Kokias fazes turi pereiti vakcina
Pašnekovė pirmiausiai pabrėžė, kad vakcinos kūrimas yra ilgas ir labai sudėtingas procesas. Pirmiausiai sukuriami vakcinos komponentai. Tuomet vakcina tikrinama su gyvūnais: pradedama nuo pelių, o vėliau pereinama prie sudėtingesnių, pavyzdžiui, beždžionių, kadangi reikia, kiek įmanoma, priartėti prie žmogaus organizmo.
Jeigu paaiškėja, kad vakcina gyvūnams tikrai sukelia imuninį atsaką be rimtų pašalinių reiškinių, pereinama prie bandymų su žmonėmis, kurie praeina mažiausiai tris fazes, o dažniausiai – keturias. Kiekvieno etapo metu tiriamas vis didesnis savanorių skaičius.
Pirmoje fazėje pradedama nuo keliolikos ar kelių dešimčių savanorių, antroje jau tiriami keli šimtai, trečioje – keli tūkstančiai. Tuomet atliekami ketvirtosios fazės tyrimai, kurių metu tikrinama, ar vakcina nesukelia pašalinių reiškinių. Visi pašaliniai reiškiniai kruopščiai registruojami, pateikiamas jų pasitaikymo dažnumas.
Taip pat registruojami ir kiekybiniai vakcinos efektyvumo rodikliai – kiek antikūnų susidaro po skiepo, kaip jie veikia. Tik po tokios sudėtingos procedūros vakcina išleidžiama į rinką ir gali būti naudojama.
Kokioje fazėje yra vakcina nuo COVID-19?
„Deja, vakcinos dar reikės palaukti. Tikrai jos neturėsime artimiausiu metu, kad sustabdytume dabartinę pandemiją. Jeigu koronaviruso pandemijos bangos kartosis, yra vilčių, kad galbūt ją turėsime po poros metų.
Be abejo, daugybė pasaulio laboratorijų ir farmacijos kompanijų yra labai aktyviai įsijungusios į vakcinos kūrimo procesus, nes visi supranta, kaip tai svarbu. Kol kas žmonių populiacija visiškai neturi atsparumo šiam virusui, todėl jis taip greitai plinta, o vakcina ir masinis skiepijimas galėtų būti tas būdas, kuris sustabdytų viruso plitimą.
Išbandomi patys įvairiausi formatai – ir susilpnintas virusas, ir inaktyvuotas, užmuštas virusas, ir įvairios rekombinantinės technologijos, kai į viruso RNR įterpiamos tam tikros DNR sekos. Ieškoma gyvūnų, kurie būtų tinkami kaip infekcijos modelis, kadangi labai svarbu, kad gyvūnas galėtų užsikrėsti šiuo virusu.
Pavyzdžiui, pelės yra nejautrios koronavirusui. Joms suleidus potencialią vakciną, galima tik patikrinti, ar susidaro antikūnai, bet negalima sužinoti, ar vakcina apsaugotų nuo tikros infekcijos. Įdomu, kad tam tinkamas gyvūnas yra šeškas. Šeškai serga labai panašiai, kaip žmonės, taigi puikiai tinka tirti vakcinos efektyvumą“, – pasakojo A.Žvirblienė.
Įdomu, kad tam tinkamas gyvūnas yra šeškas.
Pasak mokslininkės, kasdien pasirodo įvairiausių pranešimų iš įvairių laboratorijų, kuriose išbandomi įvairūs vakcinos formatai, tačiau net ir geriausiu atveju tyrimai yra tik pirmoje fazėje, t. y. vakcina išbandoma su keliolika savanorių. Taigi dar laukia ilgas kelias, kol vakcina galės būti patvirtinta.
„Taip pat bus svarbu įvertinti, kokiam laikotarpiui vakcina galės apsaugoti. Jeigu tai bus tik trys mėnesiai, kokia nauda iš tokios vakcinos? Be abejo, visi tikisi turėti vakciną, kuri nuo šios infekcijos apsaugotų bent keletą metų“, – teigė pašnekovė.
