Preeklampsija ir eklampsija – grėsmingos būklės nėštumo metu: kaip laiku pastebėti

Nors nėštumas nėra liga, yra keletas rimtų, tik šiuo laikotarpiu atsirandančių susirgimų, kurie gali būti pavojingi tiek būsimai mamai, tiek vaisiui, jei laiku nesikreipiama pagalbos. Apie tai, kokios nėščiosios turi didesnę riziką susirgti preeklampsija ir eklampsija, kaip šias būkles laiku pastebėti bei gydyti, portale manodaktaras.lt pasakoja gydytoja akušerė ginekologė, genetikė Sandra Tumėnė.
Sandra Tumėnė ir asociatyvi nuotr.
Sandra Tumėnė ir asociatyvi nuotr. / 123rf.com ir asmeninio archyvo nuotr.

Kas būdinga preeklampsijai?

Preeklampsija – daugelio organų sistemų pažeidimo sindromas, kuris, pasak gydytojos, yra progresuojantis, dažniau moteriai pasireiškiantis nuo dvidešimtos nėštumo savaitės. Esant šiai būklei, atlikus šlapimo tyrimus, neretai nustatoma proteinurija (lot. proteinum – baltymas + gr. uron – šlapimas) – baltymų atsiradimas šlapime.

Preeklampsijai gali būti būdingi tokie sunkūs simptomai:

  • Nėščiųjų hipertenzija, kuri nustatoma tuomet, kai sistolinis kraujospūdis yra didesnis nei 160 mmHg, o diastolinis yra daugiau kaip 110 mmHg. Tačiau akušerė ginekologė S.Tumėnė pabrėžė, jog tai nėra vienkartinis kraujospūdžio padidėjimas nėštumo metu – hipertenzija nustatoma, jei moters kraujospūdis ramybės būsenoje išlieka padidėjęs daugiau nei keturias valandas.

  • Trombocitopenija – trombocitų kiekio sumažėjimas periferiniame kraujyje.

  • Kepenų funkcijos sutrikimas, skausmas, lokalizuojasi epigastriume (nėščioji skundžiasi skausmais ties krūtinkauliu), skrandžio srityje dešiniame šone. Esant šiai būklei, nustatomas ir kepenų fermentų padidėjimas.

  • Inkstų nepakankamumas dažniausiai nustatomas kraujo tyrimo metu (serumo kreatininas gali padidėti daugiau nei du kartus), tačiau nėščioji paprastai jokių aiškių simptomų nejaučia.

  • Centrinės nervų sistemos sutrikimai – nėščioji jaučia itin stiprų galvos skausmą, kuris nesumažėja net ir išgėrus vaistų. Galvos skausmą taip pat gali lydėti ir mirgėjimas akyse, susilpnėjęs periferinis regėjimas, neaiški kalba bei mąstymas ir kt.

  • Bene sunkiausias preeklampsijos požymis – plaučių edema – tai apsunkintas kvėpavimas, silpnumas, dusulys. Ši būklė gali būti itin grėsminga moters gyvybei ir vaisiui.

„Dažnai sakoma, jog gimdymas yra geriausias vaistas nuo preeklampsijos, tačiau net ir susilaukus kūdikio moters sveikatos būklė yra atidžiai stebima, atliekami įvairūs tyrimai, siekiant sužinoti, kaip efektyviai jos organizmo sistemos atsistato po gimdymo“, – teigė gydytoja akušerė ginekologė S.Tumėnė.

Kas sukelia preeklampsiją? Pasak genetikės, aiškių priežasčių nėra. „Ši būklė atsiranda dėl moters kraujagyslių endotelio funkcijos pakitimų, tai pasireiškia kraujagyslių spazmais ir krešėjimo faktorių padidėjimu. Manoma, kad tam įtakos gali turėti genetiniai, imuniniai, uždegimo ir aplinkos veiksniai. Tačiau moteris, turėdama genetinį polinkį, nebūtinai susirgs šia liga, visgi esant keliems faktoriams, yra didelė rizika šiai būklei išsivystyti“, – paaiškino akušerė ginekologė S.Tumėnė.

Preeklampsijos rizikos veiksniai

Didesnė rizika susirgti preeklampsija, anot gydytojos, yra toms moterims:

  • kurios anksčiau sirgo šia liga

  • iki nėštumo sirgo lėtine hipertenzija

  • laukiasi daugiau nei vieno kūdikio

  • kurios serga lėtine inkstų liga ar autoimuninėmis ligomis, pvz. sistemine raudonaja vilklige, I ar II tipo cukriniu diabetu ir kt.

Nedidelė rizika susirgti preeklampsija yra:

  • besilaukiančioms pirmagimio,

  • paauglėms

  • vyresnio nei 35 metų moterims

  • jei tarp nėštumų yra daugiau nei 10 metų

  • turinčioms viršsvorį arba kurių KMI (kūno masės indeksas) yra daugiau nei 35

  • esant šeiminei preeklampsijai, t.y. jei mamai ar seserims buvo nustatyta ši būklė.

    Nustačius preeklampsijos diagnozę, pasikeičia ir vaisiaus priežiūra.

Gydymo būdai

Kadangi preeklampsija yra itin grėsminga būklė tiek nėščiajai, tiek vaisiui, dažniausiai moteris gydoma ligoninėje, o nėštumą prižiūri antro arba trečio lygio gydytojas akušeris ginekologas. Nėščioji gali būti prižiūrima ir ambulatoriškai, jei kraujo spaudimas nėra labai aukštas ir nėra preeklampsijos sunkiųjų požymių, o nėštumą prižiūri antro arba trečio lygio gydytojas akušeris ginekologas.

Tačiau, anot gydytojos akušerės ginekologės, jei moteriai didėja kraujospūdis ir atsiranda kiti pavojingi simptomai, tokie kaip stiprus galvos skausmas, regėjimo sutrikimai, epigastriumo skausmas, šlapimo kiekio mažėjimas – būtina nedelsiant vykti į ligoninę. Nėščioji gali būti hospitalizuojama tol, kol pavyksta normalizuoti jos kraujo spaudimą ir kitus požymius, arba iki pat gimdymo.

Vaisiaus priežiūra

„Nustačius preeklampsijos diagnozę, pasikeičia ir vaisiaus priežiūra, t.y. intensyviau stebima vaisiaus judesių savikontrolė, gimdos augimo dinamika, dažnesni vaisiaus biometrijos echoskopu matavimai, dažniau nei įprastai matuojami vaisiaus vandenys ir kraujotaka virkštelėje“, – vardino genetikė S.Tumėnė.

Esant šiai būklei, vaisius vystosi prasčiau, jo augimas šiek tiek sulėtėja, todėl dažniausiai kūdikiai gimsta mažesnio svorio. Daugeliu atveju gimdymas gali būti skatinamas, jei pastebima, jog moters būklė sunkėja.

Laikotarpis po gimdymo

Pasak akušerės ginekologės S.Tumėnės, labai svarbu atidžiai stebėti moters sveikatos būklę ir pogimdyviniame laikotarpyje, pvz. tęsiamas saugus antihipertenzinis gydymas, kol susinormalizuoja kraujospūdis. Mamos priežiūra ir stebėjimas pogimdyvinimame laikotarpyje gali trukti nuo kelių valandų iki kelių savaičių ar mėnesių.

Po gimdymo paprastai preeklampsijos požymiai išnyksta kelių dienų ar savaičių eigoje, tačiau itin retais atvejais, jei moters būklė buvo itin sunki, gali pasitaikyti ir komplikacijų, ypač persirgus plaučių edema.

Kaip išvengti preeklampsijos?

Akušerė ginekologė S.Tumėnė patarė visoms moterims, esant galimybei, dar prieš pastojant apsvarstyti, kaip sunormalizuoti savo kūno svorį (jei yra viršsvoris) bei laikytis sveikos gyvensenos principų.

Esant labai didelei preeklampsijos rizikai, nėštumo pradžioje moteriai:

  • gali būti skirta gydymo profilaktika mažomis aspirino dozėmis (aspirinas neleidžia atsirasti mikrotrombams) nuo 12-14 nėštumo savaitės ir ne vėliau kaip 20 nėštumo savaitę bei tęsti profilaktiką iki pat gimdymo;

  • gali būti paskirtas papildomas kalcio vartojimas (rekomenduojama apie 1 g valgomojo kalcio per dieną);

  • rekomenduojami žuvų taukai,

  • folio rūgštis bei vitaminai A, C ir D

  • poilsis, mankšta, pasivaikščiojimai gryname ore.

    123RF.com nuotr./Nėščioji sportuoja namuose
    123RF.com nuotr./Nėščioji sportuoja namuose

Kas būdinga eklampsijai?

Tai itin sunki nėščiosios būklė, pasireiškianti generalizuotais traukuliais, kurie nėščiajai gali atsirasti nėštumo pabaigoje, tęstis gimdymo metu ar net praėjus savaitei po gimdymo. Tai itin sunkūs centrinės nervų sistemos požymiai, pasireiškiantys, sergant preeklampsija.

„Eklampsija – dėl galvos smegenų kraujygslių spazmų sukelta išemija, kurios metu sutrinka kraujotaka smegenyse. Tai itin sunki smegenų būklė, kai prasideda smegenų edema. Galimos tam tikros neurologinės komplikacijos kaip koma, židininė motorinė simptomatika, itin sunkiais atvejais gali net atsirasti aklumas, sąlygotas tam tikrų pakitimų smegenyse“, – paaiškino genetikė, akušerė ginekologė S.Tumėnė.

Jei dar neprasidėjo generalizuoti traukuliai, paprastai nėščioji, serganti preeklampsija, jaučia itin stiprius galvos skausmus bei skausmus skrandžio plote, neretai kamuoja pykinimas, vėmimas, kartais sutrinka rega. Eklampsijos traukulius, anot gydytojos, gali išprovokuoti stiprūs dirgikliai, pvz., itin stiprus garsas, ryški šviesa, stiprios ar neigiamos emocijos.

Eklampsija gali atsirasti nuo 1 iki 10 nėščiųjų iš 10 tūkst. atvejų. Kartais ši būklė, pasak gydytojos, gali būti diagnozuojama dar prieš nustatant preeklampsiją:

„Taip gali nutikti tais atvejais, jei nėščioji retai lankėsi pas savo ginekologą ir preeklampsija tiesiog nebuvo pastebėta. Prisimenu vieną atvejį, kai nėščioji pas mus atvyko jau su traukuliais. Moteriai iškart diagnozavome eklampsiją, nors jos ligos istorijoje preeklampsija net nebuvo pažymėta. Nieko nelaukiant teko atlikti cezario pjūvį, siekiant gelbėti mamos ir kūdikio gyvybes“.

Pasak akušerės ginekologės, apie 50 proc. nėščiųjų, sergančiųjų preeklampsija, dar iki gimdymo nustatoma eklampsija, gimdymo metu ji atsiranda trečdaliui moterų, o maždaug 11 proc. gali atsirasti po gimdymo (48 val. eigoje).

Ką daryti priepuolio metu?

Ištikus eklampsijos priepuoliui, moterį patatriama paguldyti ant šono, saugant nuo galimos traumos, būtina atlaisvinti viršutinius kvėpavimo takus. Pasibaigus priepuoliui, patariama slopinti traukulių pasikartojimą (tokiu atveju dažniausiai jai skiriamas magnio sulfatas) bei pamatuoti kraujo spaudimą. Esant poreikiui, gali būti skiriami ir kiti vaistai traukulių nutraukimui.

Esant eklampsijai, reikalinga ir kitų specialistų konsultacijos – gydytojo neurologo, kardiologo, okulisto ir kt.

Eklampsijos metu gali pasitaikyti tokių komplikacijų:

  • kraujo išsiliejimas į smegenis,

  • skrandžio turinio įkvėpimas į plaučius traukulių metu,

  • plaučių edema,

  • placentos atšoka,

  • vadinamasis help sindromas – kraujo krešėjimo kaskada, kai susidaro daug mažų trombų kraujagysglėse,

  • ūminis inkstų nepakankamumas,

  • nėščiosios trauma, jei pvz. traukulių metu pargriuvo,

  • akių tinklainės atšoka dėl kraujo spaudimo pakitimų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis