Nors žmonės, vykdami į kelionę, apie ligas ir nelaimes negalvoja, nė vienas nesame apdraustas nuo galimų traumų ar kitokių sveikatos sutrikimų. Todėl užsienio šalyje gali tekti kreiptis į gydytojus. Lietuvoje privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudę asmenys turi įsidėmėti, kad, vykstant į ES ir EEE šalis, Šveicariją būtina su savimi turėti Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK) arba sertifikatą, laikinai pakeičiantį kortelę. Šie dokumentai, vadovaujantis ES teisės aktais, suteikia galimybę minėtų šalių valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą pagal kiekvienoje šalyje nustatytas tokios pagalbos apimtis. Suteiktos pagalbos išlaidos šiais atvejais apmokamos mūsų šalies Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.
Kaip ir kur gauti ESDK, per kiek laiko ji išduodama?
ESDK gali gauti tik Lietuvoje apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu asmuo. Kortelę išduoda TLK arba jų atstovai savivaldybėse apdraustojo prašymu, pateikus šį prašymą asmeniškai arba per įgaliotąjį asmenį, paštu, faksu, internetu bei elektroniniu paštu. Žmogaus patogumui galioja bet kuri išvardinta prašymo forma. Prašymo blanką bei elektroninį jo variantą galima rasti VLK ir TLK interneto svetainėse.
Kortelė išduodama nemokamai, apdraustajam pateikus asmens tapatybę įrodantį apdraustojo ar jo įgalioto asmens dokumentą, ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos. Didžiuosiuose šalies miestuose ir kai kurių rajonų centruose dažniausiai ji išduodama per vieną dieną.
Ar ESDK išduodama tik suaugusiesiems?
ESDK išduodamos ir vaikams. Vaiko iki 16 metų prašymą pildo ir TLK pateikia vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas (rūpintojas), socialinės globos įstaigos atstovas, kartu pateikdamas paskyrimą globėju (rūpintoju) ar atstovavimą patvirtinančius dokumentus, arba šių dokumentų oficialias kopijas ir savo asmens dokumentą.
Kiek laiko ji galioja?
Ant šios kortelės gali būti nurodytas nuo 2 mėnesių iki 6 metų galiojimo terminas, tačiau svarbu žinoti, kad nurodytą laiką kortelė galios tik tuomet, jei nesikeis jos turėtojo draustumo statusas, t. y. jei visą nurodytą laikotarpį asmuo Lietuvoje bus apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu. Jei privalomasis sveikatos draudimas nutrūks, turima kortelė taps negaliojančia.
Kaip turėtų elgtis asmuo, kurio draustumas nutrūksta ar kuris pameta ESDK?
Pasikeitus draustumo statusui ar pametus kortelę, reikia apie tai pranešti ligonių kasai. Pasitaiko kortelės nelaikančių svarbiu dokumentu ir net apie jos vagystę neinformuojančių policijos. Pametus kortelę ir neturint policijos išduotos pažymos apie šio dokumento praradimą, nauja kortelė išduodama tik sumokėjus 50 Lt mokestį.
Na, o praradę draustumą ir pasinaudoję kortele asmenys patiria kitokių nepatogumų.
Nejaugi nepasitaiko atvejų, kai, praradusieji draustumą Lietuvoje, bando pasinaudoti turimos ESDK galimybėmis?
Nors kiekvienas, gaunantis ESDK, pasirašytinai pasižada nenaudoti jos pasibaigus draudimo privalomuoju sveikatos draudimu laikotarpiui, tačiau tokių atvejų pasitaiko.
Šiems asmenims (kaip ir apdraustiesiems) būtinosios medicinos pagalbos išlaidas apmoka šią pagalbą suteikusios šalies valstybinio sveikatos draudimo įstaiga; vėliau ji kreipiasi į VLK dėl šių išlaidų kompensavimo PSDF biudžeto lėšomis. VLK, apmokėdama šias išlaidas, išsiaiškina, ar asmuo yra apdraustas.
Jei nustatoma, kad paslaugos buvo suteiktos neapdraustam ESDK pateikusiam asmeniui ir tokiu būdu buvo padaryta žala PSDF biudžetui, VLK pirmiausia jį informuoja apie pareigą pačiam atlyginti žalą arba prašo pateikti draustumą privalomuoju sveikatos draudimu patvirtinančius dokumentus. Jei asmuo nepateikia prašomų dokumentų arba neatlygina nustatytos žalos, TLK kreipiasi į teismą. Išieškotos lėšos grąžinamos į PSDF biudžetą.
Jeigu turi galiojančią ESDK ir esi apdraustas, vadinasi, ES šalyje kreipiantis į valstybinę sveikatos priežiūros įstaigą už nieką mokėti nereikės?
Ne visai taip. Sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos pagal tose šalyse galiojančią valstybinės sveikatos apsaugos sistemos tvarką. ES teisės aktai suteikia teisę gauti PSDF biudžeto lėšomis apmokamą būtinąją medicinos pagalbą valstybinėse gydymo įstaigose, bet ši teisė neapima privačių gydymo įstaigų, nepriklausančių šalies valstybinei sistemai, paslaugų, taip pat paciento priemokų (mokesčių) ir neužtikrina transportavimo išlaidų kompensavimo, jei dėl nelaimingo atsitikimo ar ligos užsienyje Jums teks vykti namo.
Būtinoji medicinos pagalba paprastai teikiama dėl ūmaus susirgimo. Būtinosios pagalbos mastą nustato gydantysis gydytojas, bet patariame išvykstantiems į kelionę pasidomėti, kokios sveikatos priežiūros paslaugos įeina į būtinosios medicinos pagalbos apimtis konkrečioje šalyje. Informacija, kaip gauti tokias paslaugas ES, EEE šalyse narėse ir Šveicarijoje, skelbiama VLK interneto svetainėje www.vlk.lt.
ES šalys narės: Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Olandija, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija.
EEE šalys narės: Lichtenšteinas, Islandija, Norvegija.
