Nediagnozuota ir negydoma celiakija, anot medikų, gali sukelti osteoporozę (kaulų tankio mažėjimą), diabetą ir kitas įvairias autoimunines ligas, nėštumo komplikacijas, nevaisingumą ir kt., rašoma pranešime žiniasklaidai.
Celiakija galima susirgti visais amžiaus tarpsniais.
Diagnozuotų celiakijos atvejų Lietuvoje skaičius nesiekia 1 proc. visų gyventojų. Specialistų teigimu, oficiali statistika tikrosios situacijos neparodo. Remiantis kai kurių Europos šalių duomenimis, Lietuvoje sergančiųjų šiomis ligomis gali būti 10 kartų daugiau.
„Pagal paciento simptomus, nusiskundimus nei vienas pasaulio gydytojas negali nustatyti celiakijos. Įtariant šią ligą reikia atlikti kraujo ir kitus tyrimus. Tačiau tikrai ne visada gydytojams pavyksta peržengti pirmajį etapą – ir šią ligą apskritai įtarti“, – teigia gydytojas gastroenterologas doc. Vaidotas Urbonas.
Kartais net tyrimais nustatyti celiakiją ar gliuteno netoleravimą būna sudėtinga, todėl pacientui tiesiog siūloma laikytis begliutenės dietos ir stebima, ar jo savijauta gerėja.
Anot jo, kartais net tyrimais nustatyti celiakiją ar gliuteno netoleravimą būna sudėtinga, todėl pacientui tiesiog siūloma laikytis begliutenės dietos ir stebima, ar jo savijauta gerėja.
Žmonėms netoleruojantiems gliuteno dažnai nustatoma netiksli diagnozė dėl simptomų, kurie gali atrodyti labai bendriniai, arba niekaip nesusiję su virškinimo sutrikimais.
„Pavyzdžiui, netoleruojant gliuteno gali sutrikti tuštinimąsis, tada nustatomas dirgliosios žarnos sindromas. Jaučiantiems virškinimo sutrikimus, ir neradus tam priežasčių, nustatomas nervinis išsekimas.
Besiskundžiančiam lėtine sloga, gali būti diagnozuojama alergija namų erkutėms ar žiedadulkėms, nors tai taip pat gali būti gliuteno netoleravimo pasekmė”, – pasakoja tinklaraščio www.begliuteno.lt autorė Kristina Pozingytė.
Lietuvoje apie gliuteno netoleravimą žinoma labai mažai. Todėl žmonės, besilaikantys begliutenės dietos, susiduria su sunkumais parduotuvėse, viešojo maitinimo įstaigose. K.Pozingytė pasakoja nesenus nutikimus, kai pavalgius kavinėje, organizmas sureaguoja į patiekalus, kuriuose iš pirmo žvilgsnio tikrai nėra gliuteno. Taip nutinka dėl to, jog gaminant maistą įvyksta kryžminė tarša – pavyzdžiui, kiaušinienė iškepama neišplautoje keptuvėje, kurioje prieš tai kepė blynai.
„Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog gyvenimas be kvietinių kepinių nesaldus. Taip tikrai nėra“, – sako knygos „Kepiniai be glitimo“ autorė Inga Krasuckienė. – Patikėkite, galima kepti tortus, pyragaičius, sausainius, kurių skonis nesusileidžia įprastiniams kepiniams. Gamindama maistą kaskart atrandu naujų ingredientų ir tai mane įkvepia naujiems receptams“.
Maitinantis be gliuteno tenka keisti ir maisto gaminimo įpročius. Tada labai svarbu, kad specialios dietos besilaikantįjį palaikytų ir šeimos nariai.
