Kaip natūralus grietinėlės sviestas ir eksperimento būdu išgautos tobulos proporcijos pelnė šlovę „Rivonos“ Kuršėnų vyniotiniui ir kanelėms, kalbėjomės su „Rivonos“ konditerijos cecho technologe Ieva Bagackiene, kuri su 15min skaitytojais pasidalijo sviestinės tešlos juostelių receptu ir gamybos būdu.
Pasak technologės, sviestas produktams suteikia savito, nepakartojamo skonio, o ir kitomis savybėmis skiriasi nuo augalinių riebalų – tiek margarino, tiek aliejaus. „Kad ir ką sakytum, iš karto jaučiasi, kai valgai saldų gaminį, kurio sudėtyje yra sviesto“, – komentavo I.Bagackienė.
Kuršėnų vyniotinio sėkmės paslaptis – proporcija
Vartotojų ypač mėgiamo Kuršėnų vyniotinio kremui naudojamas UAB „Rivona“ Alytaus pieninės gaminamas sviestas. „Mūsų produkcijos gerbėjai Kuršėnų vyniotinį“ yra įvertinę, kaip patį skaniausią, netgi lygindami su parduodamais ne tik „Norfoje“, bet ir kituose prekybos tinkluose“, – sakė technologė.
Paklausta, kokia sėkmės paslaptis, pašnekovė minėjo varškės ir minėto sviesto proporciją vyniotinio kreme.
„Puikaus skonio pasiekėme eksperimentuodami. Tiesiog ragavome ir ieškojome geriausio varianto, kad nebūtų per riebu, o tuo pačiu kremas – standus. Varškė Kuršėnų vyniotiniui priduoda gaivumo, sviestas – purumo, standumo. Bandėme naudoti ir margarino, bet norėjosi prabangesnio riebumo, tad sviestas tiko labiau“, – pasakojo konditerė.
Kuršėnų vyniotinis su ypatinguoju kremu keliauja į visas „Norfos“ parduotuves, kiekiai didžiuliai, tačiau darbo dienos pabaigoje tikrai sunku jo rasti nusipirkti.
Pataria nenukrypti nuo recepto
Pati I.Bagackienė savo namuose mėgsta paruošti kepinių iš sviestinės trapios tešlos. „Svarbiausia, kad sviestas būtų šiltas, antraip sunku jį išplakti iki purumo.
Išsitraukus sviestą iš šaldytuvo iš pradžių jį atšildome iki kambario temperatūros. Tam paprastai prireikia poros valandų. Paskui sviestą su cukrumi plakame mikseriu, kol nebesijaučia cukraus gumuliukų. Po truputį plakant įmušami kiaušiniai. Pabaigoje suberiame persijotus miltus ir kepimo miltelius. Viską išmaišę iki vientisos masės, paliekamą ją kokiai valandžiukei atvėsti šaldytuve, tuomet nelimpa prie rankų ir galima kočioti, formuoti“, – sviestinės tešlos gaminimo principus dėstė technologė.
Iš sviestinės tešlos I.Bagackienė gamina sausainius su aguonomis, cinamonu, obuoliais. „Pridarau „blynelių“, į vidų įdedu pjaustytų obuolių ir užspaudžiu. Tikrai labai skanu. Vaikai labai mėgsta“, – dalijosi konditerė. Pagrindinė taisyklė, kurios ji laikosi gamindama desertus – nenukrypti nuo recepto: kaip parašyta, taip daro“.
I.Bagackienė pasidalijo sviestinės tešlos juostelių receptu ir gaminimo būdu:
-
Miltai 600 g mažesnio glitimo,
-
Sviestas 200 g,
-
Kepimo milteliai 1 arbat. š.,
-
Cukrus 100 g,
-
Kiaušiniai 2 vnt.
Gaminimas:
Kambario temperatūros sviestą plakame su cukrumi kol nelieka cukraus kristalų. Kai masė tampa tolygi ir puri, plakdami po vieną įmušame kiaušinius. Kai sviestas susijungia su kiaušiniais, suberiame miltus ir kepimo miltelius. Tešlą užminkome. Paliekame apie 2val. atvėsti šaldytuve.
Tešlą iškočiojame maždaug 5 mm storio lakštas, išpjauname pailgas juosteles, galime pabarstyti cinamonu su cukrumi ar aguonomis ir susukame lyg sraigtą. Sausainius išdėliojame ant skardos, išklotos sviestu pateptu kepimo popieriumi. Kad viršus blizgėtų ir įgautų švelnaus rusvo atspalvio, juostelių paviršių plonai teptuku patepame išplaktu kiaušinio tryniu. Dedame į orkaitę, įkaitintą iki 200° C ir kepame 10-12 min.
Sviestinių tešlų skirtumai
Trapią sviestinę tešlą galima laikyti šaldytuve kelias dienas. Jos pagrindas – miltai ir didelis kiekis riebalų (sviesto). Pasak technologės, į trapią tešlą gali būti dedama rišamųjų medžiagų, tokių kaip kiaušiniai, grietinė, kefyras, ir kildinimo medžiagų – sodos ar kepimo miltelių. Iš tokios tešlos pagaminti gaminiai būna ypač trapūs. Tai ir saldžios ar sūrios tartaletės, trapūs sausainiai, padeliai ir kiti gaminiai. Jeigu skysčių tešloje per daug – tešla taps kieta ir sausa. Jei skysčių per mažai, tešla trupės ir bus sudėtinga ją formuoti.
Minkšta sviestinė tešla nuo trapios skiriasi savo konsistencija ir yra gaminama iš miltų, sviesto, kiaušinių bei kildinimo medžiagų – sodos, kepimo miltelių. „Iš tokios tešlos gaunami purūs, minkšti gaminiai, pvz., kaip pyragai“, – komentavo I.Bagackienė.
Sluoksniuota sviestinė tešla – viena sudėtingiausių tešlų rūšių. Konditerės žodžiais, ji tarsi „supresuota“, nes kočiojant ir lankstant su riebalų mišiniu, susidaro daugybė plonų sluoksnių. Žiūrint nesimato, bet kepant sluoksniai atsiskiria ir labai stipriai išsipučia, sudarydamas pūsles.
I.Bagackienė atkreipė dėmesį, kad prieš kepant sluoksniuotą sviestinę tešlą būtina lengvai prabadyti, kad tolygiai iškeptų.
Kanelės: kad pavyktų, reikia jausmo
Ne iki purumo išsuktą, o tirpintą sviestą konditerė naudoja gamindama kaneles. „Kad kepant neišsiskirtų riebalai, geriau susijungtų su visa mase, kai kurioms tešloms naudojamas tirpintas, o ne išsuktas sviestas“, – atkreipė dėmesį konditerijos cecho technologė.
Jei sviestinės tešlos sausainius gali iškepti ir mažiau šeimininkavimo patirties turintis žmogus, kanelės, I.Bagackienės žodžiais, jau reikalauja meistriškumo. „Su jomis reikia atsargiai, švelniai, su meile. Jeigu bet kaip darysi, neiškils, nes tešlos pagrindas – pienas, sviestas, cukrus, kiaušiniai, tryniai. Miltų dedama labai nedaug. Reikia ne tik žinoti, bet ir jausmą išsiugdyti, kaip ir ką daryti, kad kanelių ingredientai susijungtų ir iškiltų tešla, o ne pasidarytų buza“, – sakė technologė.
„Norfos“ parduotuvėms „Rivona“ tiekia didesnes ir mažas kaneles. „Jos taip pat labai išpopuliarėjo. Žmonės įvardijo, kad kanelės jiems visų pirma skanios, todėl pradėjome kepti net ir mažytes. Pastebime, kad pastaruoju metu jos populiarumu netgi aplenkė pirmąsias“, – lygino „Rivonos“ konditerijos cecho technologė.
Ypatingųjų kanelių, kaip ir „Rivonos“ Kuršėnų vyniotinio, receptą gamintojai linkę laikyti paslaptyje. Išduoda tik tiek, kad abiem naudoja saldžios grietinėlės „Piemenėlio“ sviestą.
Mokslas atskleidžia vis daugiau naudingų sviesto savybių
Pasak UAB „Rivona“ Alytaus pieninės technologo Lino Sieniučio, sviestas plačiai naudojamas ne tik konditerijoje, bet ir kulinarijoje, ypač – padažams, kitiems pagardams. Nuo senų laikų vertintas natūralus lietuviškas sviestas susigrąžina populiarumą, mokslas atskleidžia vis daugiau naudingųjų jo savybių, todėl šio produkto suvartojimas Lietuvoje auga.
Įrodyta, jog saikingai vartojamas sviestas ne tik suteikia organizmui reikalingų medžiagų. Konjuguota linolo rūgštis, kurios yra natūraliame svieste, padeda mažinti viršsvorį, stimuliuoja imuninę sistemą, padeda palaikyti kaulų tankį, gali padėti sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžio riziką ir t. t.
Kaip pabrėžė L.Sieniutis, sviestui turime būti dėkingi ir už tai, kad jis padeda organizmui įsisavinti A, D, E, K vitaminus, kurie gerai tirpsta riebaluose, todėl yra ypač naudingas vaikams, pasitarnauja sveikstantiems ligoniams.
Natūraliame svieste taip yra daug organizmui reikalingų omega-3 riebiųjų rūgščių. „Šiuo šaltuoju metų laiku sviestas yra ir puikus energijos šaltinis, nes turi daug kalorijų. Jo padauginti nereikėtų, bet, kaip pabrėžia sveikatos specialistai, sviestas turėtų išlikti mūsų mityboje, o ypač – vaikų, kurie nenustygsta vietoje, išeikvoja daug energijos. Augančiam organizmui svarbūs vitaminai, kurių yra svieste, juolab žiemą, kai saulės ir vitamino D gauname mažiau“, – atkreipė dėmesį specialistas.
Pagrindiniai sviesto ir kitų pieno produktų prekiniais ženklai „Norfos“ tinkle – „Piemenėlis“ ir „N“. Kadangi sviestas gaminamas tik iš grietinėlės, tai – vienintelė „Piemenėlio“ sviesto pakuotėje atsispindinti žaliava. „Nededame, kaip kai kurie kiti, įvairių priedų – augalinių riebalų, druskos, žolelių ir pan.“ – sakė L.Sieniutis.
