„Jaunimo linijos“ savanoriai po pokalbių apie savižalą pastebi, kad skambinantys jaunuoliai teigia žalojantys save, jog mažiau skaudėtų realiame gyvenime, taip pat, kad atkreiptų šeimos dėmesį. Apie savižalą jiems kalbėti būna gėda, dažniausiai slepia savižalos randus, vengia kreiptis pagalbos.
Savižala yra sąmoningi veiksmai, kuriais siekiama save sužaloti. Savęs žalojimo statistiką registruoti sudėtinga, nes dauguma žmonių niekur nesikreipia. Moksliniai tyrimai rodo, kad vienai savižudybei tenka nuo 20 iki 100 savęs žalojimo epizodų.
Prieš 5 metus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tyrėjų atlikto reprezentatyvaus devintokų tyrimo duomenimis, 17,3 proc. 15 metų moksleivių buvo save žaloję. Pusė save žalojančių jaunuolių nesikreipė jokios pagalbos.
Vaikų ir paauglių psichologė, buvusi ilgametė „Jaunimo linijos“ savanorė Milda Kielė teigia, kad pastaruoju metu pastebimas savižalos atvejų padaugėjimas ir tai gali būti siejama su pandemijos metais, kai užsidarymas namuose, socializacijos stoka bei bendras nerimas labai stipriai paveikė jaunų žmonių psichinę sveikatą.
„Savižala yra ne noras nutraukti gyvenimą, o sumažinti savo kančią. Žinoma, save žalojantis žmogus gali turėti savižudybės riziką, nes jis kenčia, jam sunku, tačiau nebūtinai. Daugybė save žalojančių asmenų neketina nusižudyti ir apie tai nesvarsto“, – teigia psichologė M.Kielė.
„Kartais žmonės į savęs žalojimą gali žiūrėti kaip į jaunų žmonių „madą“ taip nuvertindami šio reiškinio rimtumą. Iš tikrųjų jauni žmonės gali pabandyti save žaloti, nes pastebėjo šį elgesį tarp savo bendraamžių. Tačiau, jeigu žmogus neturi emocinių sunkumų, tada bandymas ir lieka bandymu. Visgi, jei žmogus pradeda save žaloti dažniau, tuomet čia tikrai ne vien „mada“.
Savęs žalojimas yra ta situacija, kada verta ieškoti psichologo pagalbos“, – savižalos paplitimą komentuoja „Jaunimo linijos“ valdybos narys, psichologas-psichoterapeutas Paulius Skruibis.
„Didžiausias savižalos priešnuodis yra ryšys: patikimas, saugus, priimantis. Savižalos link gali pastūmėti atstūmimas, teisimas, vertinimas, smerkimas, reikalavimai“, – sako paauglių psichologė M.Kielė.
Pasak jos, kančią palengvinti padeda atviras ir nuoširdus pokalbis su tėvais ar specialistais arba su „Jaunimo linijos“ savanoriu.
Psichologai pataria, kad tėvams, mokytojams ar draugams, pamačius jaunuolio save žalojančius veiksmus, visų pirma reiktų reaguoti ramiai ir sau įvardyti, ką mato, kaip jie patys jaučiasi dėl to.
Tuomet reiktų parodyti, kad save žalojantis žmogus jums nuoširdžiai rūpi. Tam gali pasitarnauti frazės: „Matau randus ant tavo rankų, suprantu, kad jie reiškia kančią. Man rūpi, kaip tu jautiesi. Papasakok.“
Kitas žingsnis galėtų būti nuoširdus ir atviras pokalbis, tačiau jokiu būdu negalima spausti ar versti kalbėti, nes savižalos kamuojamą jaunuolį tai gali paskatinti dar labiau užsisklęsti savyje.
Svarbiausia padėti paaugliui ar jaunam žmogui, kuris save žaloja, atpažinti ir suprasti savo jausmus, padėti jam pačiam pastebėti, kokios situacijos, įvykiai, mintys ar jausmai tampa paskata save žaloti, padėti rasti kitų būdų ištverti sunkius jausmus.
Vienas iš būdų išvengti savižalos – kalbėtis apie užplūstančius sunkius jausmus. „Jaunimo linijos“ savanoriai turi patirties ir yra išmokę išklausyti, atliepti skambinančiųjų jausmus bei suteikti jiems grįžtamąjį ryšį. „Jaunimo linijos“ nemokamas telefonas 8 800 28888 yra pasiekiamas visą parą, o internetiniais pokalbiais galima susirašinėti nuo 18 iki 24 val. kasdien www.jaunimolinija.lt.
Kviečiama jauną žmogų išgirsti anksčiau nei jis paliks randus savo gyvenime. Iki gegužės 2 dienos galima skirti 1,2 proc. dalį savo gyventojų pajamų mokesčio „Jaunimo linijai“.
