Pasak gydytojo, šiuo metu esantys tyrimai negali nurodyti, nuo kokio alkoholio kiekio „įsijungia“ kancerogeninis poveikis, tačiau aišku, kad kuo daugiau alkoholio suvartojama, tuo didesnė žala, ir atvirkščiai. Todėl tiek fizinės, tiek psichinės sveikatos atžvilgiu, saugiausia yra alkoholio nevartoti visiškai.
Jei geriu retkarčiais, priklausomas netapsiu?
Alkoholizmas viena iš priklausomybių, kuriai ypač būdingas neigimas. Kitaip tariant, dažnai alkoholį vartojantis žmogus nesugeba kritiškai įvertinti, kad yra priklausomas. Vienas dažniausiai girdimų argumentų – kad alkoholis vartojamas ne kasdien, kitas dažnai pasitaikantis „pasiteisinimas“ – kad išgeriamas kiekis nėra didelis.
Tačiau, ką iš tiesų reiškia frazės „aš geriu tik savaitgaliais“, „viena vyno taurė – dar ne alkoholizmas“? Koks alkoholio vartojimas mediciniškai gali būti vadinamas priklausomybe?
Anot gydytojo A.Barkaus, pirmiausia reikėtų suprasti, kad priklausomybė nuo alkoholio yra lėtinė liga.
„Tai lėtinis galvos smegenų sutrikimas, kuris, kaip ir kitos lėtinės ligos, pasižymi paūmėjimais (atkryčiais) ir pertraukomis (remisijomis)“, – kalbėjo medikas.
Suprasti akimirksniu
- Priklausomybei nuo alkoholio būdingi specifiniai požymiai, kuriais remdamasis gydytojas diagnozuoja sutrikimą:
- stiprus troškimas vartoti alkoholį,
- sunkumas kontroliuoti vartojimą,
- vartojimas, nepaisant žalingų pasekmių,
- alkoholio vartojimas individui yra svarbesnis nei kiti veiksmai ar įsipareigojimai,
- padidėjusi tolerancija alkoholiui,
- nutraukus vartojimą – abstinencijos būklė.
Priklausomybių ligų gydytojo teigimu, nei konkretus alkoholio kiekis, nei vartojimo dažnis neapsprendžia, kada įprotis tampa liga, o kada – dar ne.
„Ar tai jau sutrikimas, ar dar tik rizikingas vartojimas, atsakyti gali padėti specialistai, tačiau pažengusiose ligos stadijose atsakymas gana aiškus. Nors tipiniu atveju liga sukelia reikšmingų padarinių, kurie lemia sveikatos ir socialinių praradimų, tokių kaip šeimos ar darbo netekimas, neretai žmonėms ilgą laiką pavyksta prisitaikyti ir sukurti įspūdį, kad alkoholio vartojimas nekelia problemų. Kuo anksčiau kreipiamasi pagalbos, tuo ligos gydymo prognozė yra geresnė. Tačiau, net jei atrodo, kad situacija beviltiška, egzistuoja efektyvus priklausomybės nuo alkoholio gydymas“, – pabrėžė A.Barkus.
Kuo anksčiau pradėsi gerti, tuo didesnė bus žala
Nors dažnu atveju nuo alkoholio vartojimo pradžios iki priklausomybės išsivystymo dažniausiai reikia ne vienerių metų, tačiau kai kuriems žmonėms liga progresuoja greičiau.
Anot priklausomybių ligų gydytojo, ypač svarbu atitolinti vartojimo pradžios amžių, kadangi paauglystėje dar intensyviai bręsta smegenų struktūros, ir ankstyva vartojimo pradžia keleriopai padidina priklausomybės ir kitų sutrikimų išsivystymo riziką.
„Ne veltui Lietuvoje ir kai kuriose kitose šalyse legalus alkoholio vartojimo amžius yra vėlesnis nei 18 m. Žinoma, tai – tik vienas iš riziką mažinančių veiksnių. Didesnę riziką priklausomybei išsivystyti greičiau taip pat turi moterys, asmenys, alkoholį vartojantys norėdami „pabėgti“ nuo rūpesčių, suvartojantys po kelis alkoholinius gėrimus per dieną, vartojantys ne po vieną dieną iš eilės“, – teigė A.Barkus.
Ar esu priklausomas?
Sužinoti, ar alkoholio vartojimas yra rizikingas, galima pačiam atliekant AUDIT-C testą. Reikėtų atsakyti į tris klausimus ir suskaičiuoti, kiek balų surinkote. Šį testą galima atlikti ir apsilankius pas šeimos gydytoją. Taip pat, žinoma, ir savarankiškai.
Kaip dažnai Jūs geriate alkoholinius gėrimus?
- Niekada
- Kartą per mėnesį
- 2–4 kartus per mėnesį
- 2–3 kartus per savaitę
- 4 ar daugiau kartų per savaitę
Kiek standartinių alkoholio vienetų išgeriate eilinę dieną, kai geriate? (Vienas SAV prilygsta 250 ml alaus, 100 ml vyno arba 30 ml stipriųjų gėrimų)
- 1 ar 2
- 3 ar 4
- 5 ar 6
- 7 ar 9
- 10 ar daugiau
Kaip dažnai per dieną išgeriate 6 ar daugiau standartinių alkoholio vienetų? (Vienas SAV prilygsta 250 ml alaus, 100 ml vyno arba 30 ml stipriųjų gėrimų)
- Niekada
- Rečiau nei kartą per mėnesį
- Kartą per mėnesį
- Kartą per savaitę
- Kasdien arba beveik kasdien
Surinkus 5 ar daugiau balų reikėtų kreiptis į specialistą, nes alkoholio vartojimas, tikėtina, kelia reikšmingą žalą.
„Blogi“ genai – dar ne viskas
Ilgą laiką buvo manoma, jog alkoholizmui daug įtakos turi genetika. Tačiau taip pat daugeliui girdėta ir vieno visuomenėje gerai žinomo psichiatro mintis apie tai, kad šią priklausomybę lemia ne tik genai.
Gydytojo teigimu, gyvendamas islamiškoje valstybėje greičiausiai netapsi priklausomu nuo alkoholio, net ir turėdamas visą reikiamą „genų rinkinį“. Taigi, aplinkos veiksnys taip pat yra labai reikšmingas.
Tam pritaria ir portalo pašnekovas, priklausomybių ligų gydytojas A.Barkus. Pasak jo, priklausomybės išsivystymo riziką didina daugelis veiksnių: jau minėti biologiniai veiksniai (genetika), socialinė aplinka, vartojimo pradžios amžius, asmeninės savybės.
„Manoma, kad genai atsakingi tik už pusę priklausomybės išsivystymo rizikos. Kiti veiksniai, tokie kaip alkoholio vartojimo priimtinumas, taip pat turi didelę svarbą. Pvz., jei dauguma paauglio draugų vartoja alkoholį, jis taip pat bus linkęs daryti tą patį. Taip pat, jei jaunuoliui tėvai namuose duoda išgerti alkoholio kartu su jais tam, kad „išmoktų gerti kultūringai“, tai taip pat ankstina vartojimo pradžios amžių ir vienodai didina priklausomybės išsivystymo riziką ateityje“, – kalbėjo medikas.
Vis dėlto, net esant keliems rizikos veiksniams, žmogus gali netapti priklausomas. Anot A.Barkaus, riziką mažina vėlyva vartojimo pradžia, prasmingas užimtumas, atviras ir palaikantis santykis su artimaisiais.
Riboti reikia, bet svarbu ir didinti supratimą, kodėl tai blogai
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje buvo įvesta nemažai įvairių priemonių, kurių tikslas buvo mažinti alkoholio vartojimą. Ar jos veikia? Ar to pakanka? Atsakydamas į šį klausimą portalo pašnekovas pažymėjo, kad Lietuvoje įgyvendinamos priemonės yra panašios į tas, kurias siūlo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).
„Šiose rekomendacijose aiškiai nurodoma, kad reikia riboti alkoholio pardavimo vietų skaičių ir tankį, taip pat dienas, kada galima įsigyti alkoholio. PSO siūlo nustatyti legalaus įsigijimo ir vartojimo amžiaus ribą. Beje, sprendimas neparduoti alkoholio ar tabako iki 21 m. amžiaus paremtas neuromoksliniu pagrindu. Svarbu ir imtis veiksmų, kurie skirti pasipriešinti vairavimui išgėrus“,– PSO rekomendacijas pristatė medikas.
Anot jo, kaip ir siūlo PSO, nemažiau svarbu, kad pacientai laiku gautų pagalbos. Taigi, būtina didinti patikrų, trumpųjų intervencijų ir gydymo prieinamumą.
Lietuvos žiniasklaidoje jau kurį laiką nematyti alkoholio reklamos. Tai – dar viena PSO rekomendacija, kuri, kaip matyti, sėkmingai įgyvendinta Lietuvoje.
„Lietuva iki šiol minima tarp efektyviausiai alkoholio prevenciją – mokesčių alkoholiui padidinimą, reklamos draudimą, alkoholio įsigijimo laiko ir amžiaus ribojimą – įvykdžiusių šalių. Skaičiuojama, kad 2017 m. padidinus alkoholio akcizus, per kitus metus pavyko išvengti daugiau negu 1 400 mirčių“, – sakė RPLC Vilniaus filialo Alkoholinės ir narkotinės abstinencijos gydymo skyriaus vedėjas A.Barkus.
