Priklausomybės ligų gydytoja R.Račkauskienė: saugaus alkoholio kiekio nėra

„Saugiausias pasirinkimas yra nevartoti alkoholio visai“, – sako Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) gydytoja psichiatrė Renata Račkauskienė. Anot 15min pašnekovės, priklausomybe, kaip ir bet kuria kita liga, susirgti gali bet kokio amžiaus, lyties, socialinės padėties žmonės.
Alkoholizmas
Alkoholizmas / 123RF.com nuotr.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, apie 11 proc. lietuvių alkoholį vartoja žalingai arba yra priklausomi, 5 proc. serga priklausomybe. Tendencijos, kaip pastebėjo 15min kalbinta R.Račkauskienė, jau daug metų nesikeičia. Remiantis Lietuvos statistikos departamento pateikiamais duomenimis, legalių alkoholinių gėrimų suvartojimas, tenkantis vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui, per pastaruosius 5 metus siekė 14,2–11,2 litrų gryno alkoholio.

PSO ruoštame 2012–2020 žalingo alkoholio vartojimo mažinimo Europoje veiklos plane pabrėžiama, kad alkoholis – vienas iš trijų svarbiausių visuomenės sveikatos susirūpinimą keliančių prioritetų pasaulyje.

Kenkia net maži alkoholio kiekiai

Apie socialines, psichologines ir fizinės sveikatos problemas, kurias sukelia alkoholio vartojimas visuomenėje kalbama gana daug, tačiau vyrauja klaidingas įsitikinimas, kad žaloja tik besaikis gėrimas. Anaiptol.

RPLC gydytoja psichiatrė R.Račkauskienė teigė, kad saugios ribos nėra, tačiau dauguma pasaulio valstybių turi parengę rekomendacijas apie mažai rizikingą alkoholio kiekį.

„Verta pastebėti, kad rekomendacijos yra ne vienodos – italai, ispanai, prancūzai nurodo didesnius kiekius, o griežčiausi Europoje šiuo metu yra britai – jie prieš keletą metų atnaujino nacionalines rekomendacijas, suvienodindami mažai rizikingo kiekio rekomendacijas vyrams ir moterims“, – pridūrė ji.

Kaip paaiškino 15min pašnekovė, Lietuvoje, remiantis Jungtinės Karalystės pavyzdžiu, rekomendacijos paruoštos 2016 metais. Sveikatos specialistai pataria neviršyti 11 alkoholio vienetų per savaitę.

„Pavertus juos į mums labiau įprastus bokalus ir taures, – kalbėjo ji, – tai būtų penki su puse standartiniai (5 proc., 0,5 l) bokalai alaus, penkios vyno taurės (13 proc., 200 ml) arba šeši stikliukai po 50 g stipraus gėrimo per savaitę.“

Skirtingose šalyse – skirtingos rekomendacijos

R.Račkauskienės teigimu, rekomendacijų skirtumai atsiranda dėl įvairių priežasčių: „Gali būti nevienodai skaičiuojami standartiniai alkoholio vienetai (SAV), pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje jis apibrėžtas kaip 8 g grynojo alkoholio, o Lietuvoje laikomės Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimo ir standartiniu vienetu vadiname 10 g grynojo alkoholio.

Taip pat skiriasi ir tara – pavyzdžiui, britai alų įprastai geria iš pintų (568 ml), o lietuviai – iš 500 ml bokalų. Todėl perskaičiavus, nors rekomendacijų turinys tas pats, jis gali atrodyti kitaip.“

Saugiausias pasirinkimas yra nevartoti alkoholio visai.

Žinoma, pašnekovės žodžiais kalbant, vyrams ir moterims, jaunesnio ir vyresnio amžiaus žmonėms gali būti taikomos papildomos rekomendacijos, o kai kuriose Azijos šalyse rekomendacijos gali būti ir visai kitokios.

„Vis dėlto, – pabrėžė R.Račkauskienė, – viena rekomendacija išlieka bendra visiems – saugiausias pasirinkimas yra nevartoti alkoholio visai.“

Per dieną – ne daugiau kaip 2 standartiniai alkoholio vienetai

Po ilgos darbo savaitės kai kurie išgeria taurelę, tačiau kada reikėtų sunerimti? Ar alkoholio vartojimas, pavyzdžiui, kiekvieną šeštadienį ar penktadienį, jau įspėja apie priklausomybę?

Pasak 15min pašnekovės, didesnis negu rekomenduojama alkoholio kiekis laikomas rizikingu, priklausomai nuo kiekio – netgi žalingu. Nustojus vartoti alkoholį, tikimybė susirgti alkoholio vartojimo sukeliamomis širdies ir kraujagyslių, vidaus organų ir kitomis ligomis, sumažėja.

Svarbiau nei tai, kaip dažnai vartojamas alkoholis, yra tai, koks kiekis suvartojamas.

„Svarbiau nei tai, kaip dažnai vartojamas alkoholis, yra tai, koks kiekis suvartojamas – rekomendacijos nurodo, kad per parą žmogus turėtų neviršyti 2 SAV, taigi, bokalo alaus. Su šiuo kiekiu mūsų organizmas „susitvarko“, nekeldamas didelės rizikos mūsų sveikatai“, – paaiškino ji.

RPLC gydytoja psichiatrė paaiškino, kad minėtų kiekių „sutaupyti“, kitaip tariant, kelias dienas negerti, o vėliau atsigriebti už praleistą laiką negalima. Tai, pasak jos, žalinga ir didina priklausomybės riziką.

„Rekomendacijos nurodo, kad per savaitę turėtų būti bent dvi dienos, kai alkoholis nevartojimas visai. Taigi, po bokalą penkias dienas per savaitę, dvi dienas negeriant visai, yra mažiau pavojingas sveikatai vartojimas, nei visas savaitės kiekis per penktadienį ir šeštadienį“, – išaiškino ji.

Paveikia visą kūną

15min paklausta, kaip organizmą veikia net ir nedidelis alkoholio kiekis, gydytoja psichiatrė pasakojo, kad pusę bokalo alaus per valandą išgėręs suaugęs žmogus neturėtų patirti juntamo poveikio organizmui, tačiau reikėtų suprasti, kad tai, kaip organizmas skaido alkoholį, priklauso nuo daugybės faktorių, pavyzdžiui, amžiaus, lyties, individualios genetikos.

„Didesni ir greičiau suvartojami alkoholio kiekiai veikia visą organizmą – kraujui išnešiojant alkoholį po visą kūną, veikiamos kepenys, inkstai, kasa, skrandis ir žarnynas.

Plečiasi kraujagyslės, keičiasi mūsų odos raudimas, prakaitavimas, cukraus lygis kraujyje, netenkama daug skysčių, kinta nuotaika, mąstymas, lytinis aktyvumas, sutrinka miegas“, – kalbėjo R.Račkauskienė.

123RF.com nuotr./Alkoholio vartojimas
123RF.com nuotr./Alkoholio vartojimas

Susirgti gali bet kas

Nors yra teigiančių, kad alkoholizmas – problema, kuri jau nebūdinga jaunajai kartai, pašnekovė paaiškino, kad priklausomybe, kaip ir bet kuria kita liga, susirgti gali bet kokio amžiaus, lyties, socialinės padėties žmonės.

„Kiekvienas atvejis yra individualus, nes tai lemia daug veiksnių, jų visuma. Pavyzdžiui, teigiama, kad vienas iš veiksnių yra biologinis – yra tyrimų, kurie rodo genetinį, paveldėtą, polinkį į priklausomybę nuo alkoholio ir (arba) biologinius pakitimus, nulemtus dar gemalo raidos etape.

Taip pat svarbūs psichologiniai veiksniai, susiję su žmogaus asmenybe, jo reakcijomis į situacijas, įgūdžiai, kuriuos jis turi arba kurių stokoja susidūręs su savo jausmais ir išgyvenimais. Galiausiai reikia nepamiršti ir socialinės įtakos žmogui – pradedant nuo ankstyvųjų santykių su tėvais, patiriamo skurdo, gaunamo išsilavinimo ir panašiai“, – paklausta apie priežastis, sakė ji.


Rinkis gyvenimą“ – 15min turinio projektas, finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis