„Laimės kūdikis“ - taip po poros savaičių paieškų pasakė Stasiui tikrąją diagnozę nustatęs gydytojas.
„Tai atsitiko praėjusių metų rudenį. Apie rugsėjo vidurį mes su sūnumi nuvažiavome į Jonavos rajono miškus pasižiūrėti grybų, nes visur daug buvo. Po persirgtos Laimo ligos aš labai atsargus, visada apsižiūriu grįžęs iš miško, saugausi erkių. Apsižiūrėjau ir tąkart, bet nieko nepastebėjau, bet po savaitės pasijutau keistai“, – pasakojo vilnietis.
Kad ir ką valgė – pykino
Temperatūra pakilo iki 38-39 laipsnių, pradėjo labai skaudėti galvą ir gana stipriai pykinti. „Kad ir ką valgydavau, vemdavau. Susidarė įspūdis, kad skonis dingo. Pirma mintis – „korona“, – prisiminė Stasys.
Kadangi prastai pasijuto Jonavoje, išsikvietęs taksi nuvyko į Kauną atlikti koronaviruso testą. Po paros sulaukė neigiamo atsakymo. „Nustebau, nes buvau šventai įsitikinęs, kad koronavirusas – visas šlapias nuo prakaito net bijojau, kad taksistas išlaipins, bet, matyt, jau visko buvo matęs, važiavome abu su kaukėmis“, – sakė vilnietis.
Pasiskambino savo šeimos gydytojai, kuri išrašė biseptolio. Po kelių dienų lyg pradėjo gerėti, tačiau pasiėmęs nedarbingumą Stasys savaitę praleido namuose. Temperatūra pašokinėdama laikėsi maždaug apie 37.
Po pirmo sunegalavimo savaitei sveikata pagerėjo, bet vėl sukilo temperatūra, tik, skirtingai nei pirmą kartą, nebepykino, nebeskaudėjo galvos.
„Nuvažiavau į infekcinę ligoninę Santariškėse, ten pradėjo mane tirti dėl „koronos“. Spalio pradžioje eilių dar nebuvo, nes sergamumas atslūgęs, – pasakojo Stasys. Izoliacinėje palatoje jį palaikė parą, atliko koronaviruso, žarnyno tyrimus, nieko nerado, tad palaido namo. Namie Stasys vaistų nebevartojo, gėrė arbatas, nes manė, kad apsinuodijimas ar kažko užvalgius sutriko virškinimas.
Keistas skambutis: atvažiuokit, mums čia kilo minčių
Praėjus trims dienoms Stasiui paskambino iš infekcinės ligoninės pranešti, kad pasėlio tyrimas, kurio atsakymo reikėjo palaukti, nieko blogo nerodo. Bet paskui dar paskambino gydytojas, kurio pavardės jis nebeatsimena, ir pasakė: „Mums čia kilo tokių minčių, atvažiuokit“.
Nuvažiavęs į Santariškių infekcinę ligoninę Stasys to gydytojo neberado, bet buvo paguldytas į jau pažįstamą stebėjimo palatą koronaviruso tyrimui, o vakare greitąja pervežtas į kitą Santariškių ligoninės korpusą punkcijai – nugaros smegenų skysčio tyrimui.
Aukštas užguldytas „prisigrybavusiais“
„Ilgokai ten viskas truko, tačiau du dūriai buvo atlikti meistriškai: pasodino ant lovos krašto, susilenkiau, nieko beveik nejutau, gal kažkokią nedidelę nejautrą padarė, ir paėmė smegenų skysčio. Laikinoje palatoje su daug žmonių laukiau rezultatų prijungtas prie lašinės. Blogai jaučiausi, norėjau gerti, nieko negalėjau paprašyti atnešti vandens. Na ir paskui pasakė, kad teigiamas erkinio encefalito atsakymas, tad savaitei buvau paguldytas į aukštą su kitais sergančiais erkiniu encefalitu. Buvo ruduo, tad visas aukštas užguldytas „prisigrybavusiais“, – prisiminė 15min pašnekovas.
Stasiui erkinio encefalito diagnozė buvo labai netikėta, nes pagrybavęs apsižiūrėjo ir nepastebėjo jokio gyvio: „Ruošiausi skiepytis nuo erkinio encefalito, bet neprisiėjo – kokius dvejus trejus metus pagalvodavau, kad jau reikia ruoštis skiepytis. Dabar nebereikės – gydytojas pasakė, kad susidarė imunitetas. Bet kartu pasakė, kad esu laimės kūdikis ir erkinis encefalitas man praeis beveik be pasekmių, nes liga reiškėsi tik galvos skausmu ir temperatūra. Neištiko nei paralyžius, nei kitos komplikacijos, nors gulėdamas ligoninėje mačiau labai sudėtingų atvejų: vyrai vos ėjo, kai kurie net negalėjo be pagalbos atsikelti iš lovos, nenueidavo iki tualeto“.
Prisižiūrėjęs sunkių ligos atvejų, Stasys matė, kad daktarai daro, ką gali, bet ne kaži ką padarysi, kai prieš erkinio encefalito virusą nėra vaistų. Post factum prisikaitęs visokių baisių istorijų ir faktų apie erkinį encefalitą, 15min jis vardijo, kad trečdaliui diagnozuotųjų liga nepraeina be pasekmių, dešimtadaliui nustatomas neįgalumas, keturi iš šimto – miršta.
Jam pačiam po ligos tirpo vienos rankos pirštai ir svaigo galva: „Dabar irgi kartais užeina – lygioje vietoje, nors per pačią ligą svaigimo nebuvo, kaip ir koordinacijos problemų, kurias kartais jaučiu. Dar pastebiu, kad suprastėjo atmintis“.
Pandemija apsunkino reabilitaciją
Karoliniškių poliklinikoje Stasiui skirta ambulatorinė reabilitacija dėl pandemijos vyko su pertrūkiais. Vėl šoktelėjus temperatūrai, reabilitaciją teko nutraukti – be neigiamo testo į užsiėmimus Stasio nepriėmė.
„Tada jau buvo didžioji sergamumo banga, tad labai sudėtinga su tyrimais. Teko privačiai brangų savo lėšomis daryti ir tai užtrukau savaitę. Reabilitaciją susistabdė, bet paskui šiaip ne taip pratęsė“, – pridūrė vilnietis.
Erkių platinama Laimo liga sirgusiam Stasiui erkinis encefalitas atrodo daug pavojingesnis. „Nuo Laimo ligos mane gydė stipriais antibiotikais. Imunitetas šiai ligai nesusidaro, galiu vėl užsikrėsti, tačiau erkinis encefalitas neabejotinai baisiau, nors jo, skirtingai, nei Laimo ligos, galima išvengti pasiskiepijus“, – lygino Stasys.
Prof.A.Mickienė: erkinį encefalitą lengva supainioti ne tik su Covid-19
Koronaviruso pandemijos situacijoje sunku atskirti naujojo viruso ir erkinio encefalito požymius, nes kaulų laužymas, temperatūra – sutampantys simptomai. „Tiesiog reikia turėti omenyje, kad ir nuo erkės gali kilti temperatūra, laužyti kaulus, ir net nemačius erkės taip gali būti, jeigu buvome gamtoje ir galimai buvo ekspozicija su erke“, – 15min komentavo pirmoji Lietuvoje disertaciją apie erkinį encefalitą apgynusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Infekcinių ligų klinikos vadovė prof. Auksė Mickienė.
Pasak profesorės, ne veltui pirmoji erkinio encefalito stadija vadinama vasariniu gripu: „Pasireiškia šioks toks gerklės perštėjimas, pykinimas, kartais – viduriavimas, tačiau dažniausiai – karščiavimas, sąnarių, kaulų laužymas, kaip per gripą. Todėl pajutus pirmuosius požymius ir pagalvojama ne apie erkinį encefalitą, o apie kitas ligas, juolab, kad pirmoje ligos stadijoje neurologinių požymių dar nebūna“.
