Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Priklausomybių konsultantas: užuot gydę, kaliniams duosime švirkštų narkotikams?

Siūlymą keisti švirkštus ir adatas nuo narkotikų priklausomiems asmenims įkalinimo įstaigose jau dvidešimtmetį Vilniaus pataisos namuose dirbantis priklausomybių konsultantas Česlavas Laikovskis vadina neracionaliu ir grėsmingu. Pasak jo, siekis taip spręsti vienetinius užkrečiamų ligų atvejus, visiškai nepadeda tvarkytis ir tik dar labiau apsunkina daug didesnę priklausomybių ligų problemą.
Švirkštai insulino injekcijoms
Švirkštai insulino injekcijoms / Vida Press nuotr.

Švirkštai taps paskata daugiau vartoti

„Švirkštais leidžiamų narkotinių medžiagų atvejų per paskutinius pusantrų metų Vilniaus pataisos namuose nustatyti vos du. Alytaus pataisos namuose per paskutinius šešis mėnesius – devyni atvejai. Įsivaizduokite, tie žmonės dabar nuolat gaus sterilius švirkštus ir adatas pataisos įstaigose, kuriose šimtai žmonių gyvena ne kamerose, o bendrabučio tipo patalpose. Kiti nuteistieji tai matys, manot, jie neužsimanys taip pat gauti švirkštų ir vartoti narkotikus? Juk valdžia duoda!“ – nelogiškais siūlymais stebisi Č.Laikovskis pranešime žiniasklaidai.

O kad toks noras gali kilti, rodo kitokių, ne intraveninių narkotikų vartojimo statistika. Nuo praėjusių metų sausio Vilniaus pataisos namuose nustatyti 125, o Alytaus pataisos namuose per pusmetį – 197 kitokio pobūdžio narkotikų vartojimo atvejai – pavyzdžiui, sintetinių rūkomų medžiagų, kurių laboratorijos nėra pajėgios aptikti dėl tam reikalingų reagentų neturėjimo.

Būtina užkardyti narkotikų patekimą

Būtent dėl negebėjimo šių medžiagų aptikti laboratorijoje, jos tokios populiarios tarp nuteistųjų. Tuo tarpu, švirkščiamus narkotikus aptikti būtų itin lengva. Tačiau jeigu įstaigose bus oficialiai leista dalinti švirkštus ir adatas, natūralu, kad padaugės ir norinčių tokius narkotikus leistis.

Priklausomybių konsultantui Č.Laikovskiui kyla klausimas, kodėl iš viso galėjo kilti mintis nuteistiesiems keisti švirkštus. Įkalinimo įstaigose narkotikus draudžiama turėti apskritai, ką jau kalbėti apie jų vartojimą. Jis neneigia, kad pasitaiko atvejų, kai medžiagos į įstaigas patenka neteisėtai. Tačiau tai reikalauja kitų sprendimų ir visai kitokios priežiūros.

Reikia edukuoti, o ne skatinti

„Oficialus švirkštų, adatų keitimas tarsi pateisina narkotikų vartojimą. Duos švirkštus, bet neklaus iš kur gavo narkotikų? O gal vis tik ir jais nuo šiol aprūpins pačios institucijos? Tai juk visiška beprotybė. Priklausomybė yra biopsichosocialinė ir dvasinė liga. Žmonės su ja kovoja ilgai ir sunkiai, požiūris į tai turi būti rimtas. Jiems reikia padėti, edukuoti, skatinti keisti gyvenimo būdą, o ne padalinti priemonių, skatinančių toliau vartoti“, – nusivylimą reiškia specialistas.

Per ilgą darbo su priklausomybėmis laiką matęs įvairių sisteminių pokyčių, dirbęs ir padėjęs išgyti šimtams priklausomų asmenų, Česlovas tvirtina, kad reabilitacija yra vienintelis veiksmingas būdas siekiant išgydyti priklausomybę. Jo teigimu, net 60 procentų žmonių, baigusių reabilitacijos kursą, nustoja vartoti narkotikus ir pradeda kurti gyvenimą iš naujo.

„Kasdien dirbu su tais žmonėmis. Mes daug bendraujame, dalyvaujame užsiėmimuose, mokomės į gyvenimą žiūrėti kitaip, darbo ieškoti, su pinigais teisingai tvarkytis. Ir tai nėra greitas procesas. Išgydyti priklausomybę gali trukti nuo 1,5 iki 3,5 metų“, – pasakoja Č.Laikovskis.

Galimybė naujoms priklausomybėms

Anot specialisto, minėti siūlymai smarkiai sudrumsčia vandenį – bausmių sistemoje sudaro terpę atsirasti dar daugiau priklausomybių. O tai reiškia dar daugiau reikiamos pagalbos tiems asmenims.

„Bet mums ir taip trūksta terapijos specialistų. Aš mokslus baigiau Varšuvos universitete, o Lietuvoje terapijos instruktoriai nėra ruošiami. Vilniaus pataisos namuose dirbu vienas, šiuo metu su keturiais nuteistaisiais. Tačiau pilną grupę sudaro 12 žmonių. Vienam susitvarkyti su tokiu kiekiu yra neįmanoma, bet apsiimti nėra kam. Reikėtų ir psichologų, ir konsultantų, ir dvasininkų.

Norėtųsi tikėti, kad sprendimų priėmėjams užteks sveiko proto ir valios atsižvelgti į realius pavyzdžius. Juk galima kalbėtis su žmonėmis, kasdien dirbančiais sistemoje ir matančiais, kaip viskas vyksta iš tikrųjų. Gal nuo to ir reikėtų pradėti, prieš siūlant absurdiškus sprendimus“, – teigia Č.Laikovskis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos