Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Prof. Audrius Aidietis apie insultą: jo pavojaus ignoruoti negali net ir turintys žemą kraujo spaudimą

Aukštas spaudimas – civilizacijos rykštė, kuri, kaip palygino Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro vadovas habil. med. dr. prof. Audrius Aidietis, ardo žmogaus signalizacijos sistemą.
Ligos
Ligos / Fotolia nuotr.
Petro Katausko nuotr./Profesorius Audrius Aidietis
Petro Katausko nuotr./Profesorius Audrius Aidietis

Kai ardomas įspėjamasis mechanizmas, tik laiko klausimas, kada gesti pradės kiti žmogaus mechanizmai. Taigi, kas sukelia insultą – ūminį galvos smegenų kraujotakos sutrikimą, kam jis gresia dažniausiai ir kaip įmanoma jo išvengti?

Labiausiai suklusti turi tie, kurių spaudimas aukštas, tačiau, pasak A. Aidiečio, į insulto grėsmę numoti negali ir tie, kurių spaudimas žemas. Profesorius atsakė į daugiau klausimų, susijusių su insultu ir jo grėsmėmis.

– Kas įspėja, kad žmogus yra insulto rizikos zonoje?

Arterinė hipertenzija nėra vienintelė ir tiesioginė insulto priežastis, tačiau ji yra tai, nuo ko dažniausiai viskas prasideda.

– Mūsų, civilizuotos visuomenės, problema yra aukštas kraujo spaudimas, kitaip vadinamas arterine hipertenzija. Šią problemą turi 15–20 proc. žmonių. Net 35 proc. žmonių, sergančių koronarine širdies liga, ji išsivystė dėl arterinės hipertenzijos.

Net pusė tų žmonių, kuriems yra širdies nepakankamumas, turėjo problemų dėl aukšto spaudimo.  

Remiantis daugumos studijų duomenimis, sakoma ir kad ketvirtis priešlaikinių mirčių yra susijusios su arterine hipertenzija. Ji yra labai klastinga liga, kuri iš pradžių sugadina  žmogaus signalizaciją, o paskui ir visą mašiną, t. y. gadina visus žmogaus organus: širdį, kraujagysles ir kitus.

Arterinė hipertenzija nėra vienintelė ir tiesioginė insulto priežastis, tačiau ji yra tai, nuo ko dažniausiai viskas prasideda, todėl būtent šiai globaliai problemai turi būti skiriamas didžiulis dėmesys. Apie tai svarbu kalbėti, nes arterinė hipertenzija yra gana lengvai kontroliuojamas įvairių ligų ir būklių, tarp jų ir insulto, rizikos faktorius.

– Ar trūksta to dėmesio? Žmonės per mažai domisi savo kraujo spaudimu?

– Labai dažnai, kai žmonės jaučiasi gerai, sveikai, nesimatuoja spaudimo. O arterinė hipertenzija jau tada gali vykdyti savo ardomąjį darbą. Beveik kas trečias žmogus, turintis aukštą arba padidėjusį kraujo spaudimą, to nežino, nes nejaučia jokių simptomų, todėl žmonės kurie rūko, vartoja alkoholį, turi antsvorio ar yra vyresnio amžiaus, turi reguliariai matuotis kraujo spaudimą.

95 proc. ligonių, sergančių arterine hipertenzija, vartoja vaistus ir todėl galvoja, kad viską, ką turėtų dėl savęs padaryti, jau padaro.  Net 76 proc. gydytojų gydydami tokius ligonius irgi mano, kad dirba gerai, bet realybė tokia, kad tik 37 proc. ligonių yra gydomi tinkamai.

– Gal galėtumėte plačiau paaiškinti, koks ryšys tarp aukšto spaudimo ir prieširdžių virpėjimo, galinčio sukelti insultą?

– Žinoma, kad esant 140/90 kraujo spaudimui labai dažnai gydytojai aptinka pacientų kairiojo skilvelio diastolinę disfunkciją. Kai širdies raumuo sveikas ir skilvelis gerai susitraukia – sakoma, kad jo sistolinė funkcija – gera. Bet skilvelis turi ir gerai atsipalaiduoti, kad po to galėtų priimti pakankamą kiekį kraujo iš prieširdžių. Tai yra jo diastolinė funkcija.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?