Kraujo tyrimai parodo šiokius tokius pakitimus: kartais labai mažai trombocitų, limfocitų, gali būti padidėję kepenų fermentai. „Pamatę tokį kraujo tyrimą gydytojai, rečiau susiduriantys su erkiniu encefalitu, įtaria visokių ligų. Atsiunčia mums pacientų, įtardami hepatitą, plaučių, šlapimo takų uždegimą, kartais būna net kaulų čiulpų punkcijos padaromos, įtariant ūmią kraujo ligą“, – vardijo prof. A.Mickienė.
Pirma erkinio encefalito stadija dažnai praeina savaime. Profesorės žodžiais, kol nebuvo „kovido“, dar dažniau buvo manoma, kad paprastam pakarščiavimui užteks pagerti paracetamolio, pailsėti ir praeis.
Jaučiasi taip blogai, kad namuose negali išbūti
„Vis dėlto, jeigu erkiniu encefalitu susirgęs žmogus pirminėje ligos stadijoje pas daktarus nepapuola, pirmai bangai praėjus kokią savaitę jaučiasi neblogai, neturi temperatūros. Tačiau sukarščiavus antrą kartą atsiranda vadinamųjų neurologinių erkinio encefalito požymių: ir galvą skauda, ir pykina, ir svaigsta galva, mėto į šonus, rankos dreba, sunku vaikščioti. Tada jau ligoniai pakliūna į ligoninę, nes jaučiasi taip blogai, kad namuose negali išbūti. Vadinamoji erkinio encefalito dvibangė eiga – pirmas karščiavimo periodas, be karščiavimo ir antrasis karščiavimo periodas – būdinga apie 80 proc. žmonių. Reikia žinoti, kad temperatūra per du kartus yra būdinga erkiniam encefalitui“, – atkreipė dėmesį gydytoja infektologė.
Ką dar žmonės būtinai turėtų žinoti apie erkinį encefalitą, bet dažnai nežino ar nesureikšmina? Kaip pastebi LSMU Infekcinių ligų klinikos vadovė, dažnas žinome apie erkinį encefalitą ir skiepus nuo jo, bet galvojame, kad gali užsikrėsti draugas, kaimynas, pažįstamas, bet ne aš. „Matyt, dėl to taip atmestinai žiūrima į vakcinaciją ir, kaip labai dažnai matome, tik susirgus vienam iš šeimos narių prasideda masinis draugų, artimųjų, kaimynų skiepijimasis. Susirgę žmonės žada atsiųsti visus pažįstamus, kad niekam netektų patirti tokios sunkios ligos“, – sakė prof. A.Mickienė.
Skiepytis galima ištisus metus
Erkinis encefalitas – tai sunki, erkių platinama virusinė liga, pažeidžianti galvos ir nugaros smegenis, bei smegenų dangalus. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad skiepai – efektyviausia priemonė, padedanti išvengti erkinio encefalito. Skiepytis galima ištisus metus, tačiau imunitetui susidaryti reikia laiko.
Revakcinacija – palaikomosios vakcinos dozės, skiriamos, siekiant sustiprinti ir prailginti imunitetą. Pirma erkinio encefalito revakcinacijos dozė skiriama praėjus trejiems metams po pirminio vakcinacijos kurso, vėliau reikia revakcinuotis kas 3 arba 5 metus.
Negalutiniais ULAC duomenimis, Lietuvoje 2020 m. pirma erkinio encefalito vakcinos doze buvo paskiepyta daugiau nei 31 tūkst. vaikų ir beveik 100 tūkst. suaugusiųjų. Antra vakcinos doze paskiepyta per 30 tūkst vaikų ir daugiau nei 93 tūkst. suaugusiųjų, trečia doze – per 20 tūkst. vaikų ir beveik 56 tūkst. suaugusiųjų. 2020 m. revakcinacija atlikta per 8 tūkst. vaikų ir daugiau nei 27 tūkst. suaugusiųjų.
