Pirmosios tokios operacijos su analogų neturinčia magnetine sistema atliktos Nacionaliniame vėžio institute. O jau nuo šių metų vasario mėnesio Klaipėdos Respublikinė ligoninė, bendradarbiaudama su įmone UAB „Biovita“, sistemą pradėjo naudoti visų sarginių limfmazgių biopsijų metu, krūties vėžiu sergančioms pacientėms.
Geležies oksido preparatai nėra finansuojami ligonių kasų, tačiau Klaipėdos Respublikinė ligoninė, siekdama naujovių bei saugesnių alternatyvų pacientams, dengia šias išlaidas. UAB „Biovita“ – tai įmonė, siūlanti įvairius diagnostinius sprendimus laboratorijoms, savo veiklą pradėjusi 2017 m. Medicinos naujovę Lietuvoje pristato ir apie unikalias technologijos pasakoja UAB „Biovitos“ pardavimų vadovas Mantvydas Kupstys.
– Kur ši technologija buvo išrasta? Nuo ko viskas prasidėjo?
– „Endomag“ įmonė buvo įkurta 2007 m., kuomet du profesoriai iš Londono (UCL) ir Hiustono universitetų suprato, jog kovoje su onkologinėmis ligomis gali būti naudojami magnetai. Po ilgus metus trukusių kruopščių tyrimų jie pasauliui pristatė magnetinį jutiklį – „Sentimag“ sistemą. Įmonė sėkmingai tęsia savo veiklą ir bendradarbiauja su daugiau nei 600 ligoninių visame pasaulyje, kurios šią technologiją taiko savo pacientams. Nuo pat įkūrimo įmonė pelnė daugybę verslo, inžinerijos ir mokslo apdovanojimų.
– Gal galite papasakoti, kuo ši technologija išskirtinė?
– Pasaulyje ir Lietuvoje sarginio limfmazgio biopsijos procedūra taikoma melanoma, krūties ar endometriumo vėžiu sergantiems pacientams, siekiant kuo anksčiau nustatyti galimas naviko metastazes sritiniuose limfmazgiuose bei paskirti veiksmingiausią gydymą.
Magnetinės „Sentimag“ limfmazgių aptikimo sistemos išskirtinumas – galimybė atlikti įprastą procedūrą be radioaktyvių medžiagų naudojimo. Per daugiau nei 10 metų sukaupti klinikinių tyrimų rezultatai bei pasaulio medicinos lyderių patirtis patvirtina, jog ši moderni sistema yra tokia pat veiksminga kaip ir radioaktyvus žymeklis, tačiau saugesnė pacientui ir patogesnė naudoti medicinos personalui.
Dar vienas išskirtinumas yra tai, jog sistema yra vienintelė rinkoje skirta ne tik sarginių limfmazgių aptikimui, tačiau ir nepalpuojamo (neapčiuopiamo) krūties vėžio vizualizacijai. Šiam tikslui į pažeistą audinį implantuojamas neradioaktyvus žymeklis „Magseed" prieš atliekant pirminę krūties vėžio operaciją arba prieš neoadjuvantinę (prieš operacinę) chemoterapiją.
– Sarginio limfmazgio biopsija atliekama gydant onkologines ligas. Gal galite plačiau papasakoti apie šią procedūrą?
– Vėžys dažniausiai metastazuoja per limfinę sistemą, todėl didžiausia tikimybė pirmąsias metastazes aptikti sritiniuose limfmazgiuose. Sarginiai limfmazgiai apibrėžiami kaip vienas ar keli sritiniai limfmazgiai, kurie pirmieji per limfagysles surenka naviko limfą ir galimai plintančias vėžines ląsteles. Įprasto chirurginio gydymo metu atliekama sarginio limfmazgio biopsija – šios procedūros metu surandami ir pašalinami vienas ar keli limfmazgiai, kurie siunčiami ištirti į patologijos laboratoriją.
Jeigu vėžio metastazių nerandama, patvirtinama, jog liga nėra išplitusi. Teigiamo atsakymo atveju šalinama daugiau limfmazgių ir kai kuriais atvejais atliekama limfonodektomija (visų pažasties duobės limfmazgių šalinimas). Taigi nuo sarginio limfmazgio biopsijos rezultatų priklauso chirurginio gydymo apimtis, onkologinės ligos stadijos ir prognozės įvertinimas bei vėliau taikomas gydymas.
– Kuo skiriasi tradiciniai metodai nuo magnetinės „Sentimag“ sistemos?
– Įprastai sarginio limfmazgio biopsijai atlikti į vėžio pažeistą audinį ar lokaliai aplink naviką suleidžiami radioaktyviu technecio izotopu pažymėti junginiai arba limfos tekėjimo kelią nuspalvinantis audinių dažas. Taikant magnetinę sistemą, naudojama atsekamoji medžiaga „Magtrace“, kuri vizualiai atrodo kaip tamsiai rudos spalvos vandens pagrindo suspensija. Tai medžiaga, kuri yra sudaryta iš mažų geležies oksido dalelių, savo dydžiu prilygstančių vėžio ląstelėms ir turinčių specialią dangą, leidžiančią joms lengvai tekėti limfine sistema. Geležies oksidas yra visiškai nekenksminga medžiaga ir natūraliai suardoma organizme, o svarbiausia, jog nei pacientas, nei medicinos personalas nėra veikiami jonizuojančios spinduliuotės.
„Magtrace“ atsekamąją medžiagą sukaupę limfmazgiai operacijos metu aptinkami, naudojant prietaisą „Sentimag“, kurio veikimas paremtas magnetinės susceptometrijos principu. Specialus rankinis zondas, skleisdamas kintantį magnetinį lauką, laikinai įmagnetina daleles ir tuo pačiu metu aptinka jų sukuriamus mažus magnetinio lauko pokyčius, kuriuos prietaisas paverčia skaitine ir garsine išraiška. Pagal signalo intensyvumą chirurgai nustato tikslią pjūvio vietą ir audinių praskyrimo kryptį.
– Minėjote, jog pagrindinis išskirtinumas yra tai, jog pacientas išvengia jonizuojančios spinduliuotės, tačiau galbūt yra ir daugiau privalumų, kuriuos svarbu paminėti, kalbant apie šią technologiją?
– „Magtrace“ nereikia jokio specialaus paruošimo ar ypatingų laikymo sąlygų, o dalelės pacientui gali būti suleidžiamos prieš mėnesį arba vėliausiai 20 minučių iki operacijos. Tradiciniais metodais naudojamas medžiagas būtina suleisti anksčiausiai parą prieš operaciją arba operacijos dieną. Nutikus įvairioms netikėtoms situacijoms, pavyzdžiui, sutrikus paciento širdies ritmui ar susirgus COVID-19, planuotą operaciją gali tekti atidėti.
Tokiais atvejais, jeigu naudojama geležies oksido suspensija, be pakartotinų injekcijų operaciją galima atlikti ir po mėnesio. Ilgą laiką dalelės nepraranda savo aktyvumo, ir tai neturi jokios įtakos pažymėtų limfmazgių aptikimo kokybei. Lyginant su kitais metodais, šis privalumas suteikia daugiau lankstumo medicinos personalui bei, žinoma, mažiau streso pacientui.
Siekdami naujovių bei efektyvesnio gydymo pacientams, šią technologiją išbandė ne tik Klaipėdos Respublikinės ligoninės ir Nacionalinis vėžio instituto, tačiau ir LSMU Kauno klinikų bei Respublikinės Šiaulių ligoninės krūtų onkochirurgai.
Krūtų onkologas – chirurgas prof. habil. dr. Valerijus Ostapenko dalinasi mintimis, jog 2018 m. pasaulyje krūties vėžys buvo dažniausiai moterims diagnozuojamas vėžys. Remiantis statistiniais duomenimis, 2020 m. krūties vėžys sudarė 13,3 % visų naujų vėžio atvejų, diagnozuotų Europos Sąjungos šalyse. Gera žinia tai, jog JAV ir ES šalyse stebima mirtingumo ir ekonominės naštos mažėjimo tendencija. Mažėjantis mirtingumo rodiklis atspindi ankstyvą krūties vėžio diagnostiką tiek dėl atrankinės patikros, tiek dėl didėjančio informuotumo apie krūties vėžį.
„Ankstyva krūties vėžio diagnostika Lietuvoje ir nacionalinė prevencinė krūties vėžio programa leidžia vis dažniau diagnozuoti ankstyvą krūties vėžį. Sarginio limfmazgio ir nepalpuojamo krūties vėžio vizualizacija – tai auksinis ankstyvo krūties vėžio gydymo standartas“, – teigia Valerijus Ostapenko, profesorius, NVI Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus vadovas.
Patirtimi dalinasi ir Klaipėdos Respublikinės ligoninės bendrosios chirurgijos gydytoja Miglė Stakytė:. „Sarginio limfmazgio identifikavimas ir ištyrimas yra labai svarbus onkologinės ligos stadijos nustatymui ir gydymo taktikos parinkimui. Šiuolaikinis krūtų onkologinių susirgimų gydymas yra pasikeitęs iš maksimaliai toleruotino į labai individualizuotą, optimaliai efektyvų gydymą, todėl labai svarbu su minimaliomis procedūromis tiksliai nustatyti ir pagydyti ligą. Ši procedūra leidžia nustatyti sarginius limfmazgius be jonizuojančios spinduliuotės. Tai tikslus ir visiškai saugus tiek pacientei, tiek jos artimiesiems ar medicininiam personalui, metodas. Be to, lankstus geležies oksido suspensijos suleidimo grafikas yra labai patogus“.
Profesorius, LSMUL KK krūties chirurgijos skyriaus vadovas Algirdas Boguševičius pastebi, kad „kiekvienas tyrimo ar gydymo metodas turi savo privalumų ir trūkumų. Sarginio limfmazgio identifikavimas, naudojant „Sentimag“ metodiką, plečia šios nepakeičiamos procedūros atlikimo variantus, suteikia daugiau pasirinkimo ir galimybių tiek gydančiam gydytojui, tiek pacientui“.
