Apie tai rašoma pranešime žiniasklaidai.
Kodėl būtina vartoti skaidulų turinčių produktų?
Stebėdami situaciją šalyje, mitybos specialistai pataria išlaikyti šaltą protą ir į maisto krepšelius nekrauti dešimčių kilogramų grikių, o racionaliai susidėlioti valgiaraštį. Jame turėtų atsidurti ne tik kruopos, bet įvairiomis maistinėmis medžiagomis ir vitaminais organizmą aprūpinantys maisto produktai.
Be įprastos, Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamos baltymų, riebalų ir angliavandenių paros normos, reikėtų nepamiršti ir skaidulų turinčių maisto produktų. Skaidulos organizmui ypač svarbios siaučiant virusams, mat jos padeda gerinti imunitetą.
Skaidulinių medžiagų per parą suaugusiam žmogui reikėtų suvartoti apie 20–30 g.
„Augaliniuose maisto produktuose – daržovių pluoštinėje medžiagoje, vaisių žievelėse ir minkštime bei grūdų luobelėse yra ir skaidulinių medžiagų, ląstelienos. Šios medžiagos labai svarbios ne tik imunitetui, bet ir motorinei žarnų funkcijai. Vartojant jų pakankamą kiekį, išvengiama vidurių užkietėjimo bei galimų komplikacijų, greičiau iš organizmo šalinami sunkieji metalai, druskos, mažėja žarnyno vėžio rizika.
Reikėtų nuolat vartoti maisto produktų, turinčių pakankamą kiekį skaidulinių medžiagų: daržovių, vaisių, rupaus malimo grūdų produktų“, – vardija beveik 30 metų patirtį maisto technologijoje turinti „Vilniaus duonos“ produktų vystymo vadovė Baltijos šalims Snieguolė Šoblinskienė.
Pasak ekspertės, skaidulinės medžiagos yra skalsios, suteikiančios sotumo jausmą, tačiau nekaloringos – jų per parą suaugusiam žmogui reikėtų suvartoti apie 20–30 g.
Kokiuose produktuose galima rasti skaidulinių medžiagų?
Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktose sveikos mitybos rekomendacijose nurodoma, kad per parą reikėtų suvartoti atitinkamus kiekius produktų, turinčių skaidulų: 2–4 porcijas vaisių, 3–5 porcijas daržovių, 5–11 porcijų grūdinių produktų, tokių kaip duona, kruopų košė, makaronai, dribsniai.
Duona yra vienas pagrindinių produktų, kuriuos valgydamas žmogus gali papildyti skaidulinių medžiagų dienos normą, tačiau ne visose duonos rūšyse skaidulų kiekis yra vienodas. Jis priklauso nuo miltų rūšies, naudojamos kepti duonai, receptūros ir sudedamųjų dalių. Pasak ekspertės, duona, kurios 100 g yra bent 6 g (6 proc.) skaidulinių medžiagų, yra laikoma didelį skaidulų kiekį turinčiu produktu, jei bent 3 g – skaidulinių medžiagų šaltiniu.
„Daugiausia skaidulinių medžiagų turi duona, iškepta iš viso grūdo dalių ruginių miltų, apie 7–10 proc. Daug skaidulinių medžiagų turi ir visagrūdės skrudinimo duonos bei ruginės ir skrudinimo duonos su sėklomis. Kuo ruginiai miltai rupesni, tuo skaidulų yra daugiau ir atvirkščiai – kuo ruginiai miltai smulkesnės frakcijos, kuo šviesesni, tuo skaidulinių medžiagų yra mažiau. Mažiausią šių medžiagų kiekį turi balti, kvietiniai gaminiai, juose yra 2,7–3,5 g skaidulų 100 g produkto“, – sako S.Šoblinskienė.
Skaidulų kiekis produkte didėja, jei šis praturtintas sudedamosiomis dalimis: sėklomis, linų sėmenys, riešutai, kmynai, saulėgrąžos, melionų sėklos, įvairūs grūdai ar daržovės.
