– Paaiškinkite, kas yra citokinai, kaip jie atsiranda organizme ir kokį poveikį daro?
– Citokinai – tai tam tikri tirpūs baltymai, kuriuos išskiria ląstelės. Jie labai svarbūs imuniniam atsakui, nes per juos vyksta imuninės sistemos ląstelių komunikacija.
Normalaus imuninio atsako metu citokinai būna išskiriami trumpą laiką ir veikia tik aplinkines ląsteles, o ne sistemiškai. Blogai, jei citokinus pradeda gaminti labai daug ląstelių, jie patenka į kraują, ir prasideda sisteminis organizmo atsakas į virusą. Tokią būseną gali sukelti ir kai kurie kiti virusai, ne tik šis naujasis koronavirusas.
Pabandykime pasiaiškinti, kaip viskas vyksta.
Kai imuninė sistema sureaguoja į virusą, tarsi prasideda sąveika tarp viruso ir juo užkrėsto organizmo. Geriausia išeitis būna tada, kai imuninė sistema virusą tiesiog sudoroja, ir žmogus pasveiksta. Tačiau kai kuriems žmonėms minėtas imuninis atsakas į virusą tampa per stiprus ir neadekvatus.
Imuninis atsakas į virusą tampa per stiprus ir neadekvatus.
Viena iš tokių sunkių komplikacijų – kai virusas patenka į plaučius ir juose esančios imuninės sistemos ląstelės labai aktyviai reaguoja į virusą, pažeisdamos pačius plaučius. Taip išsivysto netipinis plaučių uždegimas, arba netipinė pneumonija, kurią sukelia ne bakterinė infekcija, o būtent labai stiprus imuninis atsakas.
Kita komplikacija ir yra ta citokinų audra, kuri prasideda dėl daugybės mūsų organizme esančių imuninių ląstelių aktyvacijos – kaip atsako į virusą. Šių ląstelių mes turime visame kūne ir jos visos pradeda išskirti įvairias biologiškai aktyvias medžiagas, tarp kurių yra ir citokinai, t. y. tie baltymai, kurie sukelia uždegimą.
Normalaus imuninio atsako metu citokinai turėtų veikti laikinai ir nedideliais atstumais – nuo ląstelės iki ląstelės. Ir į juos turėtų reaguoti tik tos ląstelės, kurios tiesiogiai dalyvauja imuniniame atsake. Tačiau kai vienu metu suaktyvinama labai daug organizmo imuninių ląstelių, citokinų išmetimas būna labai stiprus. Ir, užuot veikę lokaliai, jie veikia visą organizmą, taip pat ir kraujagysles.
Mat daugelis ląstelių turi receptorius citokinams, todėl tos visos ląstelės ir sureaguoja. Ši būklė yra tokia pati kaip sepsis, tik kitoks jos atsiradimo mechanizmas: sepsį sukelia po kraują ir visą organizmą išplitusi bakterija, o šiuo atveju panašią reakciją sukelia virusas. Kitaip tariant, citokinų padaugėja taip smarkiai, kad jie pradeda veikti sistemiškai, t. y. sukelia labai stiprų sisteminį uždegimą.
Ši būklė yra tokia pati kaip sepsis, tik kitoks jos atsiradimo mechanizmas.
– Ar įmanoma nuspėti, kuriems žmonėms gresia tokia ligos eiga?
– Tai viena iš ligos komplikacijų ir iš anksto nelabai galima nuspėti, nors gal dabar ir atsiranda tam tikri žymenys, nes mokslas labai sparčiai vystosi.
Bet iš principo, kaip ir kalbėjome, imuninis atsakas yra sudėtingas procesas, labai priklausantis nuo kiekvieno žmogaus organizmo individualių savybių. Tiesiog daliai žmonių imuninė sistema į virusą gali sureaguoti neadekvačiai.
Taigi tiek plaučių audinio pažeidimas, tiek citokinų audra – tai iš esmės nekontroliuojamas, nevaldomas, neadekvatus imuninis atsakas į virusą. Ir nuspėti, kam jis įvyks, nelabai būtų įmanoma, nes kiekvieno žmogaus organizmas sureaguoja individualiai. Daug kas priklauso ir nuo gretutinių ligų, nuo to, kokia viruso dozė pakliuvo į jo organizmą, ir pan.
Tačiau teigti, kad citokinų audros rizika priklauso nuo didelio imuninės sistemos pajėgumo, būtų neteisinga. COVID-19 ligos atveju šios komplikacijos kaip tik dažniau pasitaiko vyresniems žmonėms, o jų imuninė sistema reaguoja kitaip nei jaunų žmonių – atsakas į naujus antigenus būna silpnesnis.
Beje, citokinų audrą gali sukelti ir kiti virusai, pavyzdžiui, gripo virusas. Jeigu prisimintume 2009 m. vadinamojo kiaulių gripo pandemiją, pasaulyje taip pat mirė daug žmonių – iki pusės milijono. Šis virusas buvo pavojingesnis kaip tik jauniems žmonėms ir paaugliams, kaip ir 100 metų senumo ispaniškasis gripas. Buvo manoma, kad šiuo atveju dėl citokinų audros kalta stipri, gerai reaguojanti imuninė sistema.
Taigi kiekvienas virusas turi savus kelius ir savus mechanizmus, kaip jis veikia žmogaus organizme.
Citokinų audra – tai iš esmės nekontroliuojamas, nevaldomas, neadekvatus imuninis atsakas į virusą.
Kita vertus, yra būdų, kaip citokinus neutralizuoti. Vienas iš tokių gydymo būdų – biofarmaciniai antikūnai prieš tuos uždegiminius citokinus. Šios pandemijos metu jau buvo atvejų, kai šis gydymo būdas buvo taikomas ir padėjo suvaldyti citokinų audrą, tačiau šis būdas labai brangus ir tai riboja jo platų taikymą.
– Jeigu nėra gydymo, belieka pačiam organizmui stengtis susitvarkyti su citokinų audra?
– Vieni pacientai išgyvena citokinų audrą, kiti neišgyvena, nes būsena labai sunki: pakyla aukšta temperatūra, padidėja kraujagyslių pralaidumas, savijauta labai prasta, nes per citokinų receptorius turinčias ląsteles reaguoja visas organizmas. Ir aš suprantu medikus, kuriems tikrai sudėtinga gydyti tokius pacientus.
Nors tai uždegiminė reakcija ir, atrodytų, galima būtų naudoti vaistus, kurie slopina uždegimą, bet reikia suprasti, kad uždegimas yra imuninio atsako pasireiškimas. Vadinasi, slopinant uždegimą kartu slopinama imuninės sistemos ląstelių aktyvacija, o tuo pačiu – ir imuninės sistemos atsakas į virusą.
Todėl negalima per daug slopinti uždegimo, nes taip bus užslopintas imuninis atsakas, ir virusas dar labiau išplis organizme.
– Iš gydytojų pasakojimų susidaro įspūdis, kad citokinų audra prasideda tarsi staiga ir netikėtai, o iki tol ligos eiga galėjo būti net visai nesunki. Ar iš tiesų taip?
– Imuninių ląstelių aktyvacija vyksta po truputį, tačiau kol procesas dar nėra ryškus, jis gali būti nepastebimas. Didžioji reakcija prasideda, kai citokinų prigaminama tiek daug, kad jie pasklinda po visą organizmą ir aktyvuoja visas ląsteles, kurias tik sutinka.
Taigi gali būti, kad iš pradžių ta būsena nepagaunama, neregistruojama, ir žmogus dar nieko ypatinga nejaučia. Aišku, šiuolaikiniais laboratoriniais tyrimais tai galima nustatyti – padidėjusi citokinų koncentracija aptinkama kraujyje.
Aptikti citokinų audrą nėra problema. Problema – ją įveikti.
