, apie 10 proc. mums reikalingo vitamino D galime gauti iš maisto produktų: jūrinės žuvies, kiaušinių, pieno, kitų, tačiau įsisavinimui trukdo kai kurios virškinamojo trakto, inkstų, kepenų ligos, jei vartojame tam tikrus vaistus ir pan.

123RF.com nuotr./Vitamino D šaltiniai
123RF.com nuotr./Vitamino D šaltiniai

Kaip akcentavo Apotheka atstovė, vitaminas D labai svarbus sergantiems ar persirgusiems COVID-19 liga. „Kaip rodo tyrimai, stokojantys šio vitamino ir greičiau suserga, ir sunkesnė ligos eiga, ir labai ilgą laikotarpį, net apie pusę metų pasireiškia liekamieji reiškiniai, dažni peršalimai, gausus plaukų slinkimas ir t.t.“

Ne šiaip sakoma, kad roges reikia ruošti vasarą – vitamino D atsargomis organizme J.Kielienė patartų rūpintis jau dabar, kad šaltąjį ligų sezoną pasitiktume stiprūs.

Asmeninio albumo nuotr./Justina Kielienė
Asmeninio albumo nuotr./Justina Kielienė

„Dar pavasarį sulaukėme žmonių, kurie, pasiskaitę, pasidomėję, ieškojo vitamino D papildų organizmui stiprinti. Pasipasakojo keli pacientai, kad sirgo kovidu ir kankina įvairūs simptomai, tad priemonių ėmėsi nelaukdami“, – dalijosi Apotheka vaistinės Panevėžyje farmacinės veiklos vadovė. Pasak jos, ligų prevencija vis dar labiau rūpinasi moterys, tačiau organizmo stiprinimas aktualus nepriklausomai nuo lyties.

Kaip rodo tyrimai, vitamino D stinga 4 iš 5 Lietuvos gyventojų, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, paaugliams bei dirbantiems uždarose patalpose, biuruose.

Kokias vitamino D dozes vartoti?

Papildomai vitamino D rekomenduojama vartoti ne tik kūdikiams, vaikams, nėščiosioms ir žindančiosioms moterims, bet ir sergant kai kuriomis kepenų ir inkstų ligomis, turintiems antsvorio ar sergantiems nutukimu, osteoporoze. Didesnė vitamino D dozės skiriamos rūkantiesiems, sportininkams, vartojantiems tam tikrus vaistus.

123RF.com nuotr./Vitaminas D
123RF.com nuotr./Vitaminas D

Kokias tiksliai vitamino D dozes vartoti visų pirma priklauso nuo jo kiekio organizme, amžiaus, lėtinių ligų, kaip maitinasi, kiek laiko praleidžia gryname ore ir pan.

Jei vitamino D – norma ar žemutinė norma, J.Kielienė siūlo 1000 iki 2000 veikimo vienetų profilaktinės vitamino D dozės, stokojant vitamino D – apie 4000veikimo vienetų dozės.

Vitaminas D yra tirpus riebaluose, todėl pirmenybė teikiama aliejinei jo formai. Lašeliais vitaminas D skiriamas kūdikiams, aliejinę forą renkasi žmonės, kuriems sunku nuryti ar tiesiog patogiau vitaminą D vartoti taip, nors yra pačių įvairiausių vitamino D papildų. Populiariausia vitamino D forma – minkštos kapsulės.

Kaip juokauja gydytojai ir vaistininkai, nusipirkti nepakanka, dar reikia ir vartoti – kaip nurodė gydytojas ar vaistininkas.

Daugiau tekstų apie vitaminą D rasite čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis