O ir treniruočių metu organizmui tenka didelis krūvis, todėl šis klausimas ypač aktualus. Ypač jei jums nebe dvidešimt (nors ir dvidešimtmečiai kartais turi tokių sveikatos problemų, apie kokias jų gimdytojai, būdami tokių metų, nė negirdėjo). Žodžiu, prašome šeimos gydytojo skirti tyrimus ir paaiškinti jų rezultatus. O žinoti svarbiausių rodiklių reikšmes turėtumėte ir patys – laiku perprasta šių skaičių kalba atskleidžia daug kūno paslapčių, leidžia užbėgti už akių bėdoms ir pažinti save.
Bendrasis kraujo tyrimas (BKT)
Kodėl jį darome? Tai – pirminis, dažniausiai daromas ir informatyvus tyrimo būdas, kurio metu analizuojamas kraujo rodiklių nukrypimas nuo normos. Sportuojantiems ir norintiems tai daryti ypač aktualu nustatyti, kaip organizmas pasirengęs susidoroti su padidėjusiu deguonies poreikiu: juk net nedidelė įtampa gali paskatinti jo badą. Jei raudonųjų kraujo kūnelių, pernešančių deguonį, per mažai arba trūksta tam tikros jų dalies, hemoglobino, raumenys ir širdis deguonies taip pat gali stokoti. Simptomai paprasti: silpnumas, galvos svaigimas, dusulys. Jei BKT rezultatai kelia abejonių, reikia atlikti feritino tyrimus, leidžiančius įvertinti geležies atsargas organizme.
Atkreipkite dėmesį. Hematokrito rodmuo informuoja, kiek procentų kraujyje sudaro raudonieji kraujo kūneliai (moterų norma – 36‒42 proc.); hemoglobino norma – 120‒150 g/l; feritino – 12–150 μg/l.
Gliukozės kiekio kraujyje tyrimas
Kodėl jį darome? Norėdami nustatyti cukraus kiekį kraujyje. Gali būti, kad jus vargina reaktyvioji hipoglikemija, kurią sukelia staigiai padidėjęs insulino kiekis kraujyje po valgio. Atsiradus hipoglikemijai (kai gliukozės kiekis kraujyje – žemiau nei 3,5 mmol/l) darosi silpna, stipriai plaka širdis, galima net prarasti sąmonę. Aišku, kad tai ypač pavojinga treniruotės metu! Be to, hipoglikemija gali būti pirmas cukrinio diabeto požymis. Pačioje ligos pradžioje padėti gali pakoreguota mityba. O jei jau sergate diabetu, turėkite omenyje, kad aktyvus judėjimas veikia organizmo insulino poreikį, todėl prieš pradėdami aktyviai sportuoti pasitarkite su gydytoju: galbūt reikia patikslinti vaistų dozes.
Atkreipkite dėmesį. Normalus gliukozės kiekis kraujyje nevalgius – 3,3–5,5 mmol/l.
Elektrolitų kiekio tyrimas
Kodėl jį darome? Kad žinotume, jog po krūvio organizmui nepritrūks kalcio, kalio, magnio ir natrio. Šie elementai, kurių esama kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose, atlieka daugelį svarbių funkcijų. Pavyzdžiui, reguliuoja vandens kiekį ir apykaitą, kraujo pH, nervų ir raumenų funkcijas, atsako už raumenų susitraukimą. Daugiausia elektrolitų netenkama intensyviai prakaituojant, o kuo jų kraujyje mažiau, tuo labiau juntama stoka. Treniruojantis gali prasidėti raumenų spazmai, aritmija, svaigti galva. Kompensuoti elektrolitų stygių galima specialia dieta, papildais arba stipriai mineralizuotu vandeniu.
Atkreipkite dėmesį. Normalus nejonizuoto kalcio kiekis kraujyje (elektrolitų kiekis priklauso ir nuo amžiaus) – 2,1–2,6 mmol/l; kalio – 3,5–5 mmol/l; magnio – 0,7–1 mmol/l; natrio – 135–148 mmol/l.
Bendrasis šlapimo tyrimas (BŠT)
Kodėl jį darome? Pirmiausia – norėdami aptikti infekciją, kurią intensyvus fizinis krūvis galėtų paaštrinti. Sportuodami prarandate daugiau skysčių ir jei šios stokos iškart nepapildote, inkstai stengiasi kaupti vandenį, taigi – padidėja šlapimo koncentracija (ką patvirtina tamsesnė spalva). Visa tai padidina šlapimtakių infekcijos riziką, o moterų organizmas ir taip labiau į ją linkęs dėl šlaplės anatomijos.
Atkreipkite dėmesį. Pakitusi spalva, skaidrumas, kvapas, baltymų pėdsakai šlapime gali rodyti bakterinę ar grybelinę infekciją. Jei šlapimo santykinis tankis viršija normą (1010–1030 g/l), tai gali reikšti, kad organizmui trūksta skysčių, ir perspėti apie antinksčių nepakankamumą ar kepenų ligas.
Elektrokardiograma/širdies echoskopija
Kodėl ją darome? Kad įsitikintume, jog širdis funkcionuoja gerai, ir apsidraustume nuo galimų komplikacijų, apie kurias nė neįtariame, kol organizmas nesusiduria su įtampa. Juk treniruotės metu kaip tik širdies ir kraujotakos sistema patiria didžiausią krūvį. Netikėtai sustojęs širdies darbas – dažna staigios mirties, ištinkančios jaunus, aktyviai sportuojančius žmones, priežastis. Šis tyrimas, fiksuojantis širdies skleidžiamus elektros impulsus, leidžia diagnozuoti širdies ritmo sutrikimus, kai kuriuos įgimtus jos defektus ar arterinę hipertenziją (padidėjusį kraujo spaudimą).
Atkreipkite dėmesį. Kartais reikalingi papildomi tyrimai, pavyzdžiui, echokardiografija.
Lipidograma
Kodėl ją darome? Tiriami 4 lipidų komponentai: bendrasis cholesterolis, didelio tankio lipoproteinai (vadinamasis gerasis cholesterolis), mažo tankio lipoproteinai (blogasis cholesterolis) ir trigliceridų kiekis kraujyje. Per didelis lipidų kiekis kraujyje gali sukelti aterosklerozę, miokardo infarktą, insultą. Pats cholesterolis – ne koks baubas, o medžiaga, kurios esama kiekvienoje organizmo ląstelėje ir kuri būtina ląstelių statybai, hormonų gamybai, vitamino D apykaitai ir kitoms gyvybinėms funkcijoms atlikti. Bėda, kai jo kiekis būna per mažas ar per didelis (tai gali būti įvairių ligų požymis). Tikslų bendrojo, gerojo ir blogojo cholesterolio, trigliceridų kiekį kraujyje ir nustato lipidograma. Kad ir kokie būtų tyrimo rezultatai (į juos privalu atsižvelgti parenkant treniruočių programą ir intensyvumą), sportas ir fizinis krūvis – priemonė sureguliuoti cholesterolio pusiausvyrą. Tyrimą verta pakartoti po pusmečio – tai leis įvertinti rezultatus.
Atkreipkite dėmesį. Bendrojo cholesterolio norma moterims – 5,2 mmol/l; gerojo – 0,9–2 mmol/l; blogojo – 2,6–3,4 mmol/l; trigliceridų kiekis – iki 2,3 mmol/l.
