Prof. A.Žvirblienė – apie skiepus nuo gripo ir kovido: šiemet turime aiškią rekomendaciją

Praėjusiais metais gripo sezonas prasidėjo kaip niekada anksti ir nusinešė ne vieną gyvybę – nuo gripo ir jo sukeltų komplikacijų mirė keliolika žmonių, tarp kurių buvo ir du paaugliai. Koronaviruso sukelta COVID-19 liga taip pat niekur nedingo, primena medikai.
Prof. A. Žvirblienė paaiškino apie vakcinas nuo gripo ir kovido
Prof. A. Žvirblienė paaiškino apie vakcinas nuo gripo ir kovido / Pauliaus Peleckio / BNS nuotr. / 123RF.com nuotr.

Aiškios rekomendacijos

Nuo abiejų ligų apsaugo vakcinos. Šiemet skiepytis nuo kovido ir gripo žmonės galės kartu vieno apsilankymo pas gydytoją metu. Tokią tiek pacientams, tiek ir medikams aiškesnę bei patogesnę skiepijimosi tvarką rekomenduoja Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC). Šios rekomendacijos laikysis ir Lietuva, kviesianti visus norinčius nuo gripo ir kovido pasiskiepyti tą pačią dieną.

„Jau turime aiškius mokslinius įrodymus, kad saugu skiepyti žmones tą pačią dieną nuo kovido ir gripo. Buvo atlikti didelės apimties klinikiniai tyrimai ir gauti rezultatai patvirtina: tokia skiepijimo schema saugi, o imunitetas susidaro tiek nuo vienos, tiek ir nuo kitos infekcijos“, – sakė Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro (GMC) Imunologijos skyriaus vedėja, profesorė dr. Aurelija Žvirblienė.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Aurelija Žvirblienė
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Aurelija Žvirblienė

15min pašnekovės teigimu, tyrimų rezultatai leido galutinai sutarti dėl bendros skiepijimo tvarkos.

„Anksčiau būdavo neaišku tiek pacientams, tiek medikams. Kartais ir šeimos gydytojai patardavo, kad geriau padaryti dviejų savaičių pertrauką tarp skiepų nuo gripo ir kovido, o infektologai aiškindavo, kad galima ir tą pačią dieną skiepyti. Tai dabar gautas atsakymas jau yra aiškus: taip, tikrai galima skiepyti tą pačią dieną. Nebeturėtų būti neaiškumo, šeimos gydytojai informuoti, paskelbtos oficialios rekomendacijos, kuriomis gali remtis ir Lietuva, ir kitos Europos šalys“, – pabrėžė profesorė.

Dar vienas svarbus momentas, kurį išskyrė prof. A.Žvirblienė, yra tai, jog dauguma Lietuvos gyventojų nuo gripo ir kovido jau yra bent kartą gyvenime skiepijęsi. Kai kurie tai daro kasmet. O tai, anot specialistės, padeda imunitetui susiformuoti greičiau.

Kada geriausia skiepytis?

Naujos šiam sezonui skirtos vakcinos nuo kovido Lietuvą pasiekė jau rugsėjo mėnesį.

„Ši vakcina sukurta apsaugoti nuo omikron viruso potipio XBB.1.5, kuris, išplitęs iš JAV, šiuo metu vyrauja Europoje. Šis koronaviruso potipis vadintas „monstru“ („kraken“) – juo žmonės buvo šiek tiek gąsdinami. Atkeliaujanti nauja vakcina, patvirtinta Europos vaistų agentūroje, geriausiai apsaugos nuo šio potipio – XBB.1.5”, – sakė prof. A.Žvirblienė.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Vakcinavimas
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Vakcinavimas

Portalo pašnekovės teigimu, spalio mėnesis ir lapkričio pradžia – idealus metas pasiskiepyti nuo gripo ir kovido.

„Žiemos laukti nereikėtų – spalis ir lapkričio pradžia turbūt geriausias metas. Juolab, pasikartosiu, kad vyks pakartotinis žmonių pasiskiepijimas, revakcinacija. Todėl pakartotinai pasiskiepijus imunitetas greičiau susidaro. Ne taip, kai mes pirmą kartą skiepijomės kovido vakcina – tai buvo visiškai nauja vakcina ir po skiepo turėjo praeiti mažiausiai mėnuo, kad susiformuotų apsauga.

Revakcinuojantis apsauga atsiranda kur kas greičiau, per 5-7 d., nes imunitetas yra apmokytas, reikalingas tik imuninio atsako sustiprinimas“, – kalbėjo pašnekovė.

123RF.com nuotr./Nėščia moteris
123RF.com nuotr./Nėščia moteris

Revakcinuojantis apsauga atsiranda per 5-7 d., nes imunitetas yra apmokytas, reikalingas tik imuninio atsako sustiprinimas.

Nemokami skiepai – esantys rizikos grupėse

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad vieno vizito metu ir nemokamai pasiskiepyti nuo gripo ir koronaviruso šį sezoną galės visi rizikos grupėms priskiriami asmenys:

  • asmenys nuo 65 m. amžiaus ir vyresni.
  • asmenys sergantys lėtinėmis ligomis nepriklausomai nuo jų amžiaus (taip pat ir vaikai);
  • asmenys, gyvenantys socialinės slaugos ir globos įstaigose (taip pat ir vaikų globos įstaigose);
  • sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai;
  • nėščiosios (bet kuriuo nėštumo laikotarpiu);

Šios rizikos grupės išskirtos atsižvelgiant į mokslu pagrįstą informaciją, rodančią, kad susirgus gripu, tokiems žmonėms ligos eiga gali būti sunkesnė, dažnesnės komplikacijos. Nereti atvejai, kai dėl viruso paūmėja lėtinė liga. Didesnė ir mirties rizika.

Tyrimai rodo, kad nėščios moterys, susirgusios gripu, dažniau gydomos ligoninėje, neretai dėl viruso sukeltų komplikacijų nėštumas pasibaigia persileidimu ar priešlaikiniu gimdymu.

Paskiepijus nėščiąją, galima apsaugoti nuo susirgimo virusine infekcija ir sunkios ligos formos. Svarbu paminėti ir tai, kad skiepas apsaugo ne tik mamą, bet ir naujagimį 5-6 pirmuosius jo gyvenimo mėnesius.

Medicinos darbuotojai, socialiniai darbuotojai ir šiose įstaigose gyvenantys asmenys rizikos grupėms priskiriami dėl didesnio infekcijų plitimo pavojaus.

Tuo metu sveikatos priežiūros darbuotojų skiepijimas būtinas dviem tikslais – siekiant užtikrinti paslaugų teikimą epidemijos metu bei apsaugoti itin jautrius gripui ir kovidui asmenis, nuo užsikrėtimo gydymo įstaigoje.

SAM taip primena, jog pasiskiepyti nuo gripo ir kovido tą pačią dieną gali visi, ne tik rizikos grupėse esantys asmenys. Šią paslaugą patogiausia padaryti savo gydymo įstaigoje – poliklinikoje, šeimos medicinos centre ar kitoje pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje esate užsiregistravę pas šeimos gydytoją.

Lietuvos sveikatos įstaigose vienu metu pasiskiepyti nuo gripo ir COVID-19 galima nuo spalio 5 dienos.

Daugiau informacijos rasite interneto puskapyje https://koronastop.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